Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų registro įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeitimas 9 straipsnyje: įvedamas naujas punktas, kuriame numatyta, kad gyventojų registras turėtų fiksuoti informaciją apie asmenis, kurie yra sudarę partnerystės sutartį, taip pat partnerystės sutarties patvirtinimo ir partnerystės pabaigos datas. 2. Pakeitimas 11 straipsnyje: keičiama informacijos apie giminystės ir svainystės ryšius teikimo tvarka. Konkretizuojama, kada ši informacija gali būti teikiama teisėtvarkos, žvalgybos subjektams, mokesčių administravimo institucijoms, Seimo komisijoms, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, notarams, asmenims spręsti pilietybės klausimus, konsuliniams pareigūnams, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. 3. Įgyvendinimas: įstatymas, išskyrus 2 straipsnio dalį, įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48 ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai šio įstatymo pokyčiai: 1. 48 straipsnis. Papildomas nauju 27 punktu, kuriame nurodoma, kad yra teisė duoti privalomus nurodymus socialinių tinklų paslaugų teikėjams, taip pat kitiems prieglobos paslaugų teikėjams, kaip šie subjektai apibrėžti 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2065 (Skaitmeninių paslaugų akte). Buvusi 48 straipsnio 1 dalies 27 punktas iš dalies pakeistas ir laikomas 28 punktu. 2. 50 straipsnis. Papildomas 13 punktu, kuris taip pat nurodo teisę duoti privalomus nurodymus socialinių tinklų paslaugų teikėjams ir kitiems prieglobos paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2022/2065. Pakeitimai priimti Lietuvos Respublikos Seimo.

Šiame teisės akto projekte yra keletas svarbių pakeitimų, susijusių su profesionalaus scenos meno Lietuvoje: 1. Įvedamas naujas terminas - "Profesionaliojo scenos meno įstaigos meno vadovas". Tai gali būti įstaigos vadovo pavaduotojas, struktūrinio padalinio vadovas ar jo pavaduotojas, ar vadovaujančiam darbuotojui prilygintas darbuotojas, atsakingas už šios įstaigos repertuaro formavimą. 2. Keičiamas Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos statusas ir funkcijos. Taryba dabar bus kolegialus organas, turintis patariamojo balso teisę. Ji atliks eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. 3. Keičiamas IV skyriaus pavadinimas į "Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas, jų vadovų ir kūrybinių darbuotojų darbo santykių ypatumai". 4. Atsiranda naujos nuostatos dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo su kūrybiniais darbuotojais. Dabar su jais gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis ar kelios paeiliui einančios terminuotos darbo sutartys, kurios (-ių) maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip treji metai. Išimtis taikoma nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pavaduotojams, šių įstaigų struktūrinių padalinių, kurie vykdo kūrybinę veiklą, vadovams ir meno vadovams - jų sutarčių maksimalus terminas gali būti penkeri metai.

Tai yra teisės aktas, kuriame pateikiama Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 43 straipsnio pakeitimo projekto versija. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris reglamentuoja akcizų mokesčio taikymą kuro ir tepalų atveju. Pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2026 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris keičia Civilinio kodekso 3.204 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, valstybės teikiamo išlaikymo dydis ir teisės į išlaikymą atsiradimo sąlygos bus nustatomos įstatymuose. Dokumentas buvo priimtas 2025 metais ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymo Nr. I-671 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame numatomi šie pagrindiniai pakeitimai: 1. Papildomas 2 straipsnis 36 dalimi, kurioje aiškinamos šiame įstatyme vartojamos sąvokos. 2. Pakeičiamas 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad miško žemė gali būti pakeista kitomis naudmenomis tam tikrais atvejais, tokiomis kaip valstybei svarbūs projektai, gynybos ir saugumo pramonės projektai ir kiti. 3. Pakeičiama 11 straipsnio 6 dalis, kuri nustato sąlygas, kada galima paversti miško žemę kitomis naudmenomis. 4. Pakeičiama 11 straipsnio 13 dalis, kuri nustato sąlygas, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis be kai kurių šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., o Vyriausybė turi iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 12 straipsnio pakeitimo. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 12 straipsnio 4 dalies redagavimu, kuri numato, kad žvejyba valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriems nėra išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos parengtas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas. Šis įstatymas numatytas įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Dokumentą teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 keitimas. Jame yra pakeisti ir papildyti įvairūs įstatymo straipsniai. Pagrindiniai pakeitimai yra: 1. Papildytas 29 straipsnis nauja 12 dalimi, kurioje nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. dalyvis, pasinaudojęs šio įstatymo 32 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta teise, gauna vienkartinę pensijų išmoką, kurią sudaro visas sukauptas pensijų turtas. Valstybės įnašas tokiu atveju nepervedamas į pensijų fondą. 2. Papildytas 32 straipsnis nauju 4¹ punktu, kuris suteikia pensijų dalyviui teisę vieną kartą atsiimti visą jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą (įskaitant valstybės įnašą), jeigu šios lėšos naudojamos jo pirmam būstui įsigyti ir jeigu dalyvis yra ne vyresnis kaip 35 metų. 3. Papildytas 32 straipsnis nauja 12 dalimi, kurioje nurodoma, kad šio įstatymo 32 straipsnio 5¹ dalis ir 29 straipsnio 12 dalis galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Šis teisės aktas yra oficialiai paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento.

Tai yra dokumentas, kuriame pateikiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimas. Šiame pakeitime siūloma papildyti 27 straipsnį nauja 4¹ dalimi, kurioje kalbama apie statybą leidžiančio dokumento galiojimo terminą. Pagal šį pakeitimą, statybą leidžiantis dokumentas turi turėti galiojimo laikotarpį. Terminai, jų pratęsimo sąlygos ir kontrolės tvarka, atsižvelgiant į statinio paskirtį, sudėtingumą ir statybos organizavimo būdą, yra reglamentuojami Aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tačiau šis terminas netaikomas individualių gyvenamųjų namų ir jiems priklausinių statybai. Statybą leidžiantis dokumentas netenka galios, jei per nustatytą terminą statybos darbai nepradėti ar neužbaigti, išskyrus atvejus, kai leidimo galiojimas pratęstas Aplinkos ministro nustatyta tvarka. Statybos leidimų galiojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Dokumentą paskelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 78 straipsnį. Pagal siūlomą pakeitimą, energinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų, turinčių alkoholinių gėrimų prekės ženklą ir kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus, pardavimas, nupirkimas ar kitoks perdavimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims bus draudžiamas. Už šių veiksmų vykdymą bus taikomos baudos: pardavimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims bauda bus nuo 60 iki 120 eurų, o nupirkimą ar kitokį perdavimą - nuo 20 iki 50 eurų. Siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų 2026 m. gegužės 1 d. Įstatymo projektą teikė Seimo narys Darius Razmislevičius.