Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio nuostatas. Pakeitimai apima įvairių svarbių dienų pripažinimą, tokias kaip Kultūros ir meno diena, Giminių diena, Miškininkų diena ir Nacionalinė vyno kultūros diena. Įstatyme nurodomos konkrečios šventės, kurias švęsti tam tikruose mėnesiuose. Taip pat nustatomi nauji punktai, kurie papildo esamas nuostatas. Įstatyme taip pat numatoma, kaip buvusieji punktai bus pakeisti ir kaip bus skelbiamas šis įstatymas, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Šiame teisės akte ratifikuojamas 2024 m. rugsėjo 25 d. Niujorke pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kosovo Respublikos Vyriausybės dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos. Tai reiškia, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucija, ratifikuoja šį susitarimą. Respublikos Prezidentas skelbia šį priimtą įstatymą.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo straipsnius 31, 36 ir 37. Pagrindiniai pakeitimai susiję su pelno mokesčio informacijos ataskaitų reikalavimais. Taip pat nurodoma, kad šios naujosios taisyklės įsigalios nuo 2024 m. birželio 22 d. ar vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių. Įmonės privalės atitikti nurodytus kriterijus ir pateikti informaciją Juridinių asmenų registre bei savo interneto svetainėje laiku.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 31, 36 ir 37 straipsnius. Įstatymas nustato, kad trečiosios šalių patronuojančios įmonės arba atskiros įmonės parengta pelno mokesčio informacijos ataskaita turi atitikti tam tikrus kriterijus. Taip pat nustatoma, kad pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, jei taikytina, pareiškimas turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos. Be to, informacija turi būti paskelbta Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos. Įstatymas taikomas rengiant pelno mokesčio informacijos ataskaitas, prasidedančias nuo 2024 m. birželio 22 d. ar vėliau.

Šiame įstatyme pateiktas pakeitimas susijęs su teisės gauti lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Šią teisę turės tam tikri asmenys, kurie rūpinasi vaikais su negalia, kuriems reikalinga individuali pagalba. Jeigu šeima augina daugiau nei vieną tokį vaiką, ji gali gauti kompensaciją už kiekvieną vaiką ir įsigyti automobilį bei pritaikyti jį pagal kiekvieno vaiko poreikius.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnį, nustatant pareiginės algos koeficientus tam tikriems instituto darbuotojams. Instituto direktoriaus, mokslinio sekretoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareiginės algos koeficientai yra nurodyti konkrečiais skaičiais. Įstatymas įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d. Respublikos Prezidentas šį įstatymą skelbia Seimo priimtu.

Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas "Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo". Jame nurodomos sąvokos, kaip "elektroninė kelių rinkliava", "Europos elektroninės kelių rinkliavos paslauga" ir kitos. Aptariami kelių rinkliavos dydžiai, nemokamos transporto priemonės kategorijos, mokesčiai už naudojimąsi keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Taip pat nurodoma, kaip bus naudojamos kelių rinkliavos lėšos ir kaip bus administruojama elektroninė kelių rinkliava. Teisės aktas taip pat apima mokestį už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose vykstant įvairiems darbams ir renginiams.

Įstatymas Nr. VIII-2032, keičiantis Lietuvos Respublikos Kelių Priežiūros ir Plėtros Programos Finansavimo įstatymą Šiame įstatyme pateikiamos pakeitimai dėl valstybės finansavimo programų, susijusių su kelių priežiūra ir plėtra. Jame numatyta, kad Susisiekimo ministerijos Įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūra vykdytų kelių naudojimo priežiūrą, atliktų tyrimus ir saugaus eismo programoms tvarkytų informacinę sistemą. Taip pat nustatyta, kad Policijos departamentas ir Informatikos bei ryšių departamentas vykdytų tam tikras funkcijas, susijusias su eismo įvykių informacine sistema. Be to, įstatymu numatytos išlaidų dalijimosi ir finansavimo schemas. Įstatymas yra priimtas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo. Respublikos Prezidentas nurodo, kad įstatymas pradės galioti nuo 2024 metų.

Įstatymo tikslas yra reglamentuoti su teritorija, kurioje taikomi taivaniečių mokesčių įstatymai, susijusias pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos, taip pat institucijų bendradarbiavimą administruojant mokesčius. Įstatymas taikomas su sąlyga, kad Nuostatos taikomos teritorijoje, kurioje galioja taivaniečių mokesčių įstatymai. Įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija paskelbs, kada Nuostatos įsigalios. Įstatymas taikomas teritorijoje, kurioje galioja taivaniečių mokesčių įstatymai. Nuostatos taikomos asmenims, kurie yra vienos arba abiejų teritorijų rezidentai. Taikomos pajamų mokesčiams, kuriuos ima teritorijos valdžios institucija ar jos administraciniai padaliniai arba vietos valdžios institucijos. Pajamų mokesčiais laikomos visos pajamos arba jų dalys, įskaitant turto vertės padidėjimo pajamas, gaunamas iš turto perleidimo, įmonių mokamas algas ar darbo užmokesčius. Įstatyme apibrėžiami rezidentai, nuolatinė buveinė, nekilnojamojo turto pajamos bei kiti svarbūs terminai.

Šiame įstatyme patvirtinamas 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Numatoma, kad biudžetas bus 3 939 769 tūkst. eurų pajamų ir 3 939 769 tūkst. eurų išlaidų. Taip pat numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas 624 846 tūkst. eurų. Įstatymas pasirašytas Respublikos Prezidento ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo.