Balsavimai su e.parašu

Peticija kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybę, ragindama gerinti eismo saugumą Geležinio Vilko ir J. Kazlausko gatvių sankirtoje. Pagrindinės problemos, kurios iškeltos peticijoje, yra pavojingi posūkiai iš J. Kazlausko gatvės į Geležinio Vilko gatvę, kur pėstieji ir dviratininkai priversti rizikuoti kertant kelią; vairuotojų sudėtingi manevrai, kurie apima dviejų intensyvaus eismo juostų kirtimą ir staigų įsiliejimą į greitą eismą; bei chaotiškas ir neprognozuojamas eismas dėl neadekvačių vairuotojų, kurie važiuoja per greitai, nekreipia dėmesio į išsukančius automobilius ir rizikuoja bandydami įsilieti į eismo srautą.

Visuomenė, remdamasi Jungtinių Tautų Orhuso konvencija, reikalauja sustabdyti visus planuojamus kirtimus Vaitaičių genetiniame draustinyje iki naujų, tvaresnių teisės aktų priėmimo ir alternatyvaus šio išsaugojimo plano peržiūros. Pagrindiniai argumentai yra neatitaisoma genetinės vertės praradimo grėsmė, nes dabartinė kirtimų tvarka neužtikrina pakankamo medžių skaičiaus genetinei linijai išsaugoti, bei pilietinės bendruomenės noras, kad būtų priimamas sprendimas, kuris leistų palikti iki 50 vertingų medžių hektare. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje esančiuose genetiniuose draustinuose būtina taikyti griežčiausias išsaugojimo praktikas, nes medžių šalinimas draustiniuose prieštarauja genetinio fondo išsaugojimo principui. Be to, kritikuojamas VMU teiginys apie 110-120 metų medynų subrendimą, nes pušys gali gyvuoti 400-600 metų ir reikalaujama, kad šie medynai sulauktų mažiausiai 171 metų brandos.

Balsavimo santrauka: Petitiono dėl kanapių politikos reformos Lietuvoje tikslas - pakeisti galiojančią kanapių kontrolės politiką. Konkretūs pasiūlymai yra dekriminalizuoti mažų kiekių kanapių turėjimą be tikslo platinti, sukurti reglamentavimą rekreaciniam vartojimui, įskaitant amžiaus ribas, kokybės kontrolę ir mokesčių sistemą, bei plėsti medicininių kanapių prieinamumą pacientams. Tyrimo tikslas - sumažinti baudžiamųjų bylų skaičių, šešėlinės rinkos mastą ir užtikrinti atsakingą, kontroliuojamą požiūrį į kanapių vartojimą.

Peticija dėl išankstinių Seimo rinkimų yra Lietuvos piliečių iniciatyva, kurioje išreikštas aiškus nepasitikėjimas dabartiniu Seimu ir jo formuojama Vyriausybe. Piliečiai kritikuoja, kad ministrai skiriami neatsižvelgiant į jų kompetenciją ir atsakomybę už valstybės valdymą, ką jie laiko grėsme nacionaliniam saugumui. Todėl, praėjus šešioms savaitėms nuo peticijos pasirašymo, piliečiai ragina Seimą svarstyti išankstinių Seimo rinkimų paskelbimą. Jie tikisi, kad tai leis atkurti pasitikėjimą valdžia ir užtikrinti, kad Lietuva būtų valdoma skaidriai, atsakingai ir profesionaliai.

Mokiniai kreipiasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu leisti naudotis telefonais mokykloje per pertraukas ir pamokų metu, jei tai leidžia mokytojas. Jie argumentuoja, kad telefonai gali būti vertingos mokymosi priemonės, padedančios atsipalaiduoti, bendrauti su draugais ir tėvais, ieškoti informacijos ir jaustis saugiau. Be to, telefonai yra naudingi pamokų metu, kai reikia ieškoti informacijos internete, atlikti užduotis ar dalyvauti veiklose. Mokiniai siūlo leisti naudoti telefonus per pertraukas, leisti naudoti telefonus pamokų metu tik su mokytojo leidimu ir skatinti atsakingą telefonų naudojimą mokykloje.

