Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-3117 1 ir 2 straipsnių pakeitimas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su šiais aspektais: 1. Pakeičiamas 1 straipsnis, pateikiamas naujas jo išdėstymas. 2. Pakeičiamas 4 straipsnio 6 dalies 1 punktas, pateikiamas naujas jo išdėstymas. 3. Pakeičiama 2 straipsnio 1 dalis, pateikiamas naujas jos išdėstymas. 4. Pakeičiama 5 straipsnio 2 dalis, pateikiamas naujas jos išdėstymas. Svarbu pabrėžti, kad šis teisės aktas reglamentuoja valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams, apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti ir (ar) išpirkti. Taip pat jis nustato pirmumo teisę valstybei įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žemės Įstatymo Nr. I-446 2, 7, 32, 41, 45, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 m. Vilniuje. Šiame įstatyme pateikiami pakeitimai, susiję su 3 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio 8 dalies pakeitimais. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: - Pakeisti 32 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip. - Valstybės įmonė „Žemės ūkio duomenų centras“: 1) organizuoja ir atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną; 2) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones; 3) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla. Dokumentą pateikė Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuris pateikia pakeitimus į "Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo" 1 ir 2 straipsnius. Įstatymo projektas numato žalos kompensavimą ne teismo tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas laikinas sulaikymas ar suėmimas, tačiau kurie vėliau buvo išteisinti arba kuriems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pagrindiniai įstatymo pakeitimai: 1. Pakeičiamas 1 straipsnio 1 dalis, kuri nustato žalos kompensavimo tvarką asmenims, kuriems buvo pritaikytas laikinas sulaikymas ar suėmimas, tačiau kurie vėliau buvo išteisinti arba kuriems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2. Pakeičiamas 2 straipsnis, kuriame aprašoma žalos dėl procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo ar suėmimo taikymo – kompensavimo tvarka. 3. Naujame 3 straipsnyje nurodoma, kad įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., o Teisingumo ministerija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Dokumento pabaigoje pateikiamas Prezidento pareiškimas apie šio įstatymo priėmimą.

Jums pateiktas kodeksas yra įstatymo projektas, kuriame siūlomi pakeitimai Lietuvos Respublikos totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimo įstatyme. Jame pateikiami konkrečių straipsnių pakeitimai, kurie susiję su totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimu. Konkretūs pakeitimai apima: 1. Pakeitimai 1 straipsnyje, kuriame detaliau apibrėžiama šio įstatymo paskirtis, ypač kalbant apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą. 2. Pakeitimai 7 straipsnyje, kuriame detaliai aprašoma, kaip atliekama totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevencija. 3. Nauja įstatymo dalis, kurioje nurodoma, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją draudžiama įvežti tam tikrus totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Įstatymo projektą teikė Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme numatyta, kad 13 straipsnis papildomas 30 punktu, kuriame įvedamas sąvoka "saugumo įnašas". Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra teisės aktas, kuris keičia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, lengvatinis 12 procentų PVM tarifas bus taikomas: 1) Apgyvendinimo paslaugoms, teikiamoms pagal turizmo veiklą reglamentuojančius teisės aktus; 2) Keleivių vežimo paslaugoms, teikiamoms valstybės ar savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, taip pat keleivių bagažo vežimo paslaugoms; 3) Meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui, jei netaikomos 23 straipsnio nuostatos. Šis įstatymas taip pat numato, kad lengvatinis PVM tarifas bus taikomas spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams, išskyrus tuos, kuriuose reklama sudaro daugiau nei 45% viso leidinio arba kurių didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., tačiau tam tikros nuostatos bus taikomos prekėms ir paslaugoms, kurios buvo tiekiamos ar už jas buvo mokėta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, kuris reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą. Konkrečiai, jame pateikiami pakeitimai įstatymo 8 ir 10 straipsniams. Pagal 8 straipsnio pakeitimus, nevyriausybinės organizacijos, norinčios būti pripažintos kaip viešosios naudos organizacijos, turi pateikti 2 paskutinių finansinių metų veiklos ataskaitas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Taip pat įvertinamas jų socialinis poveikis ir teikiamos paslaugos. 10 straipsnio pakeitimai nurodo, jog juridiniai asmenys privalo pateikti 1 finansinių metų veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Be to, jei juridinis asmuo turi interneto svetainę, privalo viešai skelbti informaciją apie įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus. Įstatymas įsigalioja 2025 m. rugpjūčio 1 d. Dokumentą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis įstatymas yra apie Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimą. Įstatyme numatomi svarbūs pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2025 m. spalio 1 d.: 1. 23 straipsnio 2 dalį papildo 4 ir 5 punktais: - 4 punktas numato, kad sveikatos apsaugos ministro paskirtoje valstybės arba savivaldybės sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje Respublikos Prezidentui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, sudaromos sąlygos organizuoti Respublikos Prezidento apsaugą, užtikrinti jo asmens duomenų apsaugą ir prireikus vykdyti veiklą. - 5 punktas numato, kad bus organizuojamas nuolatinis asmeninės pagalbos, sveikatos ir (ar) socialinės priežiūros paslaugų Respublikos Prezidentui teikimas namuose, jei jis to pageidauja ir kai tokių paslaugų gavimas tampa būtinas jam susirgus, nustačius 55 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o paslaugų teikimo organizavimą vykdo Respublikos Prezidento kanceliarija. 2. Įsigaliojimas ir įgyvendinimas: - Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. spalio 1 d. - Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 108 straipsnio pakeitimo projektas. Projektas numato keisti 108 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pagal šį projektą, numatoma, kad skystuosius tręšiamuosius produktus ir kitas tręšimui naudojamas skystąsias medžiagas bus leidžiama naudoti tik augalų tręšimui per lapus. Projektas buvo pateiktas 2025 metų kovo mėnesį ir planuojamas įsigaliojimas - 2025 metų liepos 1 diena. Projektą teikė Seimo nariai Ilona Gelažnikienė ir Lilija Vaitiekūnienė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas. Jame pateikiami pakeitimai įstatymo 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsniuose, o 22 ir 25 straipsniai pripažįstami netekusiais galios. Šie pakeitimai susiję su mokėjimų, įmonių grupių, techninių paslaugų teikimo, rizikos mažinimo priemonių ir kontrolės mechanizmų sistemos, incidentų valdymo procedūrų, teisės aktų pažeidimų ir kitais aspektais, susijusiais su mokėjimo paslaugų teikimu. Priede taip pat pateikiama nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumo. Visi šie pakeitimai yra oficialiai paskelbti Respublikos Prezidento.