Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme pateikiamas pakeitimas, kuriuo papildomas 3 straipsnis 18 dalimi. Pagal šį pakeitimą, yra numatytos išimtys mobilizacijos metu. Jei mokėjimo paslaugų teikėjas, su kuriuo Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka sudaryta mobilizacinio užsakymo sutartis, leidžia mokėjimo paslaugų vartotojui vykdyti mokėjimus mokėjimo kortele nesant ryšio iš sąskaitos, kurioje esančioms piniginėms lėšoms yra nustatytas areštas, viršijant esamą sąskaitos likutį arba kredito limitą sąskaitoje, Vartojimo kredito įstatymo ir teisės aktų, reglamentuojančių areštuoto turto panaudojimo tvarką, nuostatos nėra taikomos. Įstatymą pateikė Seimo nariai.

Šis dokumentas yra projektas, kurio tikslas - pakeisti tam tikrus Lietuvos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo straipsnius. Jame pateikiami pasiūlymai dėl pakeitimų, susijusių su civiline mobilizacija, valstybės tarnautojų pareigomis, reikalavimais, būtinai išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir kt. Taip pat pateikiami pasiūlymai dėl šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Šis projektas yra pateikiamas Respublikos Prezidentui ir yra pasirašytas kelių Seimo narių.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame išdėstyti pakeitimai, susiję su valstybės skolos administravimu ir garantijomis. Kai kurie svarbiausi pakeitimai yra: - Valstybės skolininkai ar valstybės garantuojami skolininkai, išskyrus kredito įstaigas, privalo pateikti finansines ataskaitas ir kitą reikiamą informaciją Finansų ministerijai arba kitam subjektui. - Valstybės skolininkai ar valstybės garantuojami skolininkai, kurie laiku nevykdo savo turtinių įsipareigojimų, privalo pateikti papildomą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. - Finansų ministerija arba kitas subjektas turi teisę inicijuoti bankroto procesą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui, jei jie laiku nevykdo savo turtinių įsipareigojimų. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., o Vyriausybė privalo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo projektas. Pagal šį projektą, valstybė gali perduoti jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (valstybės turtą) vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) asmenų ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra valstybė (valstybės viešoji įstaiga), tik patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Valstybės viešosios įstaigos negali šio valstybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, išskyrus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 46¹ straipsnyje nustatytą išimtį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 m. Šiame įstatyme pateikiami pakeitimai, kurie susiję su valstybinės žemės administravimu. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra pakeičiamas. Čia kalbama apie centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ir valstybinę žemę, kuri priskirta valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. 2. 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios. 3. 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra pakeičiamas. Čia kalbama apie centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ir valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo priėmimą patvirtina Respublikos Prezidentas.

Šis tekstas nėra teisės aktas, tai - HTML kodas, kuris yra naudojamas puslapių kūrimui internete. Tačiau iš jo matyti, kad jis aprašo tam tikrą Lietuvos Respublikos teisės aktą. Šis teisės aktas yra dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo. Pirmojo straipsnio pagal šį projektą pripažįstama, kad 32 straipsnio 2 dalies 12 punktas neteko galios. Antrasis straipsnis nustato, kad šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Tekste taip pat minima, kad šį įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 39 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymas numato šiuos pagrindinius pakeitimus: 1. Pripažinamas netekusiu galios 33 straipsnio 16 punktas. 2. Pakeičiamas 39 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 2 dalis. Pagal naują redakciją, asmenys, gaunantys informaciją pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 47 punktus, privalo ją saugoti paslaptyje. Taip pat pakeičiama 39 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad juridiniai asmenys, gaunantys informaciją pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 47 punktus, privalo užtikrinti, kad gaunama informacija būtų prieinama tik tiems juridinio asmens darbuotojams, kurie tiesiogiai atlieka funkcijas, kurioms informacija yra gaunama. 3. Pripažinama netekusia galios 93 straipsnio 3 dalis. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Finansų ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Tai yra įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 195 straipsnį. Projektas buvo parengtas 2025 metais. Pagal šį projektą, numatoma keisti skolininkų, kuriems buvo perskolintos valstybės vardu gautos paskolos, arba skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, administracines baudas. Netiesingos informacijos pateikimas, dokumentų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ar kitam subjektui, kuris administruoja Finansų ministerijos perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, numatoma baudžia nuo 300 iki 560 eurų. Veiksmų, kuriems reikalingas Finansų ministerijos ar kito subjekto leidimas, atlikimas be šio leidimo numatoma baudžia nuo 300 iki 1,150 eurų. Siūlomas įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Šiame dokumente aprašomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagal šį projektą, numatoma pakeisti 83 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir išdėstyti jį taip: "11) Lietuvos bankas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;". Šis įstatymas numatomas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šiame Lietuvos Respublikos įstatyme, kuris įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., pateikiami pakeitimai civilinio kodekso 4.107, 4.109 ir 6.956 straipsniuose. Pakeitimai susiję su turto patikėjimo teisės subjektais ir jų veikla. 1 straipsnis: 4.107 straipsnio 1 dalis pakeičiama. Patikėtiniai Lietuvoje yra įstatymuose nustatyti valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 2 straipsnis: 4.109 straipsnio 1 dalis pakeičiama. Valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai valdo, naudoja ir disponuoja turtu įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdami kitų asmenų teisių ir interesų. 3 straipsnis: 6.956 straipsnio 2 dalis pakeičiama. Valstybės arba savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai negali perduoti turtą kitam asmeniui patikėjimo teise, išskyrus atvejus, kai subjektas likviduojamas arba reorganizuojamas, taip pat kitus įstatymo nustatytus atvejus.