Peticija, kurią pasirašo Lietuvos piliečiai, reikalauja pakeisti Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą taip, kad būtų draudžiama laikyti šunis pririštus prie grandinių ar kitaip apribotus nuolatiniam judėjimui, išskyrus trumpalaikes, pagrįstas situacijas. Pakeitimas būtų įtrauktas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnį, kuris reglamentuoja gyvūnų laikymo sąlygas. Peticijos iniciatoriai teigia, kad Lietuvoje tūkstančiai šunų gyvena pririšti prie grandinių, kenčia šaltyje, karštyje, badu ir vienatvėje, o tai neatitinka nei žmoniškumo, nei ES gyvūnų gerovės standartų. Jie prašo Vyriausybės ir Seimo parengti ir pateikti įstatymo pakeitimo projektą, sustiprinti gyvūnų gerovės priežiūros kontrolę savivaldybėse, numatyti realias baudas ir atsakomybę už šunų laikymą netinkamomis sąlygomis ir pradėti nacionalinę švietimo kampaniją apie atsakingą šunų laikymą.

Peticija, kuri buvo pateikta pernai, reikalauja sugrąžinti taškų sistemą degalinėse, kurios naudojimasis leido mėgautis nuolaidomis ir sumažinti kasdienines išlaidas. Peticijos autoriai argumentuoja, kad dėl sparčiai augančių degalų kainų ir kavos puodelio kainos, siekiančios 3 eurus už litrą ir puodelį atitinkamai, taškų sistema turėtų būti atkurta, kad palengvintų finansinę naštą ir padarytų kainas labiau prieinamas.

Peticija, pasirašyta žemiau, reiškia piliečių susirūpinimą dėl vis daugėjančio „flegmų“ skaičiaus Lietuvos keliuose - asmenų, kurie vairuoja labai lėtai ir nepritaikytai prie eismo srauto, taip keldami pavojų eismo saugumui. Peticijos iniciatoriai reikalauja: įvesti psichomotorinės reakcijos ir eismo srauto suvokimo testą kaip privalomą vairavimo egzaminų dalį, periodiškai tikrinti vairuotojų gebėjimą priimti sprendimus realiomis eismo sąlygomis, sukurti aiškų apibrėžimą, kas laikytina „flegminiu vairavimo stiliumi“, ir numatyti atsakomybę už nuolatinį eismo trukdymą, bei įvesti praktinius mokymus „Kaip važiuoti kaip normalus žmogus“, skirtus vairuotojams, linkusiems į pernelyg lėtą, chaotišką ar nepagrįstai atsargų vairavimą. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės užtikrinti saugesnį ir sklandesnį eismą.

Vilniaus Žirmūnų ir aplinkinių rajonų gyventojai reiškia nepritarimą planuojamam daugiabučių gyvenamųjų namų projektui Kareivių g. 14, vietoje dabar veikiančio sporto klubo ir baseino „Impuls“. Jie argumentuoja, kad šis kompleksas teikia nepakeičiamą naudą bendruomenei, o jo panaikinimas būtų tiesioginis smūgis sveikatingumo paslaugų prieinamumui. Be to, gyventojai kritikuoja perteklinę urbanizaciją, socialinės infrastruktūros apkrovos analizės nebuvimą, didesnius transporto srautus, planavimo kontrolės perdavimą privačiam vystytojui, bendrojo plano reglamentų pažeidimą ir viešosios diskusijos stoką. Gyventojai reikalauja atsisakyti arba iš esmės peržiūrėti planuojamą projektą, išsaugoti sporto centro funkciją, laikytis bendrojo plano ir įtraukti bendruomenę į realų viešinimo procesą.

Balsavimas vyko dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos Lietuvoje. Pabrėžiama, kad tokia praktika yra viena didžiausių gyvūnų gerovės problemų šalyje, sukelianti daugybę fiziologinių ir psichologinių problemų gyvūnams. Pririšti šunys yra nuolatinių grėsmių, fizinio ir psichologinio skausmo, judėjimo apribojimų ir nepakankamos priežiūros aukos. Atkreipiamas dėmesys, kad šunys, pririšti prie būdos, dažnai netenka visų 5 pagrindinių laisvių, kurios yra plačiai pripažintos tarptautiniuose susitarimuose ir ES teisės aktuose. Manoma, kad reikalingos įstatymo pataisos, draudžiančios šunis pririšti prie būdos. Tai reikšmingai pagerintų gyvūnų gyvenimo kokybę ir sumažintų žiaurumo atvejų. Šią iniciatyvą palaiko ir užsienio organizacijos, tokių kaip Eurogroup for Animals, Deutsche Juristische Gesellschaft für Tierschutzrecht ir kitos.