Balsavimai su e.parašu

Peticija kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybę, ragindama gerinti eismo saugumą Geležinio Vilko ir J. Kazlausko gatvių sankirtoje. Pagrindinės problemos, kurios iškeltos peticijoje, yra pavojingi posūkiai iš J. Kazlausko gatvės į Geležinio Vilko gatvę, kur pėstieji ir dviratininkai priversti rizikuoti kertant kelią; vairuotojų sudėtingi manevrai, kurie apima dviejų intensyvaus eismo juostų kirtimą ir staigų įsiliejimą į greitą eismą; bei chaotiškas ir neprognozuojamas eismas dėl neadekvačių vairuotojų, kurie važiuoja per greitai, nekreipia dėmesio į išsukančius automobilius ir rizikuoja bandydami įsilieti į eismo srautą.

Visuomenė, remdamasi Jungtinių Tautų Orhuso konvencija, reikalauja sustabdyti visus planuojamus kirtimus Vaitaičių genetiniame draustinyje iki naujų, tvaresnių teisės aktų priėmimo ir alternatyvaus šio išsaugojimo plano peržiūros. Pagrindiniai argumentai yra neatitaisoma genetinės vertės praradimo grėsmė, nes dabartinė kirtimų tvarka neužtikrina pakankamo medžių skaičiaus genetinei linijai išsaugoti, bei pilietinės bendruomenės noras, kad būtų priimamas sprendimas, kuris leistų palikti iki 50 vertingų medžių hektare. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje esančiuose genetiniuose draustinuose būtina taikyti griežčiausias išsaugojimo praktikas, nes medžių šalinimas draustiniuose prieštarauja genetinio fondo išsaugojimo principui. Be to, kritikuojamas VMU teiginys apie 110-120 metų medynų subrendimą, nes pušys gali gyvuoti 400-600 metų ir reikalaujama, kad šie medynai sulauktų mažiausiai 171 metų brandos.

Peticija, kurią pasirašo Lietuvos piliečiai, reikalauja pakeisti Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą taip, kad būtų draudžiama laikyti šunis pririštus prie grandinių ar kitaip apribotus nuolatiniam judėjimui, išskyrus trumpalaikes, pagrįstas situacijas. Pakeitimas būtų įtrauktas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnį, kuris reglamentuoja gyvūnų laikymo sąlygas. Peticijos iniciatoriai teigia, kad Lietuvoje tūkstančiai šunų gyvena pririšti prie grandinių, kenčia šaltyje, karštyje, badu ir vienatvėje, o tai neatitinka nei žmoniškumo, nei ES gyvūnų gerovės standartų. Jie prašo Vyriausybės ir Seimo parengti ir pateikti įstatymo pakeitimo projektą, sustiprinti gyvūnų gerovės priežiūros kontrolę savivaldybėse, numatyti realias baudas ir atsakomybę už šunų laikymą netinkamomis sąlygomis ir pradėti nacionalinę švietimo kampaniją apie atsakingą šunų laikymą.

Peticija, kuri buvo pateikta pernai, reikalauja sugrąžinti taškų sistemą degalinėse, kurios naudojimasis leido mėgautis nuolaidomis ir sumažinti kasdienines išlaidas. Peticijos autoriai argumentuoja, kad dėl sparčiai augančių degalų kainų ir kavos puodelio kainos, siekiančios 3 eurus už litrą ir puodelį atitinkamai, taškų sistema turėtų būti atkurta, kad palengvintų finansinę naštą ir padarytų kainas labiau prieinamas.

Peticija, pasirašyta žemiau, reiškia piliečių susirūpinimą dėl vis daugėjančio „flegmų“ skaičiaus Lietuvos keliuose - asmenų, kurie vairuoja labai lėtai ir nepritaikytai prie eismo srauto, taip keldami pavojų eismo saugumui. Peticijos iniciatoriai reikalauja: įvesti psichomotorinės reakcijos ir eismo srauto suvokimo testą kaip privalomą vairavimo egzaminų dalį, periodiškai tikrinti vairuotojų gebėjimą priimti sprendimus realiomis eismo sąlygomis, sukurti aiškų apibrėžimą, kas laikytina „flegminiu vairavimo stiliumi“, ir numatyti atsakomybę už nuolatinį eismo trukdymą, bei įvesti praktinius mokymus „Kaip važiuoti kaip normalus žmogus“, skirtus vairuotojams, linkusiems į pernelyg lėtą, chaotišką ar nepagrįstai atsargų vairavimą. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės užtikrinti saugesnį ir sklandesnį eismą.

Vilniaus Žirmūnų ir aplinkinių rajonų gyventojai reiškia nepritarimą planuojamam daugiabučių gyvenamųjų namų projektui Kareivių g. 14, vietoje dabar veikiančio sporto klubo ir baseino „Impuls“. Jie argumentuoja, kad šis kompleksas teikia nepakeičiamą naudą bendruomenei, o jo panaikinimas būtų tiesioginis smūgis sveikatingumo paslaugų prieinamumui. Be to, gyventojai kritikuoja perteklinę urbanizaciją, socialinės infrastruktūros apkrovos analizės nebuvimą, didesnius transporto srautus, planavimo kontrolės perdavimą privačiam vystytojui, bendrojo plano reglamentų pažeidimą ir viešosios diskusijos stoką. Gyventojai reikalauja atsisakyti arba iš esmės peržiūrėti planuojamą projektą, išsaugoti sporto centro funkciją, laikytis bendrojo plano ir įtraukti bendruomenę į realų viešinimo procesą.

Balsavimas vyko dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos Lietuvoje. Pabrėžiama, kad tokia praktika yra viena didžiausių gyvūnų gerovės problemų šalyje, sukelianti daugybę fiziologinių ir psichologinių problemų gyvūnams. Pririšti šunys yra nuolatinių grėsmių, fizinio ir psichologinio skausmo, judėjimo apribojimų ir nepakankamos priežiūros aukos. Atkreipiamas dėmesys, kad šunys, pririšti prie būdos, dažnai netenka visų 5 pagrindinių laisvių, kurios yra plačiai pripažintos tarptautiniuose susitarimuose ir ES teisės aktuose. Manoma, kad reikalingos įstatymo pataisos, draudžiančios šunis pririšti prie būdos. Tai reikšmingai pagerintų gyvūnų gyvenimo kokybę ir sumažintų žiaurumo atvejų. Šią iniciatyvą palaiko ir užsienio organizacijos, tokių kaip Eurogroup for Animals, Deutsche Juristische Gesellschaft für Tierschutzrecht ir kitos.

Peticijos dėl Vilniaus senojo teatro išsaugojimo iniciatoriai prašo įvertinti teatro rusakalbės trupės ir repertuaro rusų kalba svarbą Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Jie argumentuoja, kad teatras yra ne tik scena, bet ir unikalus kultūrinis tiltas tarp lietuvių ir rusų tautų, skatina kultūrų dialogą, plečia tarpusavio supratimo horizontus, išsaugo kultūrinės erdvės įvairovę ir stiprina toleranciją bei tarpusavio pagarbą visuomenėje. Iniciatoriai laiko, kad teatro išsaugojimas yra svarbus ne tik rusų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai. Jų prašymai apima Vilniaus senojo teatro ir jo rusakalbės trupės egzistavimo palaikymą, repertuaro rusų kalba išsaugojimą ir teatro laikymą kultūrinio bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimo tarp Lietuvos ir Rusijos tautų instrumentu.

Žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai reiškia nepritarimą Lietuvos karinio kontingento siuntimui į Ukrainos teritoriją, nurodant, kad tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, vidaus stabilumui ir tarptautiniam įvaizdžiui. Jie remiasi visuomenės apklausų rezultatais, teigiančiais, kad dauguma šalies gyventojų nepritaria karių siuntimui į Ukrainą. Įspėja, kad Rusijos pusė laikys užsienio karių buvimą Ukrainos teritorijoje okupacija ir teisėtu kariniu taikiniu, kas gali sukelti tiesioginę grėsmę Lietuvai. Ragina Vyriausybę atsisakyti iniciatyvos siųsti Lietuvos karinį kontingentą į Ukrainą ir organizuoti viešas diskusijas bei konsultacijas su piliečiais ir ekspertais.

Balsavimo klausimas yra dėl politikos licencijos įvedimo, pagal kurį tik tie asmenys, kurie baigė politikos studijų programas, galėtų dirbti politikos srityje. Šis pasiūlymas apima politikų profesijos licencijavimą, siekiant užtikrinti nuolatinį tobulėjimą ir didesnį visuomenės pasitikėjimą valdžia. Pasiūlymas yra palyginamas su medicinos profesijų reguliavimu, kurio pagrindu profesijos atstovai privalo atnaujinti savo licenciją, kad galėtų praktikuoti.