Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame yra du svarbiausi punktai: 1. Straipsnyje numatoma pakeisti 9 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad bet kokios operacijos ir skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui gali būti atliekamos tik nuskausminus gyvūną, išskyrus teisės akte nustatytus atvejus. Taip pat pridedama nuostata, jog gyvūnų kastravimas visais atvejais atliekamas naudojant anesteziją. 2. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą pateikė Seimo narys Linas Jonauskas, o jį skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jo pagrindinis tikslas yra atnaujinti ir modernizuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, įtraukiant nuotolinio ryšio priemones. Pagrindiniai pakeitimai įstatyme: 1. Įtrauktas naujas straipsnio punktas, apibūdinantis nuotolinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jos apima gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamas paslaugas kitam gydytojui, specialistui arba pacientui, naudojant nuotolinio ryšio priemones, kai visi dalyviai yra skirtingose vietose. 2. Pakeistas 5 straipsnio 1 dalies tekstas, reglamentuojantis licencijavimo procesą sveikatos priežiūros įstaigoms. Svarbus pakeitimas - licencijos yra neterminuotos, o asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę teikti paslaugas tik licencijoje nurodytais adresais. Išimtis - nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugos, kurios gali būti teikiamos iš nuotolinio darbo vietos. 3. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d., išskyrus straipsnio 2 dalį, kuri įsigalioja 2026 m. birželio 30 d., kai sveikatos apsaugos ministras turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis tekstas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75³ straipsnio pakeitimo. Pagrindinis šio projekto tikslas yra keisti 75³ straipsnio 4 dalį, kuri susijusi su finansavimu kolegijoms. Pagal pakeitimą, 2025 metais kolegijoms taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų, o 2026 ir vėlesniais metais - ne mažiau kaip 20 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų. Šis įstatymas numatytas įsigaliojant 2026 metų sausio 1 dieną. Projektas apima ir oficialų pranešimą apie šio įstatymo priėmimą Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 310, 333 ir 385 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra pakeisti ir papildyti šiuos straipsnius, kad būtų geriau užtikrinta vaiko teisių apsauga. Pagal pakeitimus, jei byloje sprendžiamas klausimas dėl veikos, padarytos vaiko atstovo pagal įstatymą prieš jo vaiką, įsiteisėjusio nuosprendžio kopija, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išsiunčiama Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Šį įstatymą pateikė Seimo narys Laurynas Šedvydis.

Pateiktas HTML kodas yra iš Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2171 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai: - 5 straipsnio 1 dalis bus pakeista ir išdėstyta kitaip. - 5 straipsnio 6 dalis bus pakeista ir išdėstyta kitaip. - 5 straipsnio 9 dalis bus pripažinta netekusia galios. Taip pat, įstatymas, išskyrus kelias jo dalis, įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Be to, nurodytos kompensacijos ir išeitinės išmokos bus skiriamos laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos Pakuočių ir Pakuočių Atliekų Tvarkymo Įstatymo pakeitimas. Įstatymas numato, kad gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir jį grąžinti, kai jie grąžina pakuočių atliekas. Tai taikoma alkoholiniams ir nealkoholiniams gėrimams, supakuotiems į vienkartinę pakuotę, kurios talpa yra nuo 0.1 iki 3 litrų. Pakeitimai taikomi skirtingoms pakuotėms: stiklinei, PET ir plastikinei, metalinei ir kombinuotai. Šis įstatymas, išskyrus antrame straipsnyje nurodytą dalį, įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Vyriausybė ir aplinkos ministras turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gruodžio 31 d. Be to, gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, galima platinti ir parduoti Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje iki 2027 m. kovo 31 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymas, kuris numato 21 straipsnio pakeitimą. Šis pakeitimas susijęs su 40 straipsnio 6 dalimi, kurioje reglamentuojamos nuostatos dėl vairavimo kursų atlyginimo karo prievolininkams. Pagal šį pakeitimą, karo prievolininkams, kurie atliko 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą ir per 12 mėnesių nuo paleidimo iš tarnybos baigė A ar B kategorijos vairavimo kursus ir įgijo teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, arba per 24 mėnesius baigė C kategorijos vairavimo kursus ir įgijo teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones, atlyginamos kursų išlaidos. Atlyginimas vyksta pagal krašto apsaugos ministro nustatytą tvarką ir ne daugiau kaip 10 bazinių socialinių išmokų. Įstatymo pakeitimą pasiūlė Seimo nariai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienė.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo projektas. Projektas buvo pateiktas 2025 m. Vilniuje. Pagal šį pakeitimą, siūloma pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Administracinių teismų kompetencija neapima Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Tačiau ši nuostata neriboja suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kai byla priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, tačiau suinteresuoti asmenys mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi teisėti interesai yra pažeisti Respublikos Prezidento, Seimo, ar Vyriausybės priimto individualaus teisės akto ar veiksmo (neveikimo) pasekmėje. Dokumentą pateikė Seimo narys Artūras Zuokas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 18 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jo esmė susijusi su asbesto naudojimu statybos darbuose. Pagal šį įstatymą, pradedant nuo 2025 m. gruodžio 21 d., rangovai, vykdantys statybos darbus, kurie susiję su asbesto ar asbestą turinčių medžiagų pašalinimu ar statinio konstrukcijų, kuriose yra asbesto, ardymu ar pertvarkymu, turi turėti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodamą leidimą vykdyti statybos darbus veikiant asbestui. Tačiau šis reikalavimas netaikomas tiems statybos darbams, kurie pradėti iki 2025 m. gruodžio 20 d.

Šis tekstas yra išankstinio projekto variantas, skirtas Lietuvos Respublikos įstatymui dėl draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas pakeitimui. Projekte siūloma keletas pakeitimų: 1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį, kurioje kalbama apie viešųjų objektų, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pripažinimą. Siūloma, kad tokio pripažinimo atliktų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras bei savivaldybių institucijos. 2. Įvertinimas, ar viešieji objektai atitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas, atliekamas tarpinstitucinės komisijos, kurią sudaro Seimas Centro teikimu. 3. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį, kalbančią apie tarpinstitucinės komisijos narių skyrimą ir kadencijų trukmę. Projektas patvirtintas 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje.