Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami esminiai pakeitimai: 1. Aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimas: nesilaikymas aparatūrai ir įrenginiams taikomų reikalavimų, aparatūros ir įrenginių naudojimas ar įvežimas į Lietuvos Respubliką be leidimo kai leidimas reikalingas pagal teisės aktus, radijo ryšio stočių neteisėtas laikymas užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. 2. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas numatytas šio straipsnio 1 dalyje, užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų. 3. Radijo ryšio slopinimo įrenginių, radijo ryšio perėmimo įrenginių neteisėtas naudojimas ir (arba) laikymas užtraukia baudą nuo 750 iki 1450 eurų. 4. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas numatytas šio straipsnio 3 dalyje, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų. 5. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas aparatūros, įrenginių, radijo bangų siuntimo, radijo ryšio slopinimo, radijo ryšio perėmimo, radijo stebėsenos įrenginių arba radijo ryšio stočių konfiskavimas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 2 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 18 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal jį, 18 straipsnio 7 dalis papildoma 9 punktu, kuriame numatoma, kad statybos darbus, kuriais ardomos ar pertvarkomos statinio konstrukcijos, kuriose yra asbesto ar asbesto turinčių medžiagų, ir (ar) pašalinamas asbestas ar asbesto turinčios medžiagos, turi vykdyti tik tie darbuotojai, kurie turi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą leidimą vykdyti statybos darbus veikiant asbestui. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 21 d. Tačiau reikalavimas turėti leidimą vykdyti statybos darbus veikiant asbestui netaikomas tiems statybos darbams, kurie pradėti iki 2025 m. gruodžio 20 d. Šį įstatymą paskelbė Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimas. Jis apima keletą pagrindinių punktų: 1. 2 straipsnio pakeitimas: atnaujinama intelektinių transporto sistemų paslaugų apibrėžtis ir pridedamos naujos sąvokos, tokių kaip "sąveikiosios intelektinės transporto sistemos" ir "sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų paslauga". 2. 11 straipsnio pakeitimas: atnaujinamos taisyklės, kaip tvarkomi asmenų duomenys intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityse. 3. 13sup1sup straipsnio pakeitimas: nustatomas intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų koordinavimas. 4. 23 straipsnio pakeitimas: atnaujinta informacija apie pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. 5. 3 priedo pakeitimas: atnaujinama informacija apie 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir patvirtintas Respublikos Prezidento. Dokumentą pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Tai įstatymas, kuris keičia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Taip pat straipsnyje nurodyta, kad už 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Be to, už 4, 5, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonių, kurios buvo panaudotos draudžiamų žvejybos įrankių ir (ar) neteisėtai sugautų žuvų gabenimui, konfiskavimas. Šį įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Atsiprašau, bet jūs nepateikėte konkrečios teisės akto nuorodos ar pavadinimo, todėl negaliu suteikti reikiamo apibendrinimo. Prašau nurodyti tikslią teisės akto informaciją, kad galėčiau Jums padėti.

Teisės akto apibendrinimas: Šis teisės aktas yra projektas, skirtas keisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 14, 39 ir 40 straipsnius. Teisės akto pakeitimai numato: 1. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 5 punktu, kuriame numatoma, kad savivaldybė priima sprendimus dėl asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimą atliekančių savivaldybės administravimo subjektų ir nustato asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo tvarką. 2. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kuriame numatoma, kad savivaldybė nustato asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį. 3. Papildyti 14 straipsnį 5¹ dalimi, kuriame numatoma, kad savivaldybės administracija ir (ar) kiti administravimo subjektai vertina asmens (šeimos) finansines galimybes savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 4. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame numatoma, kad pensijos, išskyrus našlių pensijas, senatvės, negalios arba netekto darbingumo ir invalidumo pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos yra finansiniai ištekliai. 5. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatoma, kad piniginės lėšos, išskyrus pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra finansiniai ištekliai. Teisės aktas, išskyrus jo 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos su socialinių paslaugų teikimu, organizavimu ir finansinių galimybių vertinimu susijusios procedūros baigiamos pagal galiojusį teisinį reguliavimą. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas. Jame numatoma pakeisti 4 straipsnį, kuris reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pagal pasiūlytus pakeitimus: - Įstatymo 3 straipsnis įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos. - Įstatymo 2 straipsnis įsigalios nuo 2028 metų sausio 1 dienos. - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2027 metų gruodžio 31 dienos turi priimti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Dokumentą pateikė Seimo narys Darius Razmislevičius.

Šis teisės aktas yra projektas, kuris siūlo pakeitimus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio. Pagrindinis pakeitimas yra tas, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai turės teisę gauti apie save informaciją iš Fondo valdybos informacinėje sistemoje. Fondo valdyba taip pat turės teisę savo iniciatyva teikti informaciją asmeniui apie jo socialinį draudimą, kaupiamąsias pensijų įmokas ir pensijų išmokas. Įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Teisės akto projektą pateikė Seimo narys Darius Razmislevičius.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymas Nr. XII-603 neteko galios. Tai reiškia, kad šis įstatymas nebėra taikomas ir niekaip neįtakoja teisinės sistemos. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gruodžio 31 d. Dokumentą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas. Kadangi tai yra techninė informacija, dokumente taip pat apibūdinami specifiniai formatavimo, šrifto ir stiliaus nustatymai.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Viešojo Administravimo Įstatymo 37 straipsnio pakeitimas. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 37 straipsnio 6 dalimi, kuri teigia, jog ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti ūkio subjektų padaryti teisės pažeidimai, už kuriuos ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai skiria ūkio subjektams šiuose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones, registruojami Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje. Be to, šis pakeitimas įsigalios 2026 m. gruodžio 31 d.