Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 papildymas nauju 14¹ straipsniu. Šiame įstatyme nagrinėjami kasybos sklypų vietos ribojimai, susiję su atviru kasybos būdu išgaunamomis naudingosiomis iškasenomis. Pagal šį teisės aktą, naudingųjų iškasenų, išgaunamų atviru kasybos būdu, kasybos sklypai negali būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad trumpiausias atstumas nuo kasybos sklypo ribos iki tam tikrų pastatų būtų ne mažesnis, negu 300 metrų. Tai apima sodo namus, gyvenamąsias, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus. Tačiau yra išimčių - jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu patvirtina, kasybos sklypai gali būti suprojektuoti ir įrengti mažesniu atstumu. Tačiau tai negali būti arčiau, negu 30 metrų. Šį įstatymą skelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikė Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo pakeitimas į "Lietuvos Respublikos Seimo Apdovanjimo Aleksandro Stulginskio Žvaigždės Įstatymo Nr. XIV-117 2 straipsnio". Pagrindinis pakeitimas - 2 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje nurodoma, kad apdovanojimas negali būti skiriamas pareigas einantiems Respublikos Prezidentui, Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, ar kitiems tuo metu politines pareigas užimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Dokumentą skelbia Respublikos Prezidentas.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo. Šiame projekte siūlomas pakeitimas susijęs su 13 straipsnio 5 dalies išdėstymu. Pagal siūlomą pakeitimą, LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo slaptu balsavimu gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 12 visų Tarybos narių. Šis teisės akto projektas dar neįgyvendintas, nes jį tik teikia Seimo nariai.

Kadangi nurodėte HTML kodą, jis yra susijęs su Lietuvos Respublikos įstatymo projekto versija, kuri yra susijusi su kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, pakeitimais. Šiame projekte yra keičiami 3 ir 39 straipsniai. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 3 straipsnio 23 dalis yra pakeičiama ir išdėstyta taip: "Paskolos davėjas - fizinis arba juridinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą kredito gavėjui." 2. 39 straipsnio 1 dalis yra pakeičiama ir išdėstyta taip: "Kai paskolos davėjas yra fizinis asmuo, jis vienam kredito gavėjui gali suteikti ne didesnį kaip 1 000 eurų kreditą per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo kredito suteikimo dienos vienoje tarpusavio skolinimo platformoje." Šis įstatymas numatytas įsigaliojanti 2026 m. sausio 1 d. Projektą teikia Seimo narys Algirdas Sysas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 3 straipsnio pakeitimo projektas. Jame numatoma keisti ir papildyti šio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies punktus. Konkretus pakeitimas - 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas bus pakeistas ir išdėstytas taip: "5) viešoji įstaiga Indėlių ir investicijų draudimas;". Taip pat 3 straipsnio 2 dalis bus papildyta 7 punktu: "7) nacionalinis plėtros bankas." Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalios po 10 darbo dienų nuo Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gavimo dienos. Lietuvos Respublikos finansų ministerija nedelsiant informuos Teisės aktų registro informacinės sistemos tvarkytoją apie šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostata bus taikoma nuo 2026 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, kol bus sukaupiami Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės, finansų įstaigų ir nacionalinio plėtros banko įstatymuose nustatyto dydžio rezervai. Šį įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Atsiprašau, tačiau jūs nepateikėte konkrečios informacijos apie tai, kurį teisės aktą turėčiau apibendrinti. Galite nurodyti konkretų teisės aktą, kurio apibendrinimą norėtumėte gauti?

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimų kodekso 476 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą pagrindinių punktų: 1. 476 straipsnio pakeitimas. Straipsnyje išdėstomi baudų dydžiai už elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių bei Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatų pažeidimus. Baudos svyruoja nuo 150 iki 3000 eurų, priklauso nuo nusižengimo pobūdžio ir pasikartojimo. 2. Kodekso priedo papildymas. Priedas papildomas 123 punktu, kuriame nurodoma nuoroda į 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1309 dėl priemonių gigabitinių elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti. 3. Įstatymo įsigaliojimas. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio pakeitimas. Šis pakeitimas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų nešiojimą ar gabenimą neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims. Pagal pakeitimą, ginklo ar šaudmenų nešiojimas ar gabenimas neblaiviam asmeniui (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) gali būti nubaustas bauda nuo 120 iki 480 eurų. Jei asmuo yra dar neblaivesnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės), bauda gali siekti nuo 480 iki 680 eurų. Dar griežtesnės sankcijos numatytos tiems, kurie gabenasi ginklus ar šaudmenis būdami itin neblaivūs (nuo 2,51 promilės ir daugiau) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo 500 iki 800 eurų ir konfiskuojamas ginklas bei šaudmenys. Įstatymą pateikė Seimo narys Andrius Bagdonas.

Tai yra Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl 1972 metų Europos konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo ratifikavimo 2 straipsnio pakeitimo. Šiame įstatyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina pakeitimus, kurie susiję su prašymų perdavimo tvarka baudžiamajame procese. Pagal šį įstatymą, kai Lietuvos Respublika yra prašymą pateikianti valstybė, ikiteisminio tyrimo stadijoje prašymus siunčia Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o teisminio nagrinėjimo stadijoje - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Kai Lietuvos Respublika yra valstybė, kuriai adresuojamas prašymas, visi prašymai pateikiami Generalinei prokuratūrai. Be to, Lietuvos Respublika pasilieka teisę reikalauti, jog prie jai pateikiamų prašymų ir su jais susijusių dokumentų, kurie surašyti ne anglų arba lietuvių kalbomis, būtų pridedami jų vertimai bent į vieną iš šių kalbų. Taip pat nurodoma, kad Konvencijoje vartojamas terminas "išeivis" turėtų būti suprantamas kaip asmuo, kuris yra procesą perduodančiosios arba procesą perimančiosios valstybės pilietis pagal tų valstybių įstatymus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 44 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatytas 44 straipsnio papildymas 6 dalimi. Pagal šį pakeitimą, kai padaroma žala vartotojams, netaikoma 43 straipsnyje nurodyta nuostata. Tokiu atveju, žala vartotojams yra lygi 10 proc. visos sumokėtos kainos, jeigu teismo tvarka neįrodomas kitas žalos dydis. Jei teismo tvarka įrodomas kitas žalos dydis, su žalos dydžio nustatymu susijusios išlaidos nepriteisiamos iš vartotojų. Įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį pateikė LR Seimo narė Modesta Petrauskaitė.