Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 44 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatytas 44 straipsnio papildymas 6 dalimi. Pagal šį pakeitimą, kai padaroma žala vartotojams, netaikoma 43 straipsnyje nurodyta nuostata. Tokiu atveju, žala vartotojams yra lygi 10 proc. visos sumokėtos kainos, jeigu teismo tvarka neįrodomas kitas žalos dydis. Jei teismo tvarka įrodomas kitas žalos dydis, su žalos dydžio nustatymu susijusios išlaidos nepriteisiamos iš vartotojų. Įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį pateikė LR Seimo narė Modesta Petrauskaitė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 5 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai įstatymo pakeitimai: 1. Pakeičiamas 5 straipsnio 2 punktas, kuris dabar apima užsieniečius, tarp jų ir asmenis be pilietybės, turinčius leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečius, įgijusius teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 22^1 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju. 2. Papildomas įstatymo priedas 10 punktu, kuris apima 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1712, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. 3. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 22 d. Visi šie pakeitimai yra skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu.

Tai teisės aktas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnis. Šis pakeitimas susijęs su medicinos pagalbos ir būtinųjų paslaugų teikimu tiems asmenims, kurie įgijo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties 22¹ straipsnio 1 dalies 35 punktuose nurodytais atvejais. Įstatymas įsigalios 2026 m. gegužės 22 d.

Tai yra teisės aktas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnis ir priedas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su užsieniečiais, gyvenančiais ir dirbančiais Lietuvos Respublikoje. Straipsnyje išdėstyta: 1. 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas pakeičiamas ir išdėstomas taip, kad jame būtų įtraukti užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbantys Lietuvoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius. 2. 6 straipsnio 5 dalis papildoma nauju 7 punktu, kuriame nurodomi užsieniečiai, įgiję teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 22¹ straipsnio 1 dalies 3-5 punktus. 3. Buvusio 6 straipsnio 5 dalies 7 punkto numeracija pakeičiama į 8. 4. Pakeičiamas 6 straipsnio 5 dalies 8 punktas, kuriame nurodoma, kad užsieniečių vaikai iki 18 metų gauna būtinąją medicinos pagalbą, būtinąsias paslaugas, skiepijimą pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktinius sveikatos tikrinimus. Įstatymas įsigalios 2026 m. gegužės 22 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gegužės 21 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame numatoma trijų punktų pakeitimai: 1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kuris apibrėžia, kas gali gauti kompensaciją. Šiuo metu šis punktas suteikia teisę gauti kompensaciją Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos nariams. 2. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuris apibrėžia kompensacijos teisę Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos nariams. 3. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuris suteikia kompensacijos teisę užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 22 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimas. Jame yra keičiami kai kurie straipsniai, kurie susiję su švietimu. Pagrindiniai pakeitimai yra: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 23 ir 38 dalys, kuriose apibrėžiamas privalomasis ir visuotinis švietimas. Privalomasis švietimas yra ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, o visuotinis švietimas yra visiems garantuojamas švietimas. 2. Pakeičiamas 24 straipsnis, kuris apibrėžia teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiui, turinčiam teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 3. Pakeičiamas 28 straipsnis, kuris apibrėžia švietimo teikėjų tinklo paskirtį. 4. Pakeičiamas 30 straipsnis, kuris apibrėžia garantuojamą mokymą valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymosi teisę. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. gegužės 22 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnis. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. Pakeitimus 1 straipsnio 3 dalies 5 punkte, kurie susiję su Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečių ir jų šeimos narių, taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisėmis gyventi Lietuvoje. 2. Pakeitimus 1 straipsnio 3 dalies 7 punkte, kurie susiję su užsieniečių, dirbančių Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, teisėmis. Įstatymas įsigalios 2026 m. gegužės 22 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 straipsnio pakeitimas. Šiame pakeitime išdėstomas naujas 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuris reglamentuoja socialinę paramą tam tikrų užsienio šalių (Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos) piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje. Pagal naują redakciją, tam tikri užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius, arba įgiję teisę likti Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 22¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą, gali gauti socialinę paramą. Tačiau darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims iš minėtų šalių ir jų šeimos nariams šis gyvenimo Lietuvoje laikotarpio reikalavimas netaikomas. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 22 d.

Apibendrinimas: Tai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pakeitimuose numatomas 80 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas ir jo išdėstymas taip: "Užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba turinčius teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 22¹ straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip." Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 22 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pakeitimai susiję su santuokos registravimo tvarka užsieniečiams. Pagal naują redakciją, užsieniečiai, norintys užsiregistruoti santuoką Lietuvoje, privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jų kilmės šalyje nėra kliūčių sudaryti santuoką. Tai taikoma ir asmenims be pilietybės, gyvenantiems Lietuvoje, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvoje. Jei tokio dokumento pateikti negali, jie gali pateikti pasirašytą deklaraciją, patvirtinančią, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką. Be to, užsieniečiai, išskyrus ES ir EFTA valstybių piliečius, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius jų teisėtą buvimą Lietuvoje, o prieglobsčio prašytojai - dokumentus, patvirtinančius teisę likti Lietuvos teritorijoje. Įstatymas įsigalios 2026 m. gegužės 22 d., o įgyvendinamuosius teisės aktus teisingumo ministras turi priimti iki 2026 m. gegužės 21 d.