Ruošiamasi priimti

Tai yra Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas. Šis teisės aktas susijęs su garantinio elektros energijos tiekimo tvarka ir sąlygomis. Įstatyme detaliai aprašoma, kokia tvarka turėtų būti taikoma, jei vartotojas, prieš 3 savaites iki sutarties su nepriklausomu tiekėju nutraukimo, negavo rašytinio ar elektroninio pranešimo ir nepasirenka kito tiekėjo. Nurodyta, kad garantinis tiekimas buitiniams vartotojams atliekamas pagal garantinio tiekimo sąlygas, o pažeidžiamiems vartotojams - pagal Tarybos nustatytą kainą. Taip pat įstatyme numatyta, kad jei per 6 mėnesius vartotojas nepasirenka naujo tiekėjo, garantinis tiekimas gali būti nutrauktas. Išdėstytos garantinio tiekimo kainos skaičiavimo taisyklės: buitiniams vartotojams taikoma kaina, kuri apskaičiuojama pagal vidutinę einamojo mėnesio elektros energijos biržos kainą, padauginus iš koeficiento 1,15. Kitoms vartotojų grupėms taikomi atitinkamai didesni koeficientai. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbtas Respublikos prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme numatomi šie pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeistas 589 straipsnio 21 punktas, kuriame detaliai aprašyti administraciniai nusižengimai, už kuriuos atsako Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos įstaigos. 2. Papildytas 589 straipsnis nauju 21^1 punktu, numatant administracinius nusižengimus, už kuriuos atsako Nacionalinės sporto tarybos administracija. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2026 m. liepos 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir jo priedo pakeitimas. Šio pakeitimo esmė yra papildyti 2 straipsnį 17² punktu, kuriame numatoma, kad Nacionalinės sporto tarybos pirmininkas yra įtraukiamas į šio įstatymo taikymo sritį. Taip pat, pakeitimu papildomas įstatymo priedas 20² punktu, kuriame nustatomas Nacionalinės sporto tarybos pirmininko darbo užmokesčio koeficientas - 3,1. Šis pakeitimas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 2 straipsnio pakeitimas, priimtas 2025 m. Vilniuje. Jame aprašyti du pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalis. Pagal naują redakciją, sportininkams, kuriems valstybės stipendijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, stipendijos toliau bus mokamos pagal Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas, išskyrus nuostatą dėl stipendijos mokėjimo nutraukimo, jeigu sportininkas per 2 metus nedalyvavo tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose. 2. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalis. Pagal naują redakciją, sportininkams, kurie laimėjo olimpinių žaidynių, pasaulio ar Europos čempionatų, Europos žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietą ir kuriems paskirtos valstybės stipendijos, bus mokamos valstybės stipendijos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių varžybų pabaigos. Tačiau stipendijos nebus mokamos, jei atsiranda bent viena iš 24 straipsnio 8 dalyje nurodytų valstybės stipendijos nemokėjimo aplinkybių. Šis įstatymas yra priimtas ir paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento.

Įstatymo esmė yra keletas pakeitimų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnyje. 1. Pakeistas 11 straipsnio 1 dalies tekstas. Įstatyme numatyta, kad paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis ir tam tikrus nurodytus asmenis, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą, kurioje nurodyti duomenys apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę. 2. Pakeistas 11 straipsnio 2 dalies tekstas. Įstatyme nurodyta, kad juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, išskyrus šeimynas, privalo atskirai tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą ir jų pačių teikiamos paramos ir (arba) labdaros apskaitą. 3. Pakeistas 11 straipsnio 4 dalies tekstas. Įstatyme numatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose pateiktą informaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikia Valstybės duomenų agentūrai. 4. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas. Jis apima keletą svarbių pakeitimų: 1. 18 straipsnis papildomas 10(1) dalimi, kurioje aiškinama, kad su pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami tik iš tokių pajamų. 2. 18(1) straipsnis papildomas 5 dalimi, kuri numato, kad jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš veiklos, iš kurios uždirbtoms pajamoms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos veiklos pajamomis. 3. 18(2) straipsnį papildoma naujomis dalimis, kurios reglamentuoja, kaip apskaičiuoti pajamų mokesčio kreditą ir kaip jis taikomas, kai gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla. 4. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio 3 dalį, kuri įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. privalo priimti šio įstatymo įgyvendinamąsias teisės aktus.

Įstatymas koreguoja Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnį. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 15 straipsnio 3 dalyje, kuris yra papildytas nauju punktu. Šis punktas reglamentuoja, kad draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičius yra 25 ir daugiau, apdraustųjų asmenų (darbuotojų) su negalia skaičius procentais, apskaičiuotas nuo bendro apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičiaus. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Šį įstatymą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius ir jį paskelbė Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra teisės akto projektas, kuris yra skirtas keisti Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas bus išdėstytas naujai. Naujame punkte bus aprašyta, kokia informacija turi būti turima apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, taip pat apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pakeitimas yra suformuluotas labai konkretaus ir išsamaus turinio, nurodant konkrečius baudžiamojo kodekso straipsnius. Dokumentą patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.

Įstatymas, kurį nurodėte, yra projektas, skirtas pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnį. Pagrindiniai pakeitimai susiję su miško išteklių naudojimu ir pajamų paskirstymu: - Pagal naująją nuostatą valstybinių miškų valdytojams bus nustatomi 15% atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų savininkams - 5%. - Surinktos lėšos bus skirstomos taip: 70% į valstybės biudžetą, iš kurio ne mažiau kaip 30% bus skiriama bendrosioms miško reikmėms tenkinti, ir 30% bus paskirstoma savivaldybių biudžetams, kurios turi didesnį miškingumą nei visoje Lietuvoje ir kuriose leidžiama iškirsti daugiau kaip 100 000 kubinių metrų medienos per metus. Šios lėšos bus naudojamos vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). - Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruos Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio dalį, turėtų įsigalioti nuo 2027 m. sausio 1 dienos. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris ratifikuoja 2009 m. Honkongo tarptautinę konvenciją dėl saugaus ir aplinką tausojančio laivų perdirbimo. Šis įstatymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu. Įstatymo pradžioje paminėta, kad jis yra projektas, tačiau vėliau teigiama, kad jis yra priimtas. Šis įstatymas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublika reikalauja aiškaus laivų perdirbimo plano patvirtinimo. Apibendrinant, šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos priimtas įstatymas, kuris ratifikuoja tarptautinę konvenciją, reglamentuojančią laivų perdirbimą saugiai ir aplinką tausojančiu būdu.