Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra pakeitimai ir pripažinimai netekusiais galios tam tikriems Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo straipsniams. Šiame įstatyme keičiami ir atšaukiami kai kurie straipsniai, susiję su mokėjimo įstaigų veikla. Svarbi informacija yra pateikta techniniu būdu, todėl reikia specialių žinių, kad būtų galima suprasti visą turinį. Kadangi informacija yra techninio pobūdžio, reikalinga specializuota teisinė žinios, kad galima būtų visapusiškai suprasti dokumento turinį. Tačiau, apibendrinant, pakeitimai ir pripažinimai netekusiais galios siejasi su mokėjimo įstaigų veikla ir jų reguliavimu.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas, kuriame atnaujinami keli įstatymo straipsniai ir pripažįstami kiti straipsniai kaip netekę galios. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su tam tikrų straipsnių išdėstymu ir apibrėžtų sąvokų aiškinimu, taip pat su skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamentavimu. Įstatymo pakeitimai taip pat apima auditorių, finansinę apskaitą tvarkančių asmenų, teisės konsultantų, vertintojų ir kitų ekspertų ar konsultantų vaidmenų aiškinimą. Galiausiai, pakeitimai papildo įstatymo priedą nauju punktu apie finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumo direktyvą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas. Pagrindiniai šio teisės akto pakeitimai: 1. 10 straipsnis: Jeigu draudėjas priklauso grupei ūkio subjektų, kurių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo ar analogiško kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės akto reikalavimus, šio straipsnio 2 dalyje numatyti dydžiai nustatomi atsižvelgiant į įmonių grupės dydžius. 2. 22 straipsnis: Draudimo ir perdraudimo įmonės privalo užtikrinti nepertraukiamą įmonės veiklą, tam tikslui įmonėje turi būti parengtas ir patvirtintas veiklos tęstinumo planas bei užtikrintas jo įgyvendinimas, įskaitant tinklų ir informacinių sistemų diegimą ir valdymą pagal Reglamentą (ES) 2022/2554. 3. 205 straipsnis: Papildyta nuostata, jog draudimo įmonės gali būti baudžiamos už pažeidimus, kuriuos nustato Reglamentas (ES) 2022/2554. 4. 212 straipsnis: Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai. Be to, įstatymo priedas papildytas nuorodomis į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2556 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2554, kurie reguliuoja finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas, kuriame keičiami įstatymo 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsniai ir pripažįstami netekusiais galios 22 ir 25 straipsniai. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 42 straipsnio ir 3 priedo pakeitimais. 42 straipsnyje papildoma 2 dalis 19 punktu, kuriame numatoma, kad atliekamos funkcijos, priskirtos kompetentingai institucijai pagal ES Reglamentą 2022/2554. 3 priedas papildomas 23^1 punktu, kuriame nurodomas 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami kiti reglamentai. Šis įstatymas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seime ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 195 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame yra keičiamas 195 straipsnis, kuris susijęs su skolininkų, kuriems buvo perskolintos valstybės vardu gautos paskolos, arba skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, neteisingos informacijos pateikimas, jos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas arba veiksmų atlikimas be reikiamo leidimo. Straipsnyje nurodomos baudos už neteisingos informacijos pateikimą, dokumentų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, taip pat už veiksmų atlikimą be reikalingo leidimo. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis. Dokumentas pateikia pakeitimą 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte, kuriame nurodoma, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra Lietuvos bankas. Be to, dokumente nurodoma, kad šis įstatymas įsigalioja 2026 metų sausio 1 dieną. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis tekstas yra įstatymo projektas, kuris keičia Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.107, 4.109 ir 6.956 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai susiję su turto patikėjimo teisės subjektais. Štai pagrindiniai pakeitimai: 1. 4.107 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip, kad patikėjimo teisės subjektais Lietuvoje gali būti ne tik įstatymų nustatyti valstybės ar savivaldybių subjektai, bet ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys. 2. 4.109 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip, kad valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdami įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. 3. 6.956 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai, negali būti perduotas kitam asmeniui patikėjimo teise, išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektas likviduojamas arba reorganizuojamas, taip pat kitus įstatymo nustatytus atvejus. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimas. Jis numato du pagrindinius pakeitimus. Pirma, Įstatymas papildomas nauju straipsniu, apibrėžiančiu "būtiniausias prekes ir paslaugas". Šios prekės ir paslaugos yra skirtos tenkinti minimalius namų ūkio maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų vartojimo poreikius. Jos bus nurodytos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamame būtiniausių prekių ir paslaugų sąraše, suderintame su Valstybės duomenų agentūra. Antra, Įstatymas papildomas 10¹ straipsniu, kuris numato būtiniausių prekių ir paslaugų kainų tendencijų stebėsenos sistemą. Ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su Valstybės duomenų agentūra, tvirtins būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos tvarkos aprašą ir būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą. Šis įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., o teisės aktai, skirti įstatymo įgyvendinimui, bus priimti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Tekstas yra projekto variantas dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 9, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo. Šio projekto esminiai punktai yra: 1) Projekte siūloma pakeisti 9 straipsnio 2 dalį, kurioje kalbama apie leidimą vykdyti ūkinę veiklą. Pakeitimas numato, kad jeigu įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatyta, kad leidimas vykdyti ūkinę veiklą laikomas išduotu asmeniui kitą dieną nuo pranešimo ar kito dokumento apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo institucijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ji yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo institucijai diena, valstybės rinkliava turi būti sumokama iki pranešimo pateikimo momento. 2) Projekte siūloma papildyti 11 straipsnio 1 dalį 13 punktu, kuriame numatyta, kad rinkliava turi būti mokama už įvažiavimą į savivaldybės tarybos nustatytą mažos taršos zoną. 3) Projekte siūloma pakeisti Įstatymo priedą, kuriame įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 4) Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2025 m. spalio 1 d. Tai yra projekto esmė. Visą tekstą reikėtų perskaityti, kad būtų aišku visi pakeitimai ir jų reikšmė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatymo Nr. XIV-2879 3, 10, 12, 13, 14, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas. Įstatyme atnaujinami kriptoturto rinkų reguliavimo nuostatai, ypač susiję su kriptoturto paslaugų teikimo veikla ir institucijų, atliekančių priežiūrą, kompetencijomis. Pagrindiniai pakeitimai apima: - 3 straipsnio pakeitimą, kuris nurodo, kad su turtu susietų žetonų emitentas ar kriptoturto paslaugų teikėjas veiklą vykdo vadovaudamasis Europos Sąjungos reglamentu ir kitais teisės aktais; - 10 straipsnio pakeitimą, kuris nurodo, kad priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi Europos Sąjungos reglamento, šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų; - 12 straipsnio pakeitimą, kuris nurodo, kad priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi Europos Sąjungos reglamento, šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų; - 13 straipsnio pakeitimą, kuris papildo pažeidimo nuostatas; - 14 straipsnio pakeitimą, kuris atnaujina priežiūros institucijos veiksmus, kai yra pažeidžiami teisės aktai; - 15 straipsnio pakeitimą, kuris nurodo, kad priežiūros institucija už Europos Sąjungos reglamento ir šio įstatymo pažeidimus skiria baudas. Be to, įstatymo priedas atnaujinamas Europos Sąjungos teisės aktų sąrašu, kurie yra įgyvendinami šiuo įstatymu.