Ruošiamasi priimti

Tai yra teisės aktas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su bandomaisiais projektais švietimo srityje: 1. Įtraukta pakeitimų į 2 straipsnį, kuriame detaliai apibrėžiama, kas yra bandomasis projektas. 2. Pakeistas 56 straipsnio 1 dalies 13 punktas, kuriame pridėta, kad švietimo institucijos gali inicijuoti ir vykdyti bandomuosius projektus. 3. Pakeistas 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame pridėta, kad savivaldybės įgyvendina valstybinę švietimo politiką, suplanuoja priemones ir projektus švietimo politikos pažangos uždaviniams įgyvendinti, vykdo bandomuosius projektus. Teisės aktą paskelbė Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Projekto numeris yra XVP-567(2), ir jis buvo priimtas Vilniuje 2025 metais. Pagrindiniai pakeitimai: - 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas buvo pakeistas ir išdėstytas taip: viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi šioms įstaigoms nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Sprendimą dėl konkrečios viešosios įstaigos, kuriai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, priima savivaldybės, kuri yra viešosios įstaigos savininkė ar dalininkė, taryba. - 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas buvo pakeistas ir išdėstytas taip: viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir asociacijoms, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytas asociacijas, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento. Dokumentą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu jo pirmininko pavaduotojas Martynas Katelynas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatoma papildyti 82 straipsnį 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad asmuo negali būti kviečiamas ir apklausiamas kaip liudytojas dėl savo galimai padarytos nusikalstamos veikos, jeigu prieš apklausą yra surinkti faktiniai duomenys reikšti įtarimą arba yra neišnaudotos visos procesinės priemonės įrodymų surinkimui. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ir Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XV-287 1 straipsnio pakeitimas. Šiame įstatyme yra numatytas keletas esminių pakeitimų: 1. 19 straipsnio 3 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip, jog lengvatinis 12 procentų PVM tarifas taikomas: turizmo veiklai, keleivių vežimui reguliaraus susisiekimo maršrutais, meno ir kultūros įstaigų lankymui, šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti. 2. Papildoma 19 straipsnio 4 dalis, kurioje pabrėžiama, kad lengvatinis PVM tarifas taikomas spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams. Tačiau ši nuostata netaikoma leidiniams, kuriuose reklama sudaro daugiau nei 45% viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalis. Pagal šį įstatymą, asmuo, kuris pagamina, įsigyja ar platina pornografinio turinio daiktus, kuriuose atvaizduotas vaikas, arba skatina ar kitais būdais ragina vaiką sukurti tokius daiktus, gali būti nubaustas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šį įstatymą paskelbė Respublikos Prezidentas, o jį teikė Seimo narys Vitalijus Gailius.

Šiame teisės akte dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo pateikiamas 64¹ straipsnio 20 dalies pakeitimas. Pakeitimas susijęs su žvalgybos pareigūnų kompensacijomis už važiavimą tarnybos tikslais reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais. Šios išlaidos apmokamos ar kompensuojamos, jeigu toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Tačiau, jeigu žvalgybos pareigūnas gauna šio straipsnio 19 dalyje nurodytą kompensaciją, šios išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos. Paskelbta, kad šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame numatoma pakeisti 61 straipsnio 18 dalį, reglamentuojančią profesinės karo tarnybos karių važiavimo tarnybos tikslais išlaidų apmokėjimą ir kompensavimą. Išlaidos apmokamos ar kompensuojamos, kai važiavimas nėra laikomas komandiruote. Tačiau šios išlaidos nekompensuojamos, jeigu kariui jau kompensuojamos ar atlyginamos 17 dalyje nurodytos išlaidos. Įstatymas numato įsigaliojimą 2026 m. sausio 1 d.

Šiame dokumente pateikiamas Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinė šio dokumento dalis yra 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas. Nauja punkto redakcija detalizuotai aprašo, kokia informacija apie nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra laikoma būtina kriminalinės žvalgybos metu. Šis įstatymo projektas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Jame numatytas esminis pakeitimas - papildoma įstatymo priedėlio I dalies 4 skyrius poskyriu "Žemės ūkio ir (ar) maisto ūkio politika". Šiame poskyryje akcentuojamas žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių svarbumas nacionaliniam saugumui ir gyventojų apsirūpinimui maisto produktais. Taip pat minimi valstybės uždaviniai kuriant ir palaikant atsparią maisto apsirūpinimo sistemą. Įstatymo projektas numato, kad valstybė turi užtikrinti palankias sąlygas gyventojų apsirūpinimui maisto ištekliais ir sudaryti sąlygas darniai, konkurencingai ir veiksmingai žemės ūkio bei maisto ūkio plėtrai. Taip pat, valstybė privalo sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas ūkio subjektams, kad jie galėtų vykdyti žemės ūkio ir maisto ūkio veiklą ekstremaliomis situacijomis. Įstatymo projektas turėtų įsigalioti 2026 m. rugpjūčio 1 d., o įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir energetikos ministras iki 2026 m. liepos 31 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami esminiai pakeitimai: 1. Aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimas: nesilaikymas aparatūrai ir įrenginiams taikomų reikalavimų, aparatūros ir įrenginių naudojimas ar įvežimas į Lietuvos Respubliką be leidimo kai leidimas reikalingas pagal teisės aktus, radijo ryšio stočių neteisėtas laikymas užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. 2. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas numatytas šio straipsnio 1 dalyje, užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų. 3. Radijo ryšio slopinimo įrenginių, radijo ryšio perėmimo įrenginių neteisėtas naudojimas ir (arba) laikymas užtraukia baudą nuo 750 iki 1450 eurų. 4. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas numatytas šio straipsnio 3 dalyje, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų. 5. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas aparatūros, įrenginių, radijo bangų siuntimo, radijo ryšio slopinimo, radijo ryšio perėmimo, radijo stebėsenos įrenginių arba radijo ryšio stočių konfiskavimas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 2 d.