Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seime, yra dėl Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio pakeitimo. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 689 straipsnio 9 dalyje, kurioje išdėstoma, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojas gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, taip pat duomenis apie valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų atidarytas ir uždarytas sąskaitas. Įstatymas, išskyrus jo 2 straipsnio dalį, įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra įstatymas, kuris keičia ir papildo Lietuvos Respublikos Tikslinių kompensacijų įstatymą. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 1 straipsnio pakeitimu ir įstatymo papildymu nauju V skyriumi. 1 straipsnio pakeitimas reglamentuoja tikslines individualios pagalbos teikimo išlaidų, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų ir šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensacijas. Šios kompensacijos skirtos padėti užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius. Naujas V skyrius detaliai aprašo šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo procesą. Šioje dalyje nurodoma, kad asmenys su negalia, kuriems nustatytas šuns pagalbininko poreikis, turi teisę vieną kartą per 96 mėnesius gauti kompensaciją, kompensuojančią 90 procentų faktinių šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 BSI. Taip pat aprašoma, kas įvyksta, jei šuo pagalbininkas dėl sveikatos nebegali teikti pagalbos arba miršta. Įstatymas taip pat numato buvusio V skyriaus ir 13 straipsnio pernumeravimą, o įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymo projektu siūloma papildyti kodeksą 370² straipsniu, kuris numato baudas už transporto priemonių ir jų priekabų valstybinės techninės apžiūros atlikimą nesilaikant nustatytų reikalavimų. Pagal siūlomus pakeitimus, už pirmą kartą padarytą nusižengimą numatoma bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Jeigu nusižengimas padarytas pakartotinai, bauda numatoma nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, siūloma pakeisti kodekso 589 straipsnio 63 punktą, kuriame išdėstyta Lietuvos transporto saugos administracijos kompetencija dėl kodekse numatytų administracinių nusižengimų. Projektuojama, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Šio dokumento esmė yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimai. Šiame įstatyme numatomi šie pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiama 2 straipsnio 57 dalis, kurioje apibrėžiama, kas yra privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonė ir kokius įgaliojimus ji turi. Taip pat papildoma 70^1 dalimi, kurioje nurodoma, kas yra techninės apžiūros įmonių kontrolę vykdanti įstaiga ir kokie yra jos įgaliojimai. 2. Pakeičiamas 10 straipsnis, kuris papildomas 6 punktu, kuriame nurodoma, kad techninės apžiūros įmonių kontrolės įstaiga atlieka techninės apžiūros įmonių atitikimo nustatytiems reikalavimams ir techniniams kriterijams kontrolę. 3. Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo klausimai. Numatoma, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Taip pat nurodoma, kad Vyriausybė ir Susisiekimo ministras turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o jo teikėjai yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinės pakeitimų esmės: 1. Pakeičiamas 10 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatoma, kad transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) taisykles nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Įmonės gali atlikti transporto priemonių ir jų priekabų valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) tik turėdamos įgaliotos institucijos suteiktus įgaliojimus (leidimus). 2. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Vyriausybė ir Susisiekimo ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Teikėjai - daugybė Seimo narių.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame aprašomas keleivių ir transporto priemonių perkėlimas keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos. Įstatymas reguliuoja, kokie asmenys ir transporto priemonės turi pirmumo teisę įleisti į keltą. Pirmumo teisės gali būti skirtingos priklausomai nuo dienos laiko ir savaitės dienos. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Kelių Priežiūros ir Plėtros Programos Finansavimo Įstatymo Nr. VIII-2032 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymo esmė yra: 1. 6 straipsnio 3 dalis papildoma nauju 11 punktu, kuris reglamentuoja Vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių ir jų junginių naudojimą. 2. 9 straipsnio 9 dalies 2 punktas keičiamas ir išdėstomas taip: nurodoma, kad tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, Vadovybės apsaugos tarnybos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų transporto priemones galima naudoti tarnybos reikalams. Šį įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o teikia Seimo narys Kęstutis Vilkauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame numatomi Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 9 ir 15 straipsnių pakeitimai. Pagal pirmąjį straipsnį, numatoma pakeisti 9 straipsnio 4 dalį, kuri turi reguliuoti, kaip sveikatos priežiūros specialisto licencijos išdavimas, taisymas, galiojimo sustabdymas, panaikinimas ir kiti su licencijavimu susiję procesai turi būti vykdomi. Antrasis straipsnis siūlo pakeisti 15 straipsnio 1 dalį. Pagal naują formulavimą, kitose ES valstybėse narėse įsisteigę fiziniai asmenys turi turėti teisę teikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, neturėdami Lietuvoje išduotos atitinkamos licencijos. Tačiau prieš tai jie privalo raštu informuoti atitinkamą instituciją. Trečiasis straipsnis nustato, kad įstatymas, išskyrus 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Be to, nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Dokumentą užbaigia Respublikos Prezidento parašas.

Šis teisės aktas apie Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimą. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiama 2 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodoma, kad burnos priežiūros praktikos licencija yra dokumentas, patvirtinantis burnos priežiūros specialisto teisę verstis tam tikra burnos priežiūros praktika. 2. Pakeičiama 2 straipsnio 16 dalis, kurioje nurodoma, kad odontologijos praktikos licencija yra dokumentas, patvirtinantis odontologo teisę verstis tam tikra odontologijos praktika. 3. Pakeičiama 5 straipsnio 11 dalis, kurioje nurodoma, kad pareiškėjų ir licencijų turėtojų asmens duomenys tvarkomi šiame įstatyme ir licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti odontologų ar burnos priežiūros specialistų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šiame įstatyme yra kalbama apie Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 4 straipsnio pakeitimą. Pagal šį pakeitimą, 4 straipsnio 12 ir 13 dalys yra pripažįstamos netekusiomis galios. Be to, įstatyme nurodoma, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. yra likviduojamas Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras, o jo duomenys perduodami į Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos informacinę sistemą. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.