ELTA glaustai: Antonovo apklausa „Snoro“ byloje, AfD pergalė Vokietijos rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje
Politika Demografinė krizė Lietuvoje Nacionalinis saugumas Demografija Gynyba Gitanas Nausėda Bankas „Snoras“ Baltarusija
Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 8 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Pirmadienį apeliacinės instancijos teismas toliau nagrinėjo birželį atverstą bylą dėl „Snoro“ banko turto pasisavinimo, vyko buvusio banko savininko Vladimiro Antonovo apklausa.
Be to, Valstybės saugumo departamentas (VSD) praneša, kad 22 technologijų įmonėje dirbę Baltarusijos piliečiai pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Tuo metu užsienio aktualijose – kraštutinių dešiniųjų partijos AfD pergalė Vokietijos rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje, tūkstančius serbų subūrusios karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus laidotuvės Belgrade ir laikinai uždarytas Estijos pasienio su Rusija kontrolės punktas.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Su Seimo valdyba susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad demografijos ir gynybos temoms bus skiriamas didžiausias dėmesys parlamento rudens sesijoje. Pasak šalies vadovo, būtent šitose srityse jo bei Seimo valdybos narių nuomonės praktiškai yra tokios pačios. G. Nausėda teigė besiviliantis, jog anksčiau prezidentūros teikti siūlymai demografijos iššūkiams spręsti bus įtraukti į Šeimos paketą, kurį šį rudenį žada pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).Bendrą sutarimą su prezidentu teigė matąs ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jo teigimu, rudens sesijoje numatyta priimti Nacionalinio saugumo ir gynybos strategiją, iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, tokiu būdu sudarant galimybes prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Be to, kaip teigė, demografijos problemas rudenį parlamentas sieks spręsti gimstamumo didinimo, diasporos susigrąžinimo į Lietuvą bei migracijos valdymo įstatymų projektais.
VSD praneša, kad 22 technologijų įmonėje dirbę Baltarusijos piliečiai pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD Migracijos departamentui pateikė išvadas dėl 22 Baltarusijos piliečių veiklos Lietuvoje – technologijų įmonėje dirbę asmenys paskelbti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti. Kaip skelbia VSD, iš Lietuvos išsiųsti piliečiai dirbo įmonėje, įsitraukusioje į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) projektą bei apgaulės būdu įgijo beveik 0,5 mln. eurų.
Šalies vadovai sako nusivylę rinkimų Vokietijoje rezultatais. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė nusivylęs „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergale Saksonijos-Anhalto žemėje vykusiuose rinkimuose. Pasak šalies vadovo, populistinių jėgų įsigalėjimas dalyje Vokietijos žemių kelia nerimą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius antrino, kad tokia pergalė jį neramina. Vis tik, Vyriausybės vadovas teigia manąs, kad tai nepakeis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo. Be to, anot ministro pirmininko, kraštutinės jėgos „ima viršų“ ne tik Vokietijoje, bet ir kitose šalyse.
Katelynas siūlys grąžinti įspėjamąjį šūvį pareigūnams, atsisakyti neišvengiamo pavojaus sąlygos. Įstatymo pataisas, siūlančias keisti šaunamojo ginklo naudojimo tvarką pareigūnams rengiantis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad turėtų būti grąžinama įspėjamojo šūvio galimybė. Ministras taip pat teigia siūlysiantis švelninti dabartiniame įstatyme esančią sąlygą, ginklą pareigūnams panaudoti tik neišvengiamais atvejais. Ministro teigimu, įspėjamasis šūvis į orą galėtų atgrasyti galimą nusikaltėlį. M. Katelynas pabrėžė, kad dabar esančią neišvengiamo pavojaus sąlyga sunku įvertinti itin greitai reaguoti turintiems pareigūnams.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį toliau nagrinėjo bankrutavusio banko „Snoras“ turto iššvaistymo bylą. Nuteistojo buvusio banko vadovo Vladimiro Antonovo apklausą teismas ketina tęsti antradienio posėdyje. Per apklausą pirmadienį pirmos instancijos teismo nuteistas bankininkas pasakojo apie tai, kokiomis aplinkybėmis prieš penkiolika metų vyko „Snoro“ bankrotas, ir apie sandorius įsigyjant skirtingus verslo subjektus, tarp jų – Anglijos futbolo klubą. Teisėja Aušra Bielskė kėlė klausimą – kodėl žinodamas apie prastą banko finansinę situaciją ir turėdamas dvi išeitis – paskelbti bankrotą arba atlikti neteisėtus veiksmus dėl akcijų įsigijimo – V. Antonovas pasirinko antrąjį variantą. Pasak bankininko, tuo metu jis žinojo elgęsis neteisėtai, tačiau manė, kad tokia išeitis bus geriausia, pažymėjo tikėjęs, kad „Snoras“: yra gyvybingas, o jo veiksmai padės stabilizuoti banko veiklą. Bankininko teigimu, jam „nebūtų apsimokėję“ vogti 0,5 mlrd. eurų, nes tokiu atveju jis būtų netekęs visos „Conversgroup“ grupės, kurios vertė esą sudarė apie 2,5 mlrd. eurų. Visgi pirmadienio posėdyje jis negalėjo paaiškinti, kodėl bandant stabilizuoti „Snoro“ veiklą į šį procesą nebuvo nukreiptos visos galimos lėšos, kodėl buvo vykdomi kiti verslo įsigijimo sandoriai, pavyzdžiui, perkamas Jungtinės Karalystės (JK) futbolo klubas „Portsmouth“. Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį nuteisė kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai turėtų būti numatyta apie 4,9 mlrd. eurų, o tai sudarytų maždaug 5,25 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad lyginant Lietuvos gynybos finansavimą su kitomis valstybėmis, skiriasi išlaidų skaičiavimo metodika. Pasak jo, prie Lietuvos nurodomų tiesioginių gynybos išlaidų pridėjus su gynyba susijusias išlaidas, bendra suma siektų apie 7 proc. BVP. Prezidentas pabrėžė, kad didinant gynybos finansavimą svarbu pernelyg neapsunkinti procesų biurokratiniais reikalavimais ir užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, o tam, pasak jo, glaudžiai bendradarbiaujama su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, gyventojų indėlių įveiklinimas per nacionalinį plėtros banką ILTE iš dalies leistų įgyvendinti ilgus metus keliamą valstybinio komercinio banko idėją. Anot prezidento, tai būtų kiek kitokia valstybinio banko modelio forma – per nacionalinį plėtros banką ILTE, jo nepaverčiant klasikiniu komerciniu banku. Jis pabrėžė, kad galimybė savo einamosiose sąskaitose laikomas lėšas įveiklinti per ILTE būtų savanoriška – žmonės patys spręstų, ar ja pasinaudoti. Svarstyti prezidento siūlymą sudaryti galimybes valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką, Seimas nusprendė praėjusioje pavasario sesijoje.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad po diskusijų su dviratininkų bendruomene pavyko rasti sprendimų dėl dalies siūlomų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, tačiau ketinama susitikti darkart ir juos galutinai suderinti. Susisiekimo ministerija anksčiau siūlė privalomą 1–1,5 metro šoninį atstumą paversti rekomendacija, tačiau, J. Taminsko teigimu, vis tik nuspręsta šio reikalavimo neatsisakyti. Savo ruožtu Lietuvos dviratininkų bendrija siūlo KET pakeitimuose numatyti galimybę kirsti ištisinę liniją, kai ja siekiama aplenkti pavienį dviratininką, važiuojantį lėčiau nei 30 km/val. Anot bendrijos tarybos nario Eduardo Kriščiūno, taip būtų suvienodintos ištisinės linijos ir kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ taikymo išimtys bei sumažinama rizika dėl vairuotojų bandymų dviratininką aplenkti nepakankamai saugiu atstumu.
ESO sulaukė virš 5 tūkst. prašymų kompensuoti audros nuostolius: gyventojus pasiekė pirmieji mokėjimai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sulaukė daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų prašymų kompensuoti patirtus tiesioginius audros nuostolius. Bendrovė skelbia, jog kompensacijos pirmadienį pervestos pirmam šimtui klientų – vidutinė išmoka siekė 56 eurų, o daugiausia prašoma atlyginti išlaidas generatoriams.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Grasinta susprogdinti Vilniuje įsikūrusį Moterų informacijos centrą. Apie 10 val. sostinės policiją pasiekė informacija, kad minėta organizacija gavo elektroninį laišką, kuriame rusų kalba nurodoma, jog pastate yra sprogmenys, kurie susprogs. Kaip „Facebook“ skelbė pats Moterų informacijos centras, laiške su grasinimais teigiama, kad susidoroti su organizacija norima, nes Lietuva yra šalis, „kurioje triumfavo feminizmas“. Po grasinimų policija pradėjo rinkti informaciją ikiteisminiam tyrimui dėl melagingas pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Vokietijos kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus Saksonijos-Anhalto žemėje, tačiau jai nepavyko užsitikrinti absoliučios mandatų daugumos. Rusijai palanki AfD surinko beveik 44 proc. balsų, o žemę valdę Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo krikščionys demokratai – 17 proc. Trys kairės partijos – „Kairieji“, „Žalieji“ ir socialdemokratai (SPD) – taip pat įveikė 5 proc. barjerą: kiekviena jų surinko po maždaug 9 proc. balsų. 5 proc. ribą įveikė bei į žemės parlamentą pateko ir populistinis „Sahros Wagenknecht aljansas“ (BSW). Po savo pergalės rinkimuose AfD kandidatas Ulrichas Siegmundas teigė sieksiantis žemės ministro pirmininko posto. Vokietijos kancleris pareiškė esąs „giliai sukrėstas“ šio jo partijos pralaimėjimo, tačiau pažadėjo tęsti ekonomikos, pensijų ir sveikatos priežiūros sektoriaus reformas – tik nuo šiol jas geriau paaiškindamas visuomenei.
Tūkstančiai žmonių Serbijos sostinėje Belgrade atsisveikino su karo nusikaltėliu Ratko Mladičiumi. R. Mladičius mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84-erių, Hagoje atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio karą Bosnijoje. Jo karstas ketvirtadienį vyriausybės lėktuvu buvo nuskraidintas į Serbiją. Nacionalinėmis vėliavomis apdengtas karstas buvo pasitiktas su karine pagarba. Gedintieji nuo 7 val. ryto plūdo į Šv. Luko bažnyčią Belgrade pagerbti jo atminimo. Daugelis bučiavo uždarytą R. Mladičiaus karstą, Serbijos stačiatikių kunigai skaitė maldas. R. Mladičius vėliau pirmadienį palaidotas Belgrado kapinėse šalia savo 1994 m. mirusios dukros. Europos Sąjungos (ES) plėtros komisarė Marta Kos atšaukė būsimą vizitą į Serbiją ir sakė, kad toks karo nusikaltėlio šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas kelias į ES.
Estija laikinai uždarė Luhamos pasienio kontrolės punktą su Rusija. Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnyba (PPA) tokio žingsnio ėmėsi sekmadienio vakarą po to, kai du Irano piliečiai, vyras ir moteris, pakartotinai bandė patekti į Estiją neturėdami teisėto pagrindo pasilikti šalyje. Nors Irano piliečiai buvo grąžinti į Rusijos teritoriją, o rusų pareigūnai informuoti apie jų veiksmus, rusai jiems vis tiek leido ir toliau bandyti patekti į Estiją, teigė PPA. Pasak tarnybos, Luhamos pasienio kontrolės punktas liks uždarytas tol, kol Rusija išspręs situaciją savo pusėje.
person Martyna Pikelytė (ELTA)
JAV derybininkai per savaitgalį Kyjive vykusių derybų metu pareiškė Europos atstovams, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis dėl karo Ukrainoje, nurodė Prancūzijos prezidentūra. Derybininkai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, siekdami atgaivinti diplomatiją. Amerikiečiai informavo, kad Rusija rodo naują norą derėtis po Valstybės Dūmos rinkimų ir turėtume ruoštis naujai derybų pradžiai, sakė prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas.arrow_forward
Suomija paskelbė užbaigusi 200 km ilgio tvoros statybą palei sieną su Rusija, siekdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų srautų panaudojimo šaliai destabilizuoti. Šalis uždarė savo sieną su Rusija 2023 m. gruodžio mėnesį, po to, kai į šalį atvyko daugiau nei 1 300 migrantų be vizų. Nuo tada padėtis yra rami, tačiau Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen įspėja, kad padėtis gali pasikeisti labai greitai.arrow_forward
Pagrindinis JAV derybininkas Steve‘as Witkoffas pirmadienį pagyrė savaitgalį Maskvoje ir Kyjive surengtas derybas, paminėdamas padarytą esminę pažangą ir galimybę suplanuoti naujas trišales taikos derybas.
S. Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris savaitgalį lankėsi Rusijoje ir Ukrainoje, pateikdami naujus ir "veiksmingesnius" pasiūlymus karui užbaigti.
Nepaisant to, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad kovos žiemą gali tęstis, o Kremlius pirmadienį neatmetė galimybės deryboms su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina.arrow_forward
Serbijos vyriausybė pasiūlė paleisti parlamentą, sudarant sąlygas surengti spalio mėnesį pirmalaikius rinkimus, kuriuos reikalavo studentų vadovaujamas protesto judėjimas.
Rinkimai buvo planuoti 2027 m., tačiau dėl antivyriausybinių protestų jie bus surengti spalio pabaigoje.
Protestai prasidėjo po tragiško incidento geležinkelio stotyje, kai dėl korupcijos žuvo 16 žmonių, o studentų reikalavimai atlikti skaidrų tyrimą išaugo iki raginimų surengti pirmalaikius rinkimus.arrow_forward