Balsavimai su e.parašu

Šio balsavimo iniciatyva yra skirta sugriežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvoje. Balsavimo iniciatorių nuomone, Lietuva atsilieka nuo Vakarų Europos šalių gyvūnų apsaugos srityje, nes dabartinės bausmės už gyvūnų skriaudimą yra nedidelės ir nesuderinančios su žiaurumo mastu. Pateikiami pavyzdžiai iš Lenkijos, Norvegijos ir Vokietijos, kur bausmės už panašius nusikaltimus yra kur kas griežtesnės. Siekiama pakeisti Lietuvos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, kad būtų padidinta atsakomybė už gyvūnų skriaudimą, sukurti "juodąjį sąrašą" gyvūnų skriaudėjams ir didinti finansavimą gyvūnų prieglaudoms. Balsavimas yra kvietimas visiems, kurie nori kovoti prieš gyvūnų skriaudimą, pasirašyti šią peticiją.

Šiame balsavime žmonės išreiškia savo nuomonę dėl mirties bausmės įteisinimo už ypač žiaurius nusikaltimus, įskaitant premedituotą nužudymą, žmogžudystę prieš pažeidžiamus asmenis, žiaurų elgesį su gyvūnais, rezultatas mirtinas, ir terorizmas. Siūlymas yra grindžiamas visuomenės netolerancijos smurtui augimu ir siekiu stiprinti teisingumo sistemą. Tačiau, siūloma, kad toks radikalus pokytis turėtų būti svarstomas tik kartu su galimu Konstitucijos pakeitimu ir visuotiniu referendumu, leidžiančiu išreikšti tautos valią. Galiausiai, siūloma inicijuoti atitinkamas teisines procedūras dėl mirties bausmės įteisinimo ir organizuoti visuomenės apklausą ar referendumą dėl šio klausimo svarbos.

Balsavimas buvo surengtas dėl Girulių gyventojų 1990-aisiais metais pasodintų 20 paprastųjų ąžuoliukų, kurie yra bendruomenės patirties atminimo ženklai, susiję su Klaipėdos (Girulių) radijo ir televizijos bokšto apsauga bei 1991 m. sausio 13 d. nakties įvykiais, išsaugojimo ir tvarkymo. Šis sklypas, dabar vadinamas Sąjūdžio ąžuolų parkeliu, gali būti perduotas į privačias rankas pagal 2015 m. Klaipėdos miesto detalaųjį planą, o tai gresia ąžuolų sunaikinimu. Girulių bendruomenės nariai ir taryba siekia gauti gyventojų pritarimą šio sklypo išsaugojimui ir tvarkymui kaip svarbaus atmintinio objekto.

Balsavimo santrauka: Šis balsavimas yra skirtas nuspręsti, ar turėtų būti nušalintas Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos Ministras Povilas Poderskis, kuris pasiūlė nušauti Vilniuje reziduojančią mešką. Žmonės balsuoja už arba prieš jo nušalinimą už šį pasiūlymą.

Peticijoje dėl griežtesnės imigracijos politikos ir darbo vizų peržiūros, pasirašiusieji išreiškė susirūpinimą dėl augančio trečiųjų šalių piliečių srauto į Lietuvą per darbo vizas ir nelegalios migracijos. Reikalaujama peržiūrėti ir riboti darbo vizų kvotas trečiųjų šalių piliečiams, sustiprinti kovą su nelegalia migracija, griežčiau prižiūrėti įdarbinimo agentūrų veiklą ir plėtoti ilgalaikę migracijos strategiją. Balsavimo dalyviai nepritaria nekontroliuojamai ir neprižiūrimai imigracijai, tačiau palaiko atsakingą, saugią ir šalies gerovei pritaikytą politiką.

Peticija, pasirašyta daugelio žmonių, yra kreipimasis į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), LRT tarybą bei LRT programų direktorių su prašymu įtraukti daugiau japonų animacijos (anime) į savo programų tinklelį. Pasirašiusieji pabrėžia, kad anime ne tik pramogauja, bet ir edukuoja, bei turi kultūrinę vertę, nagrinėjant temas susijusias su šeima, draugyste, morale ir žmogaus augimu. Jie primena, kad kai kurie anime kūriniai, toki kaip "My Neighbor Totoro", "Spirited Away", "Your Name", "Attack on Titan", "Demon Slayer" ir "Death Note", jau yra pasaulinai pripažinti. Peticijos autoriai teigia, kad daugelyje šalių nacionaliniai transliuotojai rodo anime turinį, praturtindami savo auditorijos kultūrinę patirtį, ir manoma, kad tai padėtų didinti kultūrinę įvairovę Lietuvoje, skatintų jaunimo domėjimąsi Japonijos kultūra ir menais bei suteiktų aukštos kokybės šeimai tinkamo turinio. Baigiant, prašoma LRT įtraukti daugiau šeimai tinkamų ir edukacinių japonų animacijos filmų ir serialų į savo transliacijų programą arba skirti vietą tokio turinio platformoje „LRT.lt“.

Balsavimas vyksta dėl pasiūlymo stabdyti žaliojo vandenilio gamybą Lietuvoje. Šis pasiūlymas yra pagrįstas argumentais, jog ši technologija reikalauja didelio kiekio tyro vandens, kuris bus išgaunamas iš gelmių, ežerų ar atvežamas iš kaimyninių šalių, galintis pakenkti gamtos ekosistemai ir sukelti vandens trūkumą tam tikruose regionuose. Be to, abejojama vandenilio "žalumu", nes atvežant jį iš kaimyninių šalių susidarys CO2 emisija. Taip pat pabrėžiama, jog vanduo yra gyvybiškai svarbus resursas, todėl visuomenė turėtų spręsti tokius sprendimus.

Vilniaus gyventojai ir šunų savininkai pateikė peticiją Vilniaus miesto savivaldybei, kurioje prašoma įrengti oficialią šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelę Ozo parke. Pagrindinis argumentas - Ozo parkas yra vienas iš populiariausių šunų vedžiojimo vietų Vilniuje, tačiau trūksta oficialios šunų aikštelės, dėl ko kyla konfliktai su kitais parko lankytojais ir didėja nelaimingų atsitikimų rizika. Peticijos teikėjai siūlo įrengti saugią, aptvertą ir pažymėtą šunų vedžiojimo zoną, kuri užtikrintų viešąją tvarką, gyventojų saugumą, šunų socializaciją, mažesnę konfliktų riziką su kitais parko lankytojais bei atsakingą ir reglamentuotą gyvūnų laikymą. Jie tikisi, kad šis sprendimas būtų naudingas ne tik gyvūnų savininkams, bet ir visiems parko lankytojams, ir prašo šį klausimą įtraukti į artimiausią Savivaldybės darbotvarkę.

Balsavimo tekste raginama balsuoti prieš įstatymus, leidžiančius trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje. Argumentuojama, jog dėl mažėjančio darbo vietų skaičiaus, kuriose mokamas europinis atlyginimas ir palaikoma europinė komunikacija, daugelis lietuvių yra priversti skūrėti arba emigruoti. Pabrėžiama, kad ES pilietybės neturintys asmenys, dirbantys vairuotojais ar individualiai, dažnai negerbia valstybinės kalbos, išvyksta dirbti į kitas ES šalis nesumokėję mokesčių Lietuvoje, o tarptautinių antstolių įgaliojimų nebuvimas leidžia jiems tai daryti be baimės.

Žmonių balsavimo santrauka: Balsuojama dėl nusivylimo ir pasipiktinimo dabartine valstybinės brandos egzaminų sistema, kuri laikoma neadekvati, neprognozuojama ir nesąžininga. Žmonės reikalauja aiškių, iš anksto žinomų reikalavimų, tikslių gairių, kaip ruoštis egzaminams, ir laiko pasiruošti. Taip pat balsuojama už tai, kad egzaminų formatas ir išlaikymo ribos nebūtų keičiami be išankstinio pranešimo, užduotys atitiktų mokyklose mokomą medžiagą ir būtų adekvačios, o mokyklos būtų laiku aprūpinamos reikiamomis naujovėmis. Kritikuojama tai, kad dabartinė sistema vertina ne žinias, o gebėjimą susidoroti su netikėtumais ir kliūtimis.