Peticija, kreipta į Lietuvos Respublikos Seimą, ragina surengti referendumą 2025 metais dėl konstitucinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo klausimo. Pagrindinis peticijos klausimas yra ar piliečiai sutinka, kad Lietuvos Respublika neturi teisės apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu piliečiui, nuosavybės teise priklausančio būsto, kuriame Lietuvos Respublikos pilietis yra deklaravęs savo ir (arba) savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Peticijos argumentai apima socialinio teisingumo užtikrinimą, motyvaciją investuoti į nuosavybę, demografinių problemų sprendimą ir teisinį stabilumą. Peticijos iniciatoriai kviečia visus piliečius, kurie pritaria šiai iniciatyvai, pasirašyti peticiją ir paremti referendumą siekiant užtikrinti teisių ir interesų gerbimą ir apsaugą.

Šios peticijos dalyviai balsuoja prieš sprendimą perkelti Kauno "Žalgirio" Eurolygos rungtynių transliacijas nuo 2025-2026 m. sezono iš LRT kanalo į TV3, nes tai kelia susirūpinimą ir nepasitenkinimą. Pagrindinė priežastis yra baimė, kad perėjus prie TV3, bus įvedamos dažnos reklamos pertraukos, kurios gali trukdyti rungtynių stebėjimui ir sumažinti bendrą žiūrėjimo malonumą. Taip pat gali iš viso dingti galimybė klausytis vertingų trenerių ir ekspertų komentarų. Peticijos dalyviai reikalauja, kad TV3 atsisakytų šio sprendimo, siekiant išlaikyti aukštos kokybės transliacijas be pertraukų ir su išsamiu sporto ekspertų vertinimu per LRT.

Peticija ragina Seimo narį Remigijų Žemaitaitį atsistatydinti arba pradėti apkaltos procesą dėl galimų neetiškų veiksmų. Remiantis viešai paskelbta informacija ir Laisvės TV tyrimu, R. Žemaitaitis yra kaltinamas klaidingai informavus apie savo kelionę į JAV, nepadeklaravus dovanos vertės daugiau nei 30 000 Eur ir galimai kėlusi abejonių dėl jo lojalumo Lietuvai. Peticijoje teigiama, kad tokie veiksmai galimai pažeidžia Lietuvos Konstituciją, politikų elgesio kodeksą ir Seimo statutą. Peticija ragina Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ištirti galimus pažeidimus ir pradėti apkaltos procesą, jei nustatytų Konstitucijos ar priesaikos pažeidimus. Be to, raginama R. Žemaitaitį prisiimti asmeninę atsakomybę ir atsistatydinti, siekiant išvengti pasitikėjimo valstybės institucijomis menkinimo. Peticija yra adresuota Seimui, Seimo Pirmininkui, Etikos ir procedūrų komisijai bei Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Šiame žmonių balsavime dalyvaujantys asmenys išreiškė savo norą, kad dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsistatydintų. Priežastys, dėl kurių jie nori jo atsistatydinimo, yra įvairios: nuo kaltinimų kurti karą Lietuvoje, bučiuoti svetimas vėliavas, garbinti kitą valstybę, iki kaltinimų skurdu ir Lietuvos pardavimu.

Teisės aktas, kurį reikia apibendrinti, yra Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą: 1. Startuolis apibrėžiamas kaip labai maža ar maža įmonė, kuri turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą. Startuolis turi būti registruotas Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje ne ilgiau kaip 5 metus arba ne ilgiau kaip 10 metų, jeigu vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. 2. Įmonės gali deklaruoti esančios vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje. 3. Naujai įsteigtos įmonės, kurios metinės finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nėra patvirtinti, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis nustatoma pagal vidutinį metinį darbuotojų skaičių, finansinius duomenis (pasirinktinai balanse nurodyto turto vertę arba metines pajamas) nuo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje ir planuojamus finansinių metų duomenis. 4. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 5. Iki 2025 m. birželio 30 d. paskelbtiems kvietimams dėl valstybės paramos startuoliams teikimo taikomas iki 2025 m. birželio 30 d. galiojęs teisinis reguliavimas.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo. Pagrindinis pakeitimas susijęs su branduolinės energetikos objektų modifikacijomis, ypač susijusiomis su radioaktyviųjų atliekų, pasižyminčių viena ar keliomis pavojingosiomis savybėmis, tvarkymu. Pakeitimas nurodo, kad Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą dėl saugos pagrindimo dokumentų derinimo, gavęs aplinkos ministro įgaliotos institucijos išvadą dėl šių dokumentų atitikimo aplinkos ministro kartu su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininku nustatytiems radioaktyviųjų atliekų, pasižyminčių pavojingosiomis savybėmis, tvarkymo reikalavimams dėl pavojingųjų savybių galimo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Projektuojama, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. gruodžio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai yra šie: 1. Buvo pakeistas 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kuris dabar skelbia, kad jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. 2. Papildyta 156 straipsnio 2 dalis 14 punktu, kuris skelbia, kad jeigu byla išnagrinėta nesant nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir nebėra galimybės apskųsti priimto sprendimo ar nutarties. Įstatymo pakeitimai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seime ir paskelbti Respublikos Prezidento.

Tai yra teisės aktas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 17 straipsnio 1 dalies 54 punktu. Pakeitimas reglamentuoja situacijas, kai asmuo pardavęs ar kitaip perleidęs savo gyvenamąjį būstą Europos ekonominės erdvės valstybėje, gauna pajamas. Pagal naują redakciją, jei pardavimo metu asmens gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpesnį laiką nei nustatyta 53 punkte, tai gautos pajamos yra lygios pardavimo būsto įsigijimo vertei. Ši vertė per metus nuo pardavimo gali būti panaudota naujo gyvenamojo būsto, kuriame asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą, įsigijimui Europos ekonominės erdvės valstybėje. Svarbu pažymėti, kad šis teisės aktas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.