Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra projektas Nr. XVP-55(2), kuris yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 25 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį projektą, numatoma pakeisti 25 straipsnio 5 dalį. Nauja redakcija numato, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais, kurie, jei jie yra Teisės aktų registro objektai arba jų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, skelbiami savivaldybės interneto svetainėje Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau tai neatsiranda potvarkiams, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios arba su asmens duomenimis, kurių skelbimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos. Projektą teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė.

Dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 straipsnį. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų. Taryba sudaroma iš 11 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. 2. Tarybą sudaro: du Respublikos Prezidento paskirti asmenys; du Seimo paskirti asmenys; septynis narius skiria šios organizacijos: du narius skiria Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija; po vieną narį skiria: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija. 3. Papildyti 10 straipsnio 5 dalį 5 punktų: pakeičiamas Tarybos nario paskyrimo įstatyminis pagrindas. Dokumentą pateikia Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Nacionalinio Radijo ir Televizijos Įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymas. Jame aprašoma, kad įstatymas papildomas 19¹ straipsniu, kuris susijęs su Lietuvos Nacionalinio Radijo ir Televizijos (LRT) valstybiniu auditu. Šiame straipsnyje nurodoma, kad Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka LRT valstybinį auditą ir Vidaus audito tarnybos veiklos išorinę peržiūrą. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o jį teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

Svarbiausia informacija šiame dokumente yra susijusi su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimais. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 1 straipsnyje: Valstybės ir savivaldybių investavimas reglamentuojamas kituose įstatymuose, tokiuose kaip Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir kituose. 2. 2 straipsnyje: Nurodoma, kaip suprantamos kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos. 3. 10 straipsnyje: Užsienio valstybės turi teisę įsigyti nuosavybėn žemę Žemės įstatymo nustatyta tvarka. 4. 15 straipsnyje: Nurodoma, kaip teikiamos paraiškos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo, kaip atliekamas šių sąlygų vertinimas ir kaip atliekama stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra. 5. 15 straipsnyje: Papildyta nuostata, kad šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytas penkerių metų terminas išimtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas iki dvejų metų. 6. 15 straipsnyje: Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja koordinatorius. 7. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas: Nurodoma, kada įsigalioja šis įstatymas ir kada Vyriausybė turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Visi pakeitimai įsigalios 2025 m. gegužės 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23¹, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis apima šiuos pagrindinius pakeitimus: 1. 23¹ straipsnyje pakeičiamas pavadinimas ir išdėstoma apsauga nuo smurto ir kitų žalingų veiksnių švietimo įstaigose. Įtraukta nauja dalis, kurioje draudžiamas informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu, išskyrus išimtinius atvejus, kurie nustatyti mokyklos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje. 2. 59 straipsnyje pakeičiamas 8 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad mokyklos vadovas organizuoja švietimo įstaigos veiklą, įgyvendina strateginį švietimo įstaigos valdymą, vadovauja rengiant švietimo įstaigos strateginį ir metinį planus, užtikrina jų įgyvendinimą, tvirtina informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo mokykloje tvarką ir kt. 3. 60 straipsnyje pakeičiama 5 dalis, kurioje nurodoma, kad mokyklos taryba vertina mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą, teikia pasiūlymus dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo mokykloje tvarkos ir vykdo kitas funkcijas. Šį įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 2 ir 46 straipsnių pakoregavimu. Pagal naują 2 straipsnio redakciją, įvedama nauja sąvoka - "savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė". Tai yra savivaldybė, kurios didelę teritorijos dalį užima ekonominės veiklos koncentracijos karštoji teritorija, nėra reikšmingų vidinių netolygumų ir kurios plėtrą lemia vienas iš šių išorinių veiksnių - metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas arba transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinių uostų grupei priklausančio uosto veikla. 46 straipsnyje nurodoma, kad apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Taip pat pateikiami išsamūs reikalavimai, kuriuos atitinkant, galima sumažinti apmokestinamąjį pelną. Pakeitimai taip pat numato ir kitus detalius, susijusias su ilgalaikio turto naudojimu ir apmokestinimo sąlygomis. Dokumentą pateikė ir pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. 4 straipsnis papildytas 14 dalimi, kurioje nustatoma, kad valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai, jei jie yra 10 ha ir mažesni. Tokie sklypai gali būti esantys valstybinės reikšmės miškuose arba ribotis su jais, arba ribotis su žemės ūkio paskirties žeme. 2. Tokie valstybinių miškų sklypai, esant miškų urėdijos atsisakymui juos perimti, gali būti parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 3. Buvusią 4 straipsnio 14 dalį reikia laikyti 15 dalimi. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Tai yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuriame pateikiamas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 7 straipsnio pakeitimas. Įstatyme nurodomi būtini pakeitimai, kurie susiję su informacijos teikimu kredito gavėjui nuotolinės kredito sutarties metu ir balso telefonijos ryšiu. Pirma, pakeičiama 7 straipsnio 9 dalis, kuri dabar teigia, kad nuotolinės kredito sutarties sudarymo metu reikalavimai dėl informacijos teikimo kredito gavėjui laikomi įvykdytais, jei prieš sudarant sutartį kredito gavėjui buvo pateikta standartinė kredito informacija. Antra, pakeičiama 7 straipsnio 10 dalis, kurioje dabar nurodoma, kad jei su kredito gavėju kalbama balso telefonijos ryšiu, jam turi būti pateikta bent jau pagrindinė informacija apie kredito ypatumus, palūkanų normą, kitas išlaidas, mokėjimo periodiškumą ir skaičių bei kiekvienos kredito įmokos sumą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Mokėjimų Įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis apima pakeitimus, susijusius su mokėjimo paslaugų teikimu. Pagal šį pakeitimą, kai mokėjimo paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas naudojant nuotolinio ryšio priemones, ir taikomas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, keičiami tam tikri informacijos reikalavimai. Įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra projektas, kuris siūlo pakeitimus Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 50 straipsnio redakcijai. Pakeitimai numatyti šiose srityse: 1. Siūloma papildyti 50 straipsnio 9 dalį 7 punktu, kuris numato, kad nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų įvykdymo dienos iki skundo pateikimo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai. 2. Siūloma papildyti 50 straipsnį nauja 14 dalimi, kuri nurodo, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 3. Siūloma buvusias 50 straipsnio 14-19 dalis laikyti atitinkamai 15-20 dalimis. Projektas numato, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Projektą teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.