Balsavimai su e.parašu

Mokytojų/mokinių padėjėjai kreipiasi su peticija, ragindami atkreipti dėmesį į jų darbo sąlygas ir prailginti kasmetines atostogas, nes jų darbo pobūdis yra emocionaliai ir psichologiškai pareikalaujantis. Jie pabrėžia, kad šiuo metu jiems taikomos tokios pačios atostogų sąlygos kaip ir kitiems švietimo įstaigų darbuotojams, nors jų darbo specifika yra sudėtingesnė. Peticijoje siūloma prailginti kasmetinių atostogų trukmę ir įtraukti mokytojų/mokinių padėjėjus į sąrašą profesijų, kurioms taikomos profesinės garantijos. Padėjėjai tikisi, kad šie pasiūlymai pagerins jų darbo sąlygas, motyvaciją, didins profesijos patrauklumą, susidomėjimą ir teigiamai paveiks ugdymo proceso kokybę Lietuvos mokyklose.

Daugėlių ir Kuršėnų bendruomenės gyventojai balsuoja už Daugėlių pušyno apsaugą kaip tylos ir gamtos zoną, prieš jo perdirbimą į asfaltuotą poilsio ar pramogų teritoriją. Jie reikalauja sustabdyti visus projektinius darbus, paskelbti visus su projektu susijusius dokumentus, įtraukti bendruomenės atstovus į visus sprendimų priėmimo procesus ir parengti alternatyvų planą, kuriame būtų numatytas natūralus tvarkymas. Balsavimas vyksta 2025 m. lapkričio 5 d. Kuršėnuose, Daugėlių pušyne.

Balsavimo santraukoje nagrinėjamas pasiūlymas sustabdyti Rusijos geležinkelių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą. Šis pasiūlymas buvo pateiktas kaip peticija Europos parlamentui, siekiant užkirsti kelią neteisėtam krovinių vagonų naudojimui dvejopo naudojimo ar su karine veikla susijusių prekių gabenimui, kas pažeidžia esamas ES sankcijas ir prisideda prie Rusijos karo veiksmų. Taip pat pabrėžiama rizika, kad gali būti surežisuoti incidentai, keliantys pavojų civiliams keleiviams ir geležinkelio darbuotojams, galintys sukelti aukų ir būti panaudoti Rusijos kaip pretekstas eskalacijai prieš ES valstybę narę. Peticijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Rusijos tranzitinis traukinys, kursuojantis per Lietuvą į Kaliningradą, sukėlė daugybę saugumo incidentų, rodančių, kad jis tapo vis didesne saugumo spraga Europos Sąjungoje. Galiausiai pasiūloma nutraukti visus Rusijos geležinkelių keleivinius maršrutus per Lietuvos teritoriją ir sustabdyti krovinių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado.

Šios peticijos pasirašiusieji yra susirūpinę dėl siūlomo partnerystės įteisinimo Lietuvoje, teigdami, kad tai prieštarauja tradicinėms vertybėms ir gali paveikti visuomenės struktūrą. Jie tvirtina, kad tradicinė šeima turėtų likti vieninteliu ir teisėtu visuomenės pagrindu ir ragina Lietuvos vyriausybę nepripažinti partnerystės kaip lygiavertei šeimos formai.

Peticija, kurią pasirašo Lietuvos piliečiai, reikalauja pakeisti Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą taip, kad būtų draudžiama laikyti šunis pririštus prie grandinių ar kitaip apribotus nuolatiniam judėjimui, išskyrus trumpalaikes, pagrįstas situacijas. Pakeitimas būtų įtrauktas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnį, kuris reglamentuoja gyvūnų laikymo sąlygas. Peticijos iniciatoriai teigia, kad Lietuvoje tūkstančiai šunų gyvena pririšti prie grandinių, kenčia šaltyje, karštyje, badu ir vienatvėje, o tai neatitinka nei žmoniškumo, nei ES gyvūnų gerovės standartų. Jie prašo Vyriausybės ir Seimo parengti ir pateikti įstatymo pakeitimo projektą, sustiprinti gyvūnų gerovės priežiūros kontrolę savivaldybėse, numatyti realias baudas ir atsakomybę už šunų laikymą netinkamomis sąlygomis ir pradėti nacionalinę švietimo kampaniją apie atsakingą šunų laikymą.

Peticija, kuri buvo pateikta pernai, reikalauja sugrąžinti taškų sistemą degalinėse, kurios naudojimasis leido mėgautis nuolaidomis ir sumažinti kasdienines išlaidas. Peticijos autoriai argumentuoja, kad dėl sparčiai augančių degalų kainų ir kavos puodelio kainos, siekiančios 3 eurus už litrą ir puodelį atitinkamai, taškų sistema turėtų būti atkurta, kad palengvintų finansinę naštą ir padarytų kainas labiau prieinamas.

Peticija, pasirašyta žemiau, reiškia piliečių susirūpinimą dėl vis daugėjančio „flegmų“ skaičiaus Lietuvos keliuose - asmenų, kurie vairuoja labai lėtai ir nepritaikytai prie eismo srauto, taip keldami pavojų eismo saugumui. Peticijos iniciatoriai reikalauja: įvesti psichomotorinės reakcijos ir eismo srauto suvokimo testą kaip privalomą vairavimo egzaminų dalį, periodiškai tikrinti vairuotojų gebėjimą priimti sprendimus realiomis eismo sąlygomis, sukurti aiškų apibrėžimą, kas laikytina „flegminiu vairavimo stiliumi“, ir numatyti atsakomybę už nuolatinį eismo trukdymą, bei įvesti praktinius mokymus „Kaip važiuoti kaip normalus žmogus“, skirtus vairuotojams, linkusiems į pernelyg lėtą, chaotišką ar nepagrįstai atsargų vairavimą. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės užtikrinti saugesnį ir sklandesnį eismą.

Balsavimas vyko dėl vaikų neurologijos skyriaus išsaugojimo Santariškėse ir specialistų sugrąžinimo į darbą. Balsuojantieji buvo paprašyti pritarti arba nepritarti dviejoms pagrindinėms pozicijoms: 1) neatidėti ir užtikrinti skyriaus veiklos tęstinumą, ir 2) grąžinti į darbo vietas kvalifikuotus ir kompetentingus gydytojus, kurie užtikrina aukštos kokybės vaikų neurochirurginę priežiūrą. Argumentuota, kad skyrius teikia būtinas paslaugas vaikams su sudėtingomis neurologinėmis problemomis ir jo uždarymas ar gydytojų išėjimas gali pakenkti vaikų sveikatai bei prailginti jų gydymo laiką, nes pacientai turės ieškoti pagalbos kituose miestuose.

Vilniaus Žirmūnų ir aplinkinių rajonų gyventojai reiškia nepritarimą planuojamam daugiabučių gyvenamųjų namų projektui Kareivių g. 14, vietoje dabar veikiančio sporto klubo ir baseino „Impuls“. Jie argumentuoja, kad šis kompleksas teikia nepakeičiamą naudą bendruomenei, o jo panaikinimas būtų tiesioginis smūgis sveikatingumo paslaugų prieinamumui. Be to, gyventojai kritikuoja perteklinę urbanizaciją, socialinės infrastruktūros apkrovos analizės nebuvimą, didesnius transporto srautus, planavimo kontrolės perdavimą privačiam vystytojui, bendrojo plano reglamentų pažeidimą ir viešosios diskusijos stoką. Gyventojai reikalauja atsisakyti arba iš esmės peržiūrėti planuojamą projektą, išsaugoti sporto centro funkciją, laikytis bendrojo plano ir įtraukti bendruomenę į realų viešinimo procesą.

Balsavimas vyko dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos Lietuvoje. Pabrėžiama, kad tokia praktika yra viena didžiausių gyvūnų gerovės problemų šalyje, sukelianti daugybę fiziologinių ir psichologinių problemų gyvūnams. Pririšti šunys yra nuolatinių grėsmių, fizinio ir psichologinio skausmo, judėjimo apribojimų ir nepakankamos priežiūros aukos. Atkreipiamas dėmesys, kad šunys, pririšti prie būdos, dažnai netenka visų 5 pagrindinių laisvių, kurios yra plačiai pripažintos tarptautiniuose susitarimuose ir ES teisės aktuose. Manoma, kad reikalingos įstatymo pataisos, draudžiančios šunis pririšti prie būdos. Tai reikšmingai pagerintų gyvūnų gyvenimo kokybę ir sumažintų žiaurumo atvejų. Šią iniciatyvą palaiko ir užsienio organizacijos, tokių kaip Eurogroup for Animals, Deutsche Juristische Gesellschaft für Tierschutzrecht ir kitos.