Projekto „LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 32, 371, 38, 39, 401, 48, 612, 71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 372, 615 IR 616 STRAIPSNIAIS“ tikslas yra keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Mokesčių Administravimo įstatymą. Įstatyme numatytos naujos taisyklės, susijusios su Europos Sąjungos muitų teisės aktais, asmens duomenų tvarkymo reikalavimais, ir kitiems mokestiniams aspektams. Įstatyme taip pat nustatomas mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų aiškinimas bei tvarka, kaip keičiamos ir taikomos būsimojo sandorio kainodaros taisyklės. Įstatyme numatyta, kaip mokesčių administratorius turi priimti sprendimus dėl mokesčių mokėtojų prašymų, atsižvelgiant į skirtingus mokesčių aspektus. Taip pat įstatyme numatytos taisyklės dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų duomenų skelbimo bei kitų administracinių reikalavimų. Šis projektas siekia suteikti aiškesnį ir išsamų reglamentavimą mokestiniams klausimams Lietuvoje.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 207, 589, 673 straipsnius bei priedą ir papildo kodekso 1886 ir 1887 straipsniais. Pagal šį įstatymą, nesilaikant reikalavimų dėl duomenų teikimo kriptoturto paslaugų teikėjams, numatytos baudos nuo 1000 iki 3000 eurų. Taip pat įvestos baudos už vengimą teikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiant išvengti teisingos ir išsamios informacijos pateikimo, nuo 200 iki 6000 eurų fiziniams asmenims ir nuo 300 iki 6000 eurų juridinių asmenų vadovams ar kitoms atsakingoms asmenims. Įstatyme taip pat numatyta baudų už tvarkos pažeidimus susijusius su sąskaitų atidarymu ar uždarymu, išsamaus patikrinimo procedūromis, saugojimu ir duomenų teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikrus straipsnius, kurie įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Projekto LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 6, 7, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 7¹ STRAIPSNIU apibendrinimas: Šis įstatymo projektas numato keitimus ir papildymus, susijusius su kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimu. Įstatyme numatytos nuostatos dėl kelių naudotojo mokesčio lėšų paskirstymo, mokesčių už naudojimą keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, taip pat mokesčių už eismo ribojimą tvarkos reglamentavimo. Be to, įstatyme numatyta, kaip bus naudojamos lėšos iš akcinės bendrovės Via Lietuva pajamų, kurios nelaikytinos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis. Įstatymas taip pat numato, kad įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. bei kad Vyriausybė ir susisiekimo ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnius. Pagal pakeitimus, valstybinės reikšmės keliai bus suskirstyti į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliai bus suskirstyti į viešuosius, rajoninius ir vidaus kelių kategorijas. Taip pat nustatyta, kad rajoninių kelių ruožai miestų ir miestelių teritorijose taps vietinės reikšmės rajoniniais keliais ir priklausys savivaldybėms. Be to, įsteigta galimybė valstybei rinkti valstybinės reikšmės kelių rinkliavas ir mokesčius. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikrus straipsnius, kurie įsigalios vėliau, o Vyriausybė iki 2025 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šiame įstatyme ratifikuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir San Marino Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos, pasirašyta 2024 m. gegužės 17 d. Strasbūre. Sutartis bus įgyvendinama vadovaujantis nustatytais reikalavimais.

Šio teisės akto pagrindinis tikslas yra keisti Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 8 ir 49 straipsnius. Pakeitimai susiję su įmonių bei įstaigų, kurios pasirašė sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo, bei pacientų kreipimusi į sveikatos priežiūros įstaigas. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d., o Sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus. Šios naujosios nuostatos bus taikomos nuo įstatymo įsigaliojimo dienos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms.

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su keletu svarbių dalykų. Vienas iš pakeitimų susijęs su apleistais statiniais, kurių duomenys Nekilnojamojo turto registre nebuvo atnaujinti ilgiau kaip 10 metų. Taip pat įstatyme numatyta tvarka, kaip perduoti valstybinę žemę savivaldybėms ir kitoms institucijoms, skirtoms tam tikriems tikslams naudoti. Svarbus pakeitimas susijęs su valstybinės žemės panaudos sutartimis, kuriose numatyta, kaip valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis įvairioms viešosioms institucijoms. Be to, numatyta, kad jei valstybinė žemė naudojama ne pagal nustatytas sąlygas arba nebeatliekamos funkcijos, kurios buvo priskirtos valstybinės žemės sklypui, sutartis gali būti nutraukta. Įstatyme taip pat nustatyta, kad valstybinės žemės panaudos sutartys turi būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre tam, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimų Kodekso 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 Straipsnių Pakeitimo Įstatymas (2024 m. lapkričio 12 d. Nr. XIV-3127) Šis įstatymas keičia nustatytus administracinius nusižengimus, susijusius su valstybinės žemės, miško, vandens telkinių naudojimu, riboženkliais, valstybiniais geodeziniais punktais, statybomis ir aplinkos apsaugos kontrolės sritimis. Pagal šį įstatymą: - Savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių naudojimas baudžiamas pinigine bausme nuo 300 iki 560 eurų. - Nesiėmimas priemonių atkurti sunaikintus riboženkliai baudžiamas nuo 70 iki 140 eurų. - Valstybinio geodezinio punkto sunaikinimas ar sugadinimas baudžiamas nuo 100 iki 300 eurų. - Neteisėtas riboženklio veiksmas baudžiamas nuo 100 iki 350 eurų. - Neleistina statyba baudžiama nuo 1800 iki 3450 eurų, o kultūros paveldo objektų teritorijoje - nuo 2550 iki 5250 eurų. - Ypatingos statybos baudžiama nuo 4350 iki 5800 eurų. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. ir taikomas atgalinio poveikio tikrinimui iki įsigaliojimo dienos. Administratoriai turi užbaigti vykdomus tyrimus ir bylų nagrinėjimus pagal ankstesnius teisės aktus iki naujojo įstatymo įsigaliojimo.

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių, reglamentuojančių tabako gaminių ir susijusių gaminių pirkimą, pardavimą bei vartojimą nepilnamečiams, keitimu. Taip pat įstatyme numatyti baudų dydžiai už pažeidimus, įskaitant elektroninių cigarečių ir jų pildyklių pardavimą nepilnamečiams. Kitame straipsnyje nustatyti baudų dydžiai už prekybą neapdorotu tabaku ar kitais tabako gaminiais nepilnamečiams bei įmonių darbuotojų pažeidimus. Be to, įstatyme reglamentuojami tabako ir susijusių gaminių vartojimo ribojimai bei baudos už jų pažeidimus, taip pat nustatytos baudos už rūkymą daugiabučių namų terasose, balkonuose ar lodžijose, kai bent vienas gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat numatyta galimybė skirti administracinį poveikį asmenims, kuriems taikomos baudos, įpareigojant juos dalyvauti prevencijos ar resocializacijos programose.

Šis teisės akto projektas yra skirtas pakeisti Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 2, 8, 241, 25 ir 36 straipsnius. 1. Pirmame straipsnyje kalbama apie pakeitimus 2 straipsnyje, kuris susijęs su sąvokomis "Didmeninės energijos rinkos dalyvis" ir "Profesionaliai sandorius organizuojantis ar vykdantis asmuo", atitinkančiomis ES Reglamento sąvokas. 2. Antrame straipsnyje pateikiami pakeitimai 8 straipsnyje, susiję su patikrinimais, kuriuos atlieka Taryba energetikos įmonėse ir kituose energetikos sektoriuje veikiančiuose subjektuose. 3. Trečiame straipsnyje kalbama apie patikrinimus, kuriuos atlieka Taryba ir jos įgalioti tarnautojai, bei teisės aktų nustatytas procedūras ir teises šiose patikrinimuose. 4. Ketvirtame straipsnyje aptariami pakeitimai 25 straipsnyje, susiję su informacijos teikimu valstybės ir savivaldybių institucijoms iš energetikos įmonių bei kitų dalyvių. 5. Paskutiniame penktame straipsnyje aptariami pakeitimai 36 straipsnyje, susiję su baudų skyrimu juridiniams asmenims už ES Reglamento pažeidimus bei teismų įsikišimu, jeigu baudos nesulaukiama arba pažeidimai tęsiami. Šis teisės akto projektas siekia aiškiau apibrėžti ir reguliuoti veiklą energetikos sektoriuje bei užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę įvairiuose procesuose.