Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas "Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo". Jame nurodomos sąvokos, kaip "elektroninė kelių rinkliava", "Europos elektroninės kelių rinkliavos paslauga" ir kitos. Aptariami kelių rinkliavos dydžiai, nemokamos transporto priemonės kategorijos, mokesčiai už naudojimąsi keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Taip pat nurodoma, kaip bus naudojamos kelių rinkliavos lėšos ir kaip bus administruojama elektroninė kelių rinkliava. Teisės aktas taip pat apima mokestį už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose vykstant įvairiems darbams ir renginiams.

Įstatymas Nr. VIII-2032, keičiantis Lietuvos Respublikos Kelių Priežiūros ir Plėtros Programos Finansavimo įstatymą Šiame įstatyme pateikiamos pakeitimai dėl valstybės finansavimo programų, susijusių su kelių priežiūra ir plėtra. Jame numatyta, kad Susisiekimo ministerijos Įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūra vykdytų kelių naudojimo priežiūrą, atliktų tyrimus ir saugaus eismo programoms tvarkytų informacinę sistemą. Taip pat nustatyta, kad Policijos departamentas ir Informatikos bei ryšių departamentas vykdytų tam tikras funkcijas, susijusias su eismo įvykių informacine sistema. Be to, įstatymu numatytos išlaidų dalijimosi ir finansavimo schemas. Įstatymas yra priimtas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo. Respublikos Prezidentas nurodo, kad įstatymas pradės galioti nuo 2024 metų.

Įstatymo tikslas yra reglamentuoti su teritorija, kurioje taikomi taivaniečių mokesčių įstatymai, susijusias pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos, taip pat institucijų bendradarbiavimą administruojant mokesčius. Įstatymas taikomas su sąlyga, kad Nuostatos taikomos teritorijoje, kurioje galioja taivaniečių mokesčių įstatymai. Įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija paskelbs, kada Nuostatos įsigalios. Įstatymas taikomas teritorijoje, kurioje galioja taivaniečių mokesčių įstatymai. Nuostatos taikomos asmenims, kurie yra vienos arba abiejų teritorijų rezidentai. Taikomos pajamų mokesčiams, kuriuos ima teritorijos valdžios institucija ar jos administraciniai padaliniai arba vietos valdžios institucijos. Pajamų mokesčiais laikomos visos pajamos arba jų dalys, įskaitant turto vertės padidėjimo pajamas, gaunamas iš turto perleidimo, įmonių mokamas algas ar darbo užmokesčius. Įstatyme apibrėžiami rezidentai, nuolatinė buveinė, nekilnojamojo turto pajamos bei kiti svarbūs terminai.

Šiame įstatyme patvirtinamas 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Numatoma, kad biudžetas bus 3 939 769 tūkst. eurų pajamų ir 3 939 769 tūkst. eurų išlaidų. Taip pat numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas 624 846 tūkst. eurų. Įstatymas pasirašytas Respublikos Prezidento ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas Lietuvos Respublikos Mokesčių Administravimo įstatymui, kuriame yra apibrėžtos naujos taisyklės ir procedūros mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui. Įstatyme numatyti pakeitimai susiję su Europos Sąjungos muitų teisės aktais, asmens duomenų tvarkymo reikalavimais, būsimų sandorių kainodaros taisyklėmis, mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo terminais, pridėtinės vertės mokesčio lengvatomis ir kitais administraciniais aspektais. Teisės aktas taip pat nustato, kaip mokesčių administratorius turi priimti sprendimus dėl mokesčių mokėtojų prašymų dėl būsimų sandorių kainodaros taisyklių suderinimo bei kaip valdyti ir naudoti gautą informaciją iš kitų ES valstybių narių mokesčių administracijų.

Projekto pavadinimas: LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO STRAIPSNIAI IR PRIEDAS ĮSTATYMAS Nr. 2024 m. Nr. Įstatymo esmė: - Papildomas naujas 1886 straipsnis nustato baudas už duomenų teikimo kriptoturto paslaugų teikėjams nesilaikymą. - Taip pat įvedamas naujas 1887 straipsnis, nustatantis baudas už informacijos nesuteikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. - Keičiamas 207 straipsnis dėl atsiskaitymų ir informacijos pateikimo tvarkos pažeidimų baudų. - Pakeičiamas 589 straipsnis dėl administracinių nusižengimų agentūros ir mokesčių inspekcijos atžvilgiu. - Keičiamas 673 straipsnis dėl baudų vykdymo kontrolės. - Pridedamas 571 punktas prie Kodekso priedo, susijęs su administraciniu bendradarbiavimu apmokestinimo srityje. - Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikras išimtis, kurios įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. Respublikos Prezidentas

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Teritorijų Planavimo įstatymą, konkrečiai 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straipsnius, taip pat prideda naują 421 straipsnį. Įstatyme nurodoma, kaip tvarkyti teritorijų planavimo dokumentus, įsigaliojimo tvarką, koregavimo galimybes ir duomenų viešinimą. Taip pat nustatoma baudžiamoji atsakomybė už procedūrų pažeidimus susijusius su teritorijų planavimu. Šis įstatymas siekia užtikrinti tvarkingą teritorijų planavimą ir duomenų viešumą.

Šis teisės akto projektas yra skirtas keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos įstatymą. Jame numatytos naujos taisyklės, susijusios su statybos leidimais, aplinkos apsaugos priemonėmis ūkinei veiklai, taršos kontrolės leidimais, poveikio aplinkai vertinimu bei kitomis sritimis. Taip pat numatytos naujos įpareigojimų ir kontrolės procedūros fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdančioms ūkinę veiklą, siekiant išvengti neigiamų poveikių aplinkai. Teisės aktas apima detalią informaciją apie leidimų sąlygas, būtinus veiksmus pažeidimų atveju, bei kitus reikalavimus ir procedūras, kurių privalo laikytis įstatymo subjektai.

Šis teisės akto projektas, vadinamas "LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 2, 3, 8, 11 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS", numato keisti kelis straipsnius. Šio įstatymo tikslas yra įtvirtinti taisykles, kurios reglamentuotų planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Pirmame straipsnyje kalbama apie pakeitimus 2 straipsnyje, kuriuose nustatomos sąvokos, susijusios su aplinkosauga, remiantis įvairių kitų įstatymų apibrėžimais. Antrame straipsnyje numatyta, kad asmenys, vykdydami ūkinę veiklą, kuriai reikia poveikio aplinkai vertinimo, turi atlikti atitinkamas procedūras. Trečiame straipsnyje nustatoma, kada būtina rengti poveikio aplinkai vertinimo programą, o ketvirtame straipsnyje kalbama apie poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimą. Taip pat numatyti pakeitimai įstatymo 1 priede įvardijant veiklas, kurios turi būti vertinamos pagal šį įstatymą. Galiausiai nustatomas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka bei terminai. Visas šias nuostatas rengia ir įgyvendina Aplinkos ministras atsižvelgdamas į numatytus terminus. Šis teisės aktas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. su tam tikromis išimtimis, ir bus skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Pranešėjų Apsaugos įstatymą Nr. XIII-804, pridedant naują 4 dalį 7 straipsnyje ir pakeičiant 3 dalį 10 straipsnyje. 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens duomenys, kurie nėra susiję su konkrečia informacija apie pažeidimą ar pranešimo tvarkymu, nėra renkami, o jeigu atsitiktinai surinkti, turi būti nedelsiant sunaikinti. 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama daryti neigiamą poveikį asmenims, kurie teikia informaciją apie pažeidimą, jų šeimos nariams, giminaičiams, kolegoms ar kitiems susijusiems asmenims, kurie gali patirti neigiamų padarinių dėl informacijos teikimo. Įstatymas įsigalioja nuo skelbimo dienos.