Ruošiamasi priimti

Šiame dokumente kalbama apie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 16 straipsnio 2 dalies redagavimu. Naujoje redakcijoje numatoma, kad nuo 2021 metų įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, sudaro po 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio. Taip pat numatoma, kad nuo 2027 metų šis dydis sudarys 50 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės vieno dirbančiojo privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio, o nuo 2028 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 5 procentiniais punktais, kol sudarys 75 procentus užpraeitų metų vieno dirbančiojo vidutinės metinės privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio. Pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

Šiame įstatymo projekte norima pakeisti Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3 straipsnius ir papildyti II skyrių devintuoju skirsniu. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 6 straipsnio 2 dalimi, kurią siūloma išdėstyti taip: įstatymas bus taikomas nuo 2027 m. sausio 1 d. importuotiems, verslo reikmėms gautiems iš kitos valstybės narės, verslo reikmėms Lietuvos Respublikoje pagamintiems ar Lietuvos Respublikoje verslo reikmėms įsigytiems saldintiems gėrimams, išskyrus atvejus, kai saldinti gėrimai buvo importuoti, verslo reikmėms gauti iš kitos valstybės narės ar Lietuvos Respublikoje pagaminti iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir Lietuvos Respublikoje verslo reikmėms įsigyti 2027 m. sausio 1 d. ar vėliau. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikia Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 straipnio pakeitimo ir įstatymo Nr. XIV-2557 2 straipsnio pakeitimo projektas. Jame siūloma pakeisti 2 straipnio 2 dalį ir 27 straipnio 4 dalį. Pagal pakeitimus, meras, merą pavaduojantis vicemeras arba laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys turi teisę įgalioti savivaldybės administracijos direktorių atlikti šio straipnio 2 dalies 12, 13, 28, 29 ir 29(1) punktuose nustatytas funkcijas. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį paskelbė Respublikos Prezidentas.

Šiame dokumente yra apibendrintas Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatyti keli esminiai pakeitimai: - 15 straipsnio 2 dalies 20 punktas bus pakeistas ir išdėstytas taip, kad apima sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, išskyrus tam tikrus sprendimus ir sutikimus. - 27 straipsnio 2 dalies 29 punktas bus pakeistas ir išdėstytas taip, kad apima sutikimų ir sprendimų dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo klausimus. - 27 straipsnio 2 dalis bus papildyta 29^1 punktu, kuris apima sprendimų ir sutarčių dėl savivaldybei patikėjimo teise valdyti perduotų valstybinės žemės sklypų nuomos ir (ar) jų perdavimo neatlygintinai naudotis klausimus. - 27 straipsnio 4 dalis bus pakeista ir išdėstytas taip, kad meras, merą pavaduojantis vicemeras arba laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys turi teisę įgalioti atlikti tam tikras funkcijas savivaldybės administracijos direktorių. - Procedūros, susijusios su savivaldybėms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų panaudos ir nuomos sandorių sudarymu, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki 2025 m. balandžio 30 d. galiojusią tvarką ir sąlygas. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnį, įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Įstatymo įgyvendinimo teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausybės įgaliotos institucijos turi priimti iki 2026 m. balandžio 30 d.

Teisės aktas yra Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimas. Šiame įstatyme pateikiami pakeitimai susiję su atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų mokėjimu. Pagal naujus pakeitimus, įmokos mokėjimas bus taikomas gamintojams, kurie gaus leidimą gaminti elektros energiją po 2023 m. liepos 1 d., įskaitant atvejus, kai leidimas gaminti elektros energiją išduodamas anksčiau galiojusio leidimo pagrindu. Kadangi šis įstatymas yra techninis ir įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., tai galiojimas prasidės po tam tikro laikotarpio nuo leidimo išdavimo dienos. Įstatyme taip pat numatyta, kad jei gamintojas gavo leidimą iki 2023 m. liepos 1 d. ir 10 metų laikotarpis suėjo iki 2025 m. gruodžio 31 d., gamybos įmokos mokėjimas taikomas už laikotarpius po 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat įstatymas numato, kad jei gamintojui, kuriam taikomas fiksuotas tarifas, 10 metų pereinamasis laikotarpis suėjo iki 2025 m. gruodžio 31 d., atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas už laikotarpius, pasibaigus skatinimo laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip 2026 m. sausio 1 d. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.

Atsiprašau, bet tai yra HTML kodo dalis, kuri skirta puslapio formatavimui ir nėra susijusi su teisės akto turiniu. Informacija, kurią galima ištraukti iš šio kodo, yra susijusi su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 3 straipsnio pakeitimu. Tačiau ši informacija yra nukirsta ir nėra aišku, kokios yra konkrečios pakeitimų detalės. Taip pat minima, kad šis įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Teikėjas yra Seimo narė Jurgita Sejonienė. Norint gauti daugiau informacijos, reikėtų peržiūrėti pilną HTML dokumentą arba tiesiogiai teisės aktą.

Atsiprašau, bet pateiktas tekstas sudėtingas ir techninis, bet tai yra įstatymo projektas, kuriame siūlomi pakeitimai į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą. Štai pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 8 straipsnis, skiriantis, kas gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir kaip jas apmoka Valstybinė ligonių kasa. 2. Pakeičiamas 49 straipsnis, reglamentuojantis paciento kreipimąsi dėl nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų gavimo. 3. Pakeičiamas 76 straipsnis, aprašantis Valstybinės ligonių kasos funkcijas ir atsakomybes. 4. Nurodomas įstatymo įsigaliojimo laikas ir tvarka. Kadangi tai yra techninis dokumentas, reikėtų gauti išsamesnę ir konkrečią informaciją iš teisininko arba atitinkamos srities specialisto.

Atsiprašau, bet informacija, kurią pateikėte, yra HTML kodo fragmentas, tai nėra teisės aktas. Šis kodas atrodo kaip dokumento struktūra, kuri aprašo Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo pakeitimą, bet pati informacija yra nepilna ir sunku suvokiama be viso konteksto. Panašu, kad šis dokumentas aprašo įstatymo pakeitimą, susijusį su Lietuvos kultūros tarybos pirmininko darbo užmokesčiu, ir nurodo, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Bet dėl to, kad informacija yra nepilna, rekomenduočiau susirasti visą teisės akto tekstą oficialiame Lietuvos Respublikos teisės aktų registre ar kitame patikimame šaltinyje, kad gautumėte tikslią ir išsamų informaciją.

Šis tekstas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti Sporto įstatymo I skyriaus 2 straipsnio 2 punktą. Pagrindinis pakeitimas susijęs su aukšto meistriškumo sporto apibrėžimu. Siūloma, kad aukšto meistriškumo sportas būtų laikomas fizinės veiklos forma, vykdoma įvairiose amžiaus grupėse pagal tarptautinių sporto federacijų ar judėjimo, regos, klausos, intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimų nustatytus amžiaus reikalavimus. Ši veikla apima varžymąsi su kitais asmenimis pagal tam tikras taisykles aukšto meistriškumo sporto varžybose, siekiant nugalėti varžovus, taip pat veiklą, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Projektas taip pat nurodo, kad šis įstatymas įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Visas tekstas yra formalus ir oficialus, parengtas naudojant įstatymų kalbą ir formatą.

Šis dokumentas yra teisės akto projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įstatymo Nr. I-464 18 straipsnį. Specifinės pataisos susijusios su trečia straipsnio dalimi, kurioje numatoma, kad Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, taip pat ministras ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas, privalo dalyvauti Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais, jeigu jie yra pakviesti Seimo statuto nustatyta tvarka. Šį projektą teikia Seimo narys Jurgis Razma.