Peticija, kreipta į Lietuvos Respublikos Seimą, ragina surengti referendumą 2025 metais dėl konstitucinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo klausimo. Pagrindinis peticijos klausimas yra ar piliečiai sutinka, kad Lietuvos Respublika neturi teisės apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu piliečiui, nuosavybės teise priklausančio būsto, kuriame Lietuvos Respublikos pilietis yra deklaravęs savo ir (arba) savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Peticijos argumentai apima socialinio teisingumo užtikrinimą, motyvaciją investuoti į nuosavybę, demografinių problemų sprendimą ir teisinį stabilumą. Peticijos iniciatoriai kviečia visus piliečius, kurie pritaria šiai iniciatyvai, pasirašyti peticiją ir paremti referendumą siekiant užtikrinti teisių ir interesų gerbimą ir apsaugą.

Peticija ragina Seimo narį Remigijų Žemaitaitį atsistatydinti arba pradėti apkaltos procesą dėl galimų neetiškų veiksmų. Remiantis viešai paskelbta informacija ir Laisvės TV tyrimu, R. Žemaitaitis yra kaltinamas klaidingai informavus apie savo kelionę į JAV, nepadeklaravus dovanos vertės daugiau nei 30 000 Eur ir galimai kėlusi abejonių dėl jo lojalumo Lietuvai. Peticijoje teigiama, kad tokie veiksmai galimai pažeidžia Lietuvos Konstituciją, politikų elgesio kodeksą ir Seimo statutą. Peticija ragina Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ištirti galimus pažeidimus ir pradėti apkaltos procesą, jei nustatytų Konstitucijos ar priesaikos pažeidimus. Be to, raginama R. Žemaitaitį prisiimti asmeninę atsakomybę ir atsistatydinti, siekiant išvengti pasitikėjimo valstybės institucijomis menkinimo. Peticija yra adresuota Seimui, Seimo Pirmininkui, Etikos ir procedūrų komisijai bei Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Balsavimo santrauka: Šis balsavimas yra skirtas Seimo narių atlyginimų mažinimui. Tikslas yra priversti Seimo narius susimąstyti apie gyvenimo lengvumą Lietuvoje, mažinant jų atlyginimus iki minimalaus darbo užmokesčio.

Šiame žmonių balsavime dalyvaujantys asmenys išreiškė savo norą, kad dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsistatydintų. Priežastys, dėl kurių jie nori jo atsistatydinimo, yra įvairios: nuo kaltinimų kurti karą Lietuvoje, bučiuoti svetimas vėliavas, garbinti kitą valstybę, iki kaltinimų skurdu ir Lietuvos pardavimu.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 7 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami du straipsniai: 1 straipsnis kalba apie 7 straipsnio pakeitimą. Jame pabrėžiama, jog kai sudaroma nuotolinė kredito sutartis, informacijos teikimo kredito gavėjui reikalavimai yra laikomi įvykdytais, jei prieš sudarant sutartį kredito gavėjui buvo pateikta standartinė informacija apie kreditą. Taip pat privaloma pateikti pagrindinę informaciją apie kreditą, kai kalbama balso telefonijos ryšiu. 2 straipsnis nurodo, kad šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d. Tekste taip pat minimas Lietuvos Respublikos Seimas, kuris priėmė šį įstatymą, ir Respublikos Prezidentas.

Atsiprašau, bet šis tekstas nėra teisės aktas, tai yra HTML kodas, kuriame yra informacija apie Lietuvos Respublikos Mokėjimų Įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimą. Pagrindinė informacija yra: - Projekto numeris yra XVP-201(2). - Šis įstatymas yra Lietuvos Respublikos Mokėjimų Įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimas. - Pakeitimas susijęs su 3 straipsnio 14 dalimi, kurioje kalbama apie mokėjimo paslaugas, teikiamas pagal sutartis, sudarytas naudojant nuotolinio ryšio priemones. - Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d. - Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Visa kita informacija yra techninės prigimties ir susijusi su dokumento formatavimu ir struktūra.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimas. Jis nurodo, kad 21 straipsnio 1 dalis yra papildyta 4 punktu, kuris suteikia teisę Lietuvos šaulių sąjungos nariams, turintiems teisę naudoti ginklą šaulio tarnybai, įsigyti pirmąjį automatinį šaunamąjį ginklą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., o jo nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikė Seimo nariai, tarp jų Ligita Girskienė.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Pridėtinės Vertės Mokesčio Įstatymo Nr. IX-751 20 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, numatytas pakeitimas 21 straipsnyje, kuris susijęs su PVM neapmokestinamomis socialinėmis paslaugomis. PVM neapmokestinamos socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos, kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys bei pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių pajamas sudaro tik paslaugos gavėjo mokama senatvės pensijos dalis, individualios priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija bei iš savivaldybių ar valstybės biudžeto mokamos kompensacijos už ilgalaikės ir (arba) trumpalaikės socialinės globos paslaugas. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d. Įstatymą pateikė Seimo narys Eimantas Kirkutis.