Prancūzija: JAV derybininkai įžvelgia Rusijos norą derėtis dėl Ukrainos
Politika Rusija Ukraina paliaubos Diplomatija Tarptautiniai santykiai Konfliktai Rusija Ukraina JAV
Paryžius, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA).
JAV derybininkai savaitgalį Kyjive vykusių derybų metu pareiškė Europos atstovams, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis dėl karo Ukrainoje, pirmadienį nurodė Prancūzijos prezidentūra.
Toks vertinimas buvo pateiktas po to, kai JAV derybininkai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris Maskvoje susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, o Kyjive – su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bandydami atgaivinti diplomatiją, kuria siekiama užbaigti jau ketverius su puse metų vykstantį karą.
„Amerikiečiai mums pasakė, kad Rusija rodo naują norą derėtis po Valstybės Dūmos rinkimų, o mes turėtume ruoštis naujai derybų pradžiai“, – žurnalistams sakė prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas, omenyje turėdamas Rusijos parlamento rinkimus, vyksiančius rugsėjo 18–20 d.
S. Witkoffas ir J. Kushneris taip pat informavo Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovus.
JAV atstovai „nepatikslino šių derybų parametrų“ savo kolegoms europiečiams, pažymėjo padėjėjas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, o Vašingtono pasiūlymai nebuvo paviešinti.
Tačiau atsinaujinęs JAV įsitraukimas yra „padrąsinantis“, teigė padėjėjas, nes kilo susirūpinimas, kad pastangas nutraukti karą Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais nustelbė karas Irane.
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad „neatmeta“ galimybės atnaujinti derybas „trišaliu formatu“, kuriame dalyvautų Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos.
„Tai teigiamas pokytis“, – tvirtino E. Macrono padėjėjas ir kartu pridūrė, kad reikėtų „užtikrinti, jog europiečiai ir ukrainiečiai šiose derybose laikytųsi tvirtai“.
Dialogo atnaujinimas „nereiškia, kad viskas staiga išsisprendė, tačiau tai suteikia peno apmąstymams ir galimybę vykdyti diplomatiją“, – teigė jis.
„Niekas iš mūsų negali sau leisti ignoruoti net pačios menkiausios galimybės pereiti prie tvirto derybų proceso, paremto patikimais parametrais“, – pridūrė padėjėjas.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Švedijos vyriausybė praneša, kad šalis ketina investuoti 7 mlrd. kronų (apie 630 mln. eurų) į JAV gamybos raketinės artilerijos HIMARS įsigijimą.
Gynybos ministras teigia, kad susitarimas apima apie 10 sunkvežimių su paleidimo įrenginiais ir daug amunicijos, o pirmieji pristatymai numatyti 2027 m.
Švedija taip pat skelbia apie bendrą deklaraciją su Suomija dėl didesnio bendradarbiavimo raketinės artilerijos sistemų srityje.arrow_forward
Latvijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Andris Kulbergas, planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą Rusijos ir Baltarusijos grūdų kroviniams ir sukurti mechanizmus Ukrainos grūdų kilmės nustatymui. Taip pat siekiama užtikrinti galimybę tikrinti tranzitu gabenamus krovinius ir bendradarbiauti su Ukrainos atstovais. A. Kulbergas pabrėžė, kad Latvija siekia suformuoti vieningą Baltijos valstybių poziciją, kad „Rusijos grūdai nesinaudotų regiono infrastruktūra“.arrow_forward
Suomija paskelbė užbaigusi 200 km ilgio tvoros statybą palei sieną su Rusija, siekdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų srautų panaudojimo šaliai destabilizuoti. Šalis uždarė savo sieną su Rusija 2023 m. gruodžio mėnesį, po to, kai į šalį atvyko daugiau nei 1 300 migrantų be vizų. Nuo tada padėtis yra rami, tačiau Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen įspėja, kad padėtis gali pasikeisti labai greitai.arrow_forward