Žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai reiškia nepritarimą Lietuvos karinio kontingento siuntimui į Ukrainos teritoriją, nurodant, kad tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, vidaus stabilumui ir tarptautiniam įvaizdžiui. Jie remiasi visuomenės apklausų rezultatais, teigiančiais, kad dauguma šalies gyventojų nepritaria karių siuntimui į Ukrainą. Įspėja, kad Rusijos pusė laikys užsienio karių buvimą Ukrainos teritorijoje okupacija ir teisėtu kariniu taikiniu, kas gali sukelti tiesioginę grėsmę Lietuvai. Ragina Vyriausybę atsisakyti iniciatyvos siųsti Lietuvos karinį kontingentą į Ukrainą ir organizuoti viešas diskusijas bei konsultacijas su piliečiais ir ekspertais.

Kreipimasis į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siekia keisti dabartinę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą vidurinėse mokyklose, siūlant leisti moksleiviams nuo 9 klasės rinktis dalykus pagal jų poreikius, pomėgius ir ateities siekius. Siekiama peržiūrėti švietimo programą ir įvesti lankstesnę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą, kuri ne tik padidintų mokymo kokybę, bet ir skatintų jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus. Autorius tikisi ministerijos palaikymo ir atsako į šį kreipimąsi.

Balsavimo santrauka: Šis tekstas kelia diskusiją apie emigravusių lietuvių teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose ir teikia asmeninę nuomonę, kad tie, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo ir neketina sugrįžti, neturėtų turėti teisės balsuoti. Autorius argumentuoja, kad emigrantų balsavimas yra problematiškas, nes jų rinkiminiai pasirinkimai dažnai neatitinka Lietuvoje gyvenančių lietuvių nuomonių. Tekste teigiama, kad balsavimą turėtų vykdyti tik tie žmonės, kurie gyvena ir planuoja gyventi Lietuvoje, teigiant, kad tai padidintų rinkėjų skaičių ir visuomenės įsitraukimą į rinkimus. Autorius ragina visuomenę imtis pokyčių, kad nebūtų stebina rinkėjų skaičiaus mažėjimas.

Visuomenė, remdamasi Jungtinių Tautų Orhuso konvencija, reikalauja sustabdyti visus planuojamus kirtimus Vaitaičių genetiniame draustinyje iki naujų, tvaresnių teisės aktų priėmimo ir alternatyvaus šio išsaugojimo plano peržiūros. Pagrindiniai argumentai yra neatitaisoma genetinės vertės praradimo grėsmė, nes dabartinė kirtimų tvarka neužtikrina pakankamo medžių skaičiaus genetinei linijai išsaugoti, bei pilietinės bendruomenės noras, kad būtų priimamas sprendimas, kuris leistų palikti iki 50 vertingų medžių hektare. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje esančiuose genetiniuose draustinuose būtina taikyti griežčiausias išsaugojimo praktikas, nes medžių šalinimas draustiniuose prieštarauja genetinio fondo išsaugojimo principui. Be to, kritikuojamas VMU teiginys apie 110-120 metų medynų subrendimą, nes pušys gali gyvuoti 400-600 metų ir reikalaujama, kad šie medynai sulauktų mažiausiai 171 metų brandos.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimas. Jame apibendrinami tam tikri pakeitimai, kurie buvo padaryti 3 straipsnyje: 1. 3 straipsnio 1 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2024 metų sausio 1 dienos. 2. 3 straipsnio 3 dalis yra pripažinta netekusia galios. 3. 3 straipsnio 8 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip, kad kituose teisės aktuose ir sutartyse vartojami Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimai yra tolygūs pavadinimui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 4. 3 straipsnio 10 dalis yra pripažinta netekusia galios. Įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, įsigalios 2025 metų gruodžio 31 dieną. Šis įstatymas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priėmus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame siūloma keisti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-2044 10 ir 17 straipsnius. Pagrindiniai pasiūlymai yra: 1. Papildyti 10 straipsnį nauja 3 dalimi, kurioje rekomenduojama privačioms įmonėms, turinčioms 25 ir daugiau darbuotojų, taikyti tam tikrus dirbančių asmenų su negalia skaičiaus kriterijus. Taip pat numatoma, kad šios rekomendacijos įgyvendinimo stebėseną vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2. Pakeisti 17 straipsnį, kuris nurodo, kad ankstyvoji pagalba, finansuojama iš valstybės ir/ar savivaldybės biudžeto lėšų, gali būti teikiama asmeniui, kuriam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, tačiau kuris turi akivaizdžių negalios požymių. 3. Įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti 2026 m., o Socialinės apsaugos ir darbo ministras turėtų priimti įgyvendinamąjį teisės aktą iki 2026 m. birželio 30 d. Projektą teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimas, kuris buvo priimtas 2025 m. Vilniuje. Pagal šį pakeitimą, buvo pripažinta, kad 3 straipsnio 2 dalis neteko galios. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d. Pakeitimą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikia jį Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu jo pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami šie svarbiausi pakeitimai: 1. Vyriausybės įgaliota įstaiga turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, kurie ėjo nurodytas pareigas arba kandidatavo, buvo priimti, išrinkti ar paskirti į šias pareigas, vardinį sąrašą iki kalendorinių metų vasario 1 dienos. 2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios teisę tvarkyti tam tikrus gyventojų duomenis, taip pat turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui vardinius gyventojų sąrašus, jei šie duomenys nėra tvarkomi Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinėje sistemoje. 3. Pakeičiamas 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame dabar nurodoma, kad deklaruoti reikia nekilnojamąjį turtą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, jei jo nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. 4. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.