Ruošiamasi priimti

Įstatymo esmė yra keletas pakeitimų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnyje. 1. Pakeistas 11 straipsnio 1 dalies tekstas. Įstatyme numatyta, kad paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis ir tam tikrus nurodytus asmenis, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą, kurioje nurodyti duomenys apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę. 2. Pakeistas 11 straipsnio 2 dalies tekstas. Įstatyme nurodyta, kad juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, išskyrus šeimynas, privalo atskirai tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą ir jų pačių teikiamos paramos ir (arba) labdaros apskaitą. 3. Pakeistas 11 straipsnio 4 dalies tekstas. Įstatyme numatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose pateiktą informaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikia Valstybės duomenų agentūrai. 4. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas. Jis apima keletą svarbių pakeitimų: 1. 18 straipsnis papildomas 10(1) dalimi, kurioje aiškinama, kad su pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami tik iš tokių pajamų. 2. 18(1) straipsnis papildomas 5 dalimi, kuri numato, kad jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš veiklos, iš kurios uždirbtoms pajamoms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos veiklos pajamomis. 3. 18(2) straipsnį papildoma naujomis dalimis, kurios reglamentuoja, kaip apskaičiuoti pajamų mokesčio kreditą ir kaip jis taikomas, kai gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla. 4. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio 3 dalį, kuri įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. privalo priimti šio įstatymo įgyvendinamąsias teisės aktus.

Įstatymas koreguoja Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnį. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 15 straipsnio 3 dalyje, kuris yra papildytas nauju punktu. Šis punktas reglamentuoja, kad draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičius yra 25 ir daugiau, apdraustųjų asmenų (darbuotojų) su negalia skaičius procentais, apskaičiuotas nuo bendro apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičiaus. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Šį įstatymą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius ir jį paskelbė Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra teisės akto projektas, kuris yra skirtas keisti Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas bus išdėstytas naujai. Naujame punkte bus aprašyta, kokia informacija turi būti turima apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, taip pat apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pakeitimas yra suformuluotas labai konkretaus ir išsamaus turinio, nurodant konkrečius baudžiamojo kodekso straipsnius. Dokumentą patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.

Įstatymas, kurį nurodėte, yra projektas, skirtas pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnį. Pagrindiniai pakeitimai susiję su miško išteklių naudojimu ir pajamų paskirstymu: - Pagal naująją nuostatą valstybinių miškų valdytojams bus nustatomi 15% atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų savininkams - 5%. - Surinktos lėšos bus skirstomos taip: 70% į valstybės biudžetą, iš kurio ne mažiau kaip 30% bus skiriama bendrosioms miško reikmėms tenkinti, ir 30% bus paskirstoma savivaldybių biudžetams, kurios turi didesnį miškingumą nei visoje Lietuvoje ir kuriose leidžiama iškirsti daugiau kaip 100 000 kubinių metrų medienos per metus. Šios lėšos bus naudojamos vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). - Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruos Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio dalį, turėtų įsigalioti nuo 2027 m. sausio 1 dienos. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris ratifikuoja 2009 m. Honkongo tarptautinę konvenciją dėl saugaus ir aplinką tausojančio laivų perdirbimo. Šis įstatymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu. Įstatymo pradžioje paminėta, kad jis yra projektas, tačiau vėliau teigiama, kad jis yra priimtas. Šis įstatymas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublika reikalauja aiškaus laivų perdirbimo plano patvirtinimo. Apibendrinant, šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos priimtas įstatymas, kuris ratifikuoja tarptautinę konvenciją, reglamentuojančią laivų perdirbimą saugiai ir aplinką tausojančiu būdu.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo, kuris reglamentuoja teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisykles, pakeitimas. Jame pateikiami pakeitimai, susiję su skundų nagrinėjimo procesu ir trukme. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 24 straipsnio 3 dalies 5 punktas pripažintas netekusiu galios. 2. Pakeistas 31 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuris reglamentuoja skundų dėl statybos teisėtumo nagrinėjimą. Pagal naujas taisykles, skundas nebebus nagrinėjamas, jei statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, su kai kuriomis išimtimis. 3. Pakeistas 31 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuris reglamentuoja skundų dėl pranešimų apie statybos pradžią nagrinėjimą. Pagal naujas taisykles, skundas nebebus nagrinėjamas, jei nuo pranešimo apie statybos pradžią iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 2 metai, su kai kuriomis išimtimis. Įstatymas įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d., o iki tada pradedamos skundų nagrinėjimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusiomis šio įstatymo nuostatomis.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo Nr. I-480 98 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai yra tokie: 1. Teisėjui, kuris auginą vieną vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius. Teisėjui, kuris auginą vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. O teisėjui, kuris auginą tris ar daugiau vaikų iki keturiolikos metų, suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį. Visos šios papildomos poilsio dienos mokamos pagal teisėjo vidutinį darbo užmokestį. 2. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. liepos 1 d. 3. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbtas Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII - 723 59 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris numato profesinės karo tarnybos karių, auginančių vaikus, privilegijas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius. 2. Auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę. 3. Auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba auginantiems 2 vaikus iki keturiolikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, 2 dienos per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme numatyta pakeisti 589 straipsnio 16 punktą, kuris reglamentuoja medijų ombudsmeno funkcijas susijusias su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime ir paskelbtas Respublikos Prezidento. Įstatymo teikėjas - Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.