Balsavimai su e.parašu

Žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai reiškia nepritarimą Lietuvos karinio kontingento siuntimui į Ukrainos teritoriją, nurodant, kad tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, vidaus stabilumui ir tarptautiniam įvaizdžiui. Jie remiasi visuomenės apklausų rezultatais, teigiančiais, kad dauguma šalies gyventojų nepritaria karių siuntimui į Ukrainą. Įspėja, kad Rusijos pusė laikys užsienio karių buvimą Ukrainos teritorijoje okupacija ir teisėtu kariniu taikiniu, kas gali sukelti tiesioginę grėsmę Lietuvai. Ragina Vyriausybę atsisakyti iniciatyvos siųsti Lietuvos karinį kontingentą į Ukrainą ir organizuoti viešas diskusijas bei konsultacijas su piliečiais ir ekspertais.

Balsavimas vyko dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos Lietuvoje. Pabrėžiama, kad tokia praktika yra viena didžiausių gyvūnų gerovės problemų šalyje, sukelianti daugybę fiziologinių ir psichologinių problemų gyvūnams. Pririšti šunys yra nuolatinių grėsmių, fizinio ir psichologinio skausmo, judėjimo apribojimų ir nepakankamos priežiūros aukos. Atkreipiamas dėmesys, kad šunys, pririšti prie būdos, dažnai netenka visų 5 pagrindinių laisvių, kurios yra plačiai pripažintos tarptautiniuose susitarimuose ir ES teisės aktuose. Manoma, kad reikalingos įstatymo pataisos, draudžiančios šunis pririšti prie būdos. Tai reikšmingai pagerintų gyvūnų gyvenimo kokybę ir sumažintų žiaurumo atvejų. Šią iniciatyvą palaiko ir užsienio organizacijos, tokių kaip Eurogroup for Animals, Deutsche Juristische Gesellschaft für Tierschutzrecht ir kitos.

Peticija, kurią pasirašo Lietuvos piliečiai, reikalauja pakeisti Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą taip, kad būtų draudžiama laikyti šunis pririštus prie grandinių ar kitaip apribotus nuolatiniam judėjimui, išskyrus trumpalaikes, pagrįstas situacijas. Pakeitimas būtų įtrauktas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnį, kuris reglamentuoja gyvūnų laikymo sąlygas. Peticijos iniciatoriai teigia, kad Lietuvoje tūkstančiai šunų gyvena pririšti prie grandinių, kenčia šaltyje, karštyje, badu ir vienatvėje, o tai neatitinka nei žmoniškumo, nei ES gyvūnų gerovės standartų. Jie prašo Vyriausybės ir Seimo parengti ir pateikti įstatymo pakeitimo projektą, sustiprinti gyvūnų gerovės priežiūros kontrolę savivaldybėse, numatyti realias baudas ir atsakomybę už šunų laikymą netinkamomis sąlygomis ir pradėti nacionalinę švietimo kampaniją apie atsakingą šunų laikymą.

Kreipimasis į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siekia keisti dabartinę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą vidurinėse mokyklose, siūlant leisti moksleiviams nuo 9 klasės rinktis dalykus pagal jų poreikius, pomėgius ir ateities siekius. Siekiama peržiūrėti švietimo programą ir įvesti lankstesnę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą, kuri ne tik padidintų mokymo kokybę, bet ir skatintų jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus. Autorius tikisi ministerijos palaikymo ir atsako į šį kreipimąsi.

Peticija, pasirašyta žemiau, reiškia piliečių susirūpinimą dėl vis daugėjančio „flegmų“ skaičiaus Lietuvos keliuose - asmenų, kurie vairuoja labai lėtai ir nepritaikytai prie eismo srauto, taip keldami pavojų eismo saugumui. Peticijos iniciatoriai reikalauja: įvesti psichomotorinės reakcijos ir eismo srauto suvokimo testą kaip privalomą vairavimo egzaminų dalį, periodiškai tikrinti vairuotojų gebėjimą priimti sprendimus realiomis eismo sąlygomis, sukurti aiškų apibrėžimą, kas laikytina „flegminiu vairavimo stiliumi“, ir numatyti atsakomybę už nuolatinį eismo trukdymą, bei įvesti praktinius mokymus „Kaip važiuoti kaip normalus žmogus“, skirtus vairuotojams, linkusiems į pernelyg lėtą, chaotišką ar nepagrįstai atsargų vairavimą. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės užtikrinti saugesnį ir sklandesnį eismą.

Peticijos dėl Vilniaus senojo teatro išsaugojimo iniciatoriai prašo įvertinti teatro rusakalbės trupės ir repertuaro rusų kalba svarbą Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Jie argumentuoja, kad teatras yra ne tik scena, bet ir unikalus kultūrinis tiltas tarp lietuvių ir rusų tautų, skatina kultūrų dialogą, plečia tarpusavio supratimo horizontus, išsaugo kultūrinės erdvės įvairovę ir stiprina toleranciją bei tarpusavio pagarbą visuomenėje. Iniciatoriai laiko, kad teatro išsaugojimas yra svarbus ne tik rusų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai. Jų prašymai apima Vilniaus senojo teatro ir jo rusakalbės trupės egzistavimo palaikymą, repertuaro rusų kalba išsaugojimą ir teatro laikymą kultūrinio bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimo tarp Lietuvos ir Rusijos tautų instrumentu.

Balsavimo santrauka: Šis tekstas kelia diskusiją apie emigravusių lietuvių teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose ir teikia asmeninę nuomonę, kad tie, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo ir neketina sugrįžti, neturėtų turėti teisės balsuoti. Autorius argumentuoja, kad emigrantų balsavimas yra problematiškas, nes jų rinkiminiai pasirinkimai dažnai neatitinka Lietuvoje gyvenančių lietuvių nuomonių. Tekste teigiama, kad balsavimą turėtų vykdyti tik tie žmonės, kurie gyvena ir planuoja gyventi Lietuvoje, teigiant, kad tai padidintų rinkėjų skaičių ir visuomenės įsitraukimą į rinkimus. Autorius ragina visuomenę imtis pokyčių, kad nebūtų stebina rinkėjų skaičiaus mažėjimas.

Peticija, kuri buvo pateikta pernai, reikalauja sugrąžinti taškų sistemą degalinėse, kurios naudojimasis leido mėgautis nuolaidomis ir sumažinti kasdienines išlaidas. Peticijos autoriai argumentuoja, kad dėl sparčiai augančių degalų kainų ir kavos puodelio kainos, siekiančios 3 eurus už litrą ir puodelį atitinkamai, taškų sistema turėtų būti atkurta, kad palengvintų finansinę naštą ir padarytų kainas labiau prieinamas.

Visuomenė, remdamasi Jungtinių Tautų Orhuso konvencija, reikalauja sustabdyti visus planuojamus kirtimus Vaitaičių genetiniame draustinyje iki naujų, tvaresnių teisės aktų priėmimo ir alternatyvaus šio išsaugojimo plano peržiūros. Pagrindiniai argumentai yra neatitaisoma genetinės vertės praradimo grėsmė, nes dabartinė kirtimų tvarka neužtikrina pakankamo medžių skaičiaus genetinei linijai išsaugoti, bei pilietinės bendruomenės noras, kad būtų priimamas sprendimas, kuris leistų palikti iki 50 vertingų medžių hektare. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje esančiuose genetiniuose draustinuose būtina taikyti griežčiausias išsaugojimo praktikas, nes medžių šalinimas draustiniuose prieštarauja genetinio fondo išsaugojimo principui. Be to, kritikuojamas VMU teiginys apie 110-120 metų medynų subrendimą, nes pušys gali gyvuoti 400-600 metų ir reikalaujama, kad šie medynai sulauktų mažiausiai 171 metų brandos.

Žmonės balsuoja dėl populiarios komedijos laidos "Mano vyras gali" grąžinimo į eteryje. Laidos gerbėjai reiškia savo troškimą vėl matyti šį šou, kurio, kaip jie mano, šiuo metu labai trūksta.