Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimas. Jame apibendrinami tam tikri pakeitimai, kurie buvo padaryti 3 straipsnyje: 1. 3 straipsnio 1 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2024 metų sausio 1 dienos. 2. 3 straipsnio 3 dalis yra pripažinta netekusia galios. 3. 3 straipsnio 8 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip, kad kituose teisės aktuose ir sutartyse vartojami Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimai yra tolygūs pavadinimui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 4. 3 straipsnio 10 dalis yra pripažinta netekusia galios. Įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, įsigalios 2025 metų gruodžio 31 dieną. Šis įstatymas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priėmus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame siūloma keisti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-2044 10 ir 17 straipsnius. Pagrindiniai pasiūlymai yra: 1. Papildyti 10 straipsnį nauja 3 dalimi, kurioje rekomenduojama privačioms įmonėms, turinčioms 25 ir daugiau darbuotojų, taikyti tam tikrus dirbančių asmenų su negalia skaičiaus kriterijus. Taip pat numatoma, kad šios rekomendacijos įgyvendinimo stebėseną vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2. Pakeisti 17 straipsnį, kuris nurodo, kad ankstyvoji pagalba, finansuojama iš valstybės ir/ar savivaldybės biudžeto lėšų, gali būti teikiama asmeniui, kuriam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, tačiau kuris turi akivaizdžių negalios požymių. 3. Įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti 2026 m., o Socialinės apsaugos ir darbo ministras turėtų priimti įgyvendinamąjį teisės aktą iki 2026 m. birželio 30 d. Projektą teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimas, kuris buvo priimtas 2025 m. Vilniuje. Pagal šį pakeitimą, buvo pripažinta, kad 3 straipsnio 2 dalis neteko galios. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d. Pakeitimą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikia jį Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu jo pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami šie svarbiausi pakeitimai: 1. Vyriausybės įgaliota įstaiga turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, kurie ėjo nurodytas pareigas arba kandidatavo, buvo priimti, išrinkti ar paskirti į šias pareigas, vardinį sąrašą iki kalendorinių metų vasario 1 dienos. 2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios teisę tvarkyti tam tikrus gyventojų duomenis, taip pat turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui vardinius gyventojų sąrašus, jei šie duomenys nėra tvarkomi Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinėje sistemoje. 3. Pakeičiamas 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame dabar nurodoma, kad deklaruoti reikia nekilnojamąjį turtą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, jei jo nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. 4. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra projektas, kuriuo iš dalies keičiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymas. Konkrečiai, pasiūlymas susijęs su 10 straipsnio pakeitimu. Pakeitimai apima 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto išdėstymą, kur numatyta, kad asmuo yra tikrinamas informacinėse sistemose ministro nustatyta tvarka. Šis įstatymas, išskyrus jo 2 dalį, turėtų įsigalioti 2026 m. liepos 1 d. Taip pat, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2026 m. birželio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Galiausiai, dokumente nurodyta, kad šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas.

Šis dokumentas yra įstatymas, kuriuo keičiami keli Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo straipsniai. 1. Pakeičiamas 10 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodoma, kaip sudaromos prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos. Į jas gali būti skiriamas asmuo ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Pakeičiamas 26 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodoma, kaip atrenkami asmenys į prokuroro pareigas. 3. Pakeičiamas 27 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kaip tvarkomi asmens duomenys, sveikatos pažymos, prokuroro tarnybos vertinimo rezultatai ir kiti duomenys. 4. Pakeičiamas 34 straipsnio 1 ir 3 dalis, kurioje nurodoma, kaip asmuo, pageidaujantis būti paskirtas į tam tikras pareigas, dalyvauja atrankoje. 5. Paskutinis straipsnis nurodo, kada įstatymas įsigalioja ir kaip jis yra įgyvendinamas. Visas dokumentas yra pateiktas techniniu formatu, kuriame naudojami HTML, CSS ir kitos technologijos.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, kuriuo pakeičiami Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 18 ir 19 straipsniai. Pagrindiniai pokyčiai: 1. Pakeičiamas 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuriame nustatoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius gali padaryti išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, remdamasis įvairiais duomenimis. Tai apima informaciją iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, informaciją apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir kitus duomenis. 2. Pakeičiama 19 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jų šeimos nariai ir partneriai yra tikrinami informacinėse sistemose ir kituose informacijos šaltiniuose. Taip pat nustatoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant duomenis apie narystę politinėse organizacijose ir duomenis apie nusikalstamas veikas. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 23, 72 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jo esmė yra keletas pakeitimų Diplomatinės tarnybos įstatyme: 1. Pakeistas 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Pakeitimų esmė - jeigu gaunama informacija, kad asmuo, siekiantis tapti diplomatu, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis gali būti atleistas iš pareigų ar jo sutartis gali būti nutraukta. 2. Pakeistas 72 straipsnio 2 dalis. Pakeitimų esmė - tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas arba tęsiamas ir priimamas sprendimas apie tarnybinio nusižengimo padarymą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, net jei su diplomatu yra nutraukiama sutartis arba jis netenkama diplomato statuso. 3. Pakeistas 92 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Pakeitimų esmė - jeigu gaunama informacija, kad diplomatas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis gali būti atleistas iš pareigų ar jo sutartis gali būti nutraukta. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo pripažinama, kad Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymas Nr. XIV-1986 neteko galios. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame daromi pakeitimai Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 4, 5 straipsniuose ir priede. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Keičiamas 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas: nustatoma, kad tam tikrais atvejais, nustatytais Europos Sąjungos reglamente, asmens tapatybės kortelė gali būti išduota 12 mėnesių laikotarpiui. 2. Keičiama 5 straipsnio 8 dalis: nurodoma, kad pasas ir asmens tapatybės kortelė gali būti išduodami be elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų tam tikrais atvejais, taip pat nustatoma, kad asmens tapatybės kortelė be pirštų atspaudų gali būti išduodama jaunesniems nei 12 metų piliečiams. 3. Pakeičiamas įstatymo priedas: atnaujinamas Europos Sąjungos reglamento nuoroda ir paaiškinamas jo taikymas. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.