Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas Lietuvos Respublikos Mokesčių Administravimo įstatymui, kuriame yra apibrėžtos naujos taisyklės ir procedūros mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui. Įstatyme numatyti pakeitimai susiję su Europos Sąjungos muitų teisės aktais, asmens duomenų tvarkymo reikalavimais, būsimų sandorių kainodaros taisyklėmis, mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo terminais, pridėtinės vertės mokesčio lengvatomis ir kitais administraciniais aspektais. Teisės aktas taip pat nustato, kaip mokesčių administratorius turi priimti sprendimus dėl mokesčių mokėtojų prašymų dėl būsimų sandorių kainodaros taisyklių suderinimo bei kaip valdyti ir naudoti gautą informaciją iš kitų ES valstybių narių mokesčių administracijų.

Projekto pavadinimas: LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO STRAIPSNIAI IR PRIEDAS ĮSTATYMAS Nr. 2024 m. Nr. Įstatymo esmė: - Papildomas naujas 1886 straipsnis nustato baudas už duomenų teikimo kriptoturto paslaugų teikėjams nesilaikymą. - Taip pat įvedamas naujas 1887 straipsnis, nustatantis baudas už informacijos nesuteikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. - Keičiamas 207 straipsnis dėl atsiskaitymų ir informacijos pateikimo tvarkos pažeidimų baudų. - Pakeičiamas 589 straipsnis dėl administracinių nusižengimų agentūros ir mokesčių inspekcijos atžvilgiu. - Keičiamas 673 straipsnis dėl baudų vykdymo kontrolės. - Pridedamas 571 punktas prie Kodekso priedo, susijęs su administraciniu bendradarbiavimu apmokestinimo srityje. - Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikras išimtis, kurios įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. Respublikos Prezidentas

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Teritorijų Planavimo įstatymą, konkrečiai 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straipsnius, taip pat prideda naują 421 straipsnį. Įstatyme nurodoma, kaip tvarkyti teritorijų planavimo dokumentus, įsigaliojimo tvarką, koregavimo galimybes ir duomenų viešinimą. Taip pat nustatoma baudžiamoji atsakomybė už procedūrų pažeidimus susijusius su teritorijų planavimu. Šis įstatymas siekia užtikrinti tvarkingą teritorijų planavimą ir duomenų viešumą.

Šis teisės akto projektas yra skirtas keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos įstatymą. Jame numatytos naujos taisyklės, susijusios su statybos leidimais, aplinkos apsaugos priemonėmis ūkinei veiklai, taršos kontrolės leidimais, poveikio aplinkai vertinimu bei kitomis sritimis. Taip pat numatytos naujos įpareigojimų ir kontrolės procedūros fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdančioms ūkinę veiklą, siekiant išvengti neigiamų poveikių aplinkai. Teisės aktas apima detalią informaciją apie leidimų sąlygas, būtinus veiksmus pažeidimų atveju, bei kitus reikalavimus ir procedūras, kurių privalo laikytis įstatymo subjektai.

Šis teisės akto projektas, vadinamas "LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 2, 3, 8, 11 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS", numato keisti kelis straipsnius. Šio įstatymo tikslas yra įtvirtinti taisykles, kurios reglamentuotų planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Pirmame straipsnyje kalbama apie pakeitimus 2 straipsnyje, kuriuose nustatomos sąvokos, susijusios su aplinkosauga, remiantis įvairių kitų įstatymų apibrėžimais. Antrame straipsnyje numatyta, kad asmenys, vykdydami ūkinę veiklą, kuriai reikia poveikio aplinkai vertinimo, turi atlikti atitinkamas procedūras. Trečiame straipsnyje nustatoma, kada būtina rengti poveikio aplinkai vertinimo programą, o ketvirtame straipsnyje kalbama apie poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimą. Taip pat numatyti pakeitimai įstatymo 1 priede įvardijant veiklas, kurios turi būti vertinamos pagal šį įstatymą. Galiausiai nustatomas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka bei terminai. Visas šias nuostatas rengia ir įgyvendina Aplinkos ministras atsižvelgdamas į numatytus terminus. Šis teisės aktas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. su tam tikromis išimtimis, ir bus skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Pranešėjų Apsaugos įstatymą Nr. XIII-804, pridedant naują 4 dalį 7 straipsnyje ir pakeičiant 3 dalį 10 straipsnyje. 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens duomenys, kurie nėra susiję su konkrečia informacija apie pažeidimą ar pranešimo tvarkymu, nėra renkami, o jeigu atsitiktinai surinkti, turi būti nedelsiant sunaikinti. 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama daryti neigiamą poveikį asmenims, kurie teikia informaciją apie pažeidimą, jų šeimos nariams, giminaičiams, kolegoms ar kitiems susijusiems asmenims, kurie gali patirti neigiamų padarinių dėl informacijos teikimo. Įstatymas įsigalioja nuo skelbimo dienos.

Šiame įstatyme pakeičiami Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo straipsniai 7, 8, 13, 44, 56 ir 60. Pakeitimai susiję su advokatų kvalifikacijos reikalavimais, nepriekaištingos reputacijos kriterijais, sprendimais dėl advokatų pripažinimo, informacijos gavimo iš institucijų, taip pat su Advokatų tarybos funkcijomis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Įstatymo taikymo ir įsigaliojimo datos metu vertinamos asmenų reputacijos pagal ankstesnius įstatymus, išskyrus naujų reikalavimų atvejus. Įstatymas skelbiamas priimtas.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, susijusius su pranešimų teikimu apie geležinkelių, orlaivių ir laivų avarijas bei incidentus. Be to, įstatymas nustato baudas už nepateiktus pranešimus. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pagal pakeitimą Europos arešto orderis gali būti išduotas Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui su teise gyventi Lietuvos Respublikoje, siekiant palankesnių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublika gali perimti šios bausmės vykdymą.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Teismo Ekspertizės įstatymo straipsnius, kurie reglamentuoja Teismo ekspertų veiklą bei jų kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimus. Pateikiama išsamiai, kaip turi būti nagrinėjami skundai dėl ekspertų veiklos, kokia turi būti teismo ekspertų reputacija ir kokie veiksmai laikomi nepriimtinais. Įstatyme taip pat nustatytos tvarkos, kaip valstybės institucijos turi bendradarbiauti ir teikti informaciją Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai. Įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo tvarka taip pat aiškiai apibrėžta. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.