Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Įstatymas, skirtas denonsuoti (atsisakyti) Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo. Šis sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Prezidento dekreto nuostatomis. Galutiną įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra įstatymas, kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalį. Pagal šį įstatymą, leidimai šioje dalyje nurodytai ūkinės veiklos vykdymui išduodami, jei numatoma vykdyti veiklą, kuri: 1) Atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą statinio naudojimo paskirtį arba; 2) Atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformuotos patalpos naudojimo paskirtį arba; 3) Atitinka statinio ar atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformuotos patalpos nekilnojamojo turto kadastro bylos eksplikacijoje nurodytą patalpos ar jos dalies pavadinimą arba; 4) Patenka į Vyriausybės patvirtintus statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejus arba; 5) Patenka į Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (evrk 2.1 red.) I sekcijos 56 skyrių. Įstatymą teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas, Martynas Katelynas, Giedrė Balčytytė, Aistė Gedvilienė ir Tomas Tomilinas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo pakeitimo. Jame numatomi keli svarbūs straipsnių pakeitimai: 1. Pakeičiamas 14 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį tam tikriems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai. Taip pat pateikiama nuostata, kad valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. 2. Pakeičiamas 15 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio, kurioje numatyta, kad sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas. 3. Pakeičiama 15 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui, išskyrus tam tikrus atvejus. Įstatymas numato, kad jis, išskyrus vieną dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris pakeičia Geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, geležinkelio keliams ