Ruošiamasi priimti

Šio teisės akto apibendrinimas paprasta Lietuvių kalba: Šiame dokumente kalbama apie pakeitimus Lietuvos Respublikos Energetikos išteklių rinkos įstatyme. Įstatyme numatyti šie pakeitimai: 1. 8 straipsnio pakeitimas, kuriame kalbama apie energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ataskaitų formas ir jų derinimą. 2. 9 straipsnio pakeitimas, kuriame draudžiama naudotis viešai neatskleista prekybos energijos ištekliais informacija. 3. 10 straipsnio pakeitimas, kuriame numatoma, kad energijos išteklių biržos operatorius kiekvienų metų kovo 1 dienos parengia ir pateikia ataskaitą. 4. 19sup1sup straipsnio papildymas 3 dalimi, kuriame kalbama apie biokuro įsigijimą energetikos įmonėms. 5. 23 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. 6. 28 straipsnio pripažinimas netekusia galios. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2026 m. liepos 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Biokuro ir gamtinių dujų pirkimai, pradėti iki 2026 m. spalio 31 d., baigiami pagal iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą.

Tai yra Lietuvos Respublikos Šilumos Ūkio Įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiame projekte siūloma pakeisti 32 straipsnio 3 dalį, kuri reglamentuoja šilumos ir karšto vandens kainų formavimą. Pagal siūlomą pakeitimą, į šilumos ir karšto vandens kainą turi būti įtraukiamos pagrįstos sąnaudos už kurą, atsižvelgiant į tai, ar energetikos įmonė laikėsi įstatyme numatytų įpareigojimų. Šilumos tiekėjai, kurie per metus realizuoja ne mažiau kaip 100 GWh šilumos, privalo per metus įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai naudojamos miško kirtimo liekanos. Siūloma, kad kuro įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir karšto vandens kainą būtų ribojamas pagal vidutinę metinę biokuro biržos kainą, vidutinę metinę biokuro kainą arba vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainą. Šias kainas nustato Taryba. Įstatymas numato, kad jis įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d., o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2026 m. liepos 1 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Įstatymas, kuriuo keičiami ir papildomi Lietuvos Respublikos Kelių Įstatymo 2, 4, 5, 7, 10, 13, 16, 18 ir 20 straipsniai, trečiojo skirsnio pavadinimas, priedas ir įstatymas papildomas 17¹, 18¹, 20¹ straipsniais, 1, 2 ir 3 priedais. Įstatymas pakeičia 13 straipsnį ir papildo Įstatymo trečiąjį skirsnį 20¹ straipsniu. Šiame straipsnyje kalbama apie mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, ir kaip jis turėtų būti mokamas ir administruojamas. Taip pat Įstatyme pateikiami atvejai, kai mokestis yra nemokamas, tokiems subjektams kaip Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančios įstaigos, krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotosios pajėgos. Įstatymo pabaigoje nurodoma, kaip lėšos iš šio mokesčio bus naudojamos. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis lėšos yra valstybinės reikšmės kelių valdytojo pajamos, o mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais bei savivaldybėms perduotais rajoniniais keliais miestų ir miestelių teritorijose važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis lėšos yra savivaldybės biudžeto lėšos.

Tai yra Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį pakeitimą, privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantis vientisas miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Yra išskirti atvejai, kai ši taisyklė netaikoma, tokiu atveju miško žemė gali būti padalijama. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbtas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo Nr. VIII-474 9 straipsnio 12 dalies 7 punkto pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, pakeičiamas 9 straipsnio 12 dalies 7 punktas. Naujai išdėstytas punktas numato, kad per kalendorinius metus turi būti nustačius bent du šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų pažeidimus arba 15 straipsnio 1 dalyje 36 punktuose išdėstytų reikalavimų pažeidimo nepašalinus per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo. Galiausiai, šis pakeitimas yra paskelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuriame pateikiamas Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 15 straipsnio pakeitimas. Šiame dokumente numatoma, kad 2025 m. bus pakeistas 15 straipsnio 4 dalies 2 punktas, kuris nustato, jog netaršių N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų. Be to, dokumente nurodoma, kad šis pakeitimas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Dokumentą pateikė Seimo narys Audrius Radvilavičius ir jį pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Atsiprašau, tačiau jūsų pateiktas tekstas atrodo kaip HTML kodas ir nėra aiškus. Norėdami suteikti tinkamą apibendrinimą, reikia aiškaus ir suprantamo teisės akto teksto.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 papildymas nauju 14¹ straipsniu. Šiame įstatyme nagrinėjami kasybos sklypų vietos ribojimai, susiję su atviru kasybos būdu išgaunamomis naudingosiomis iškasenomis. Pagal šį teisės aktą, naudingųjų iškasenų, išgaunamų atviru kasybos būdu, kasybos sklypai negali būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad trumpiausias atstumas nuo kasybos sklypo ribos iki tam tikrų pastatų būtų ne mažesnis, negu 300 metrų. Tai apima sodo namus, gyvenamąsias, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus. Tačiau yra išimčių - jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu patvirtina, kasybos sklypai gali būti suprojektuoti ir įrengti mažesniu atstumu. Tačiau tai negali būti arčiau, negu 30 metrų. Šį įstatymą skelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikė Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo pakeitimas į "Lietuvos Respublikos Seimo Apdovanjimo Aleksandro Stulginskio Žvaigždės Įstatymo Nr. XIV-117 2 straipsnio". Pagrindinis pakeitimas - 2 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje nurodoma, kad apdovanojimas negali būti skiriamas pareigas einantiems Respublikos Prezidentui, Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, ar kitiems tuo metu politines pareigas užimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Dokumentą skelbia Respublikos Prezidentas.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo. Šiame projekte siūlomas pakeitimas susijęs su 13 straipsnio 5 dalies išdėstymu. Pagal siūlomą pakeitimą, LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo slaptu balsavimu gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 12 visų Tarybos narių. Šis teisės akto projektas dar neįgyvendintas, nes jį tik teikia Seimo nariai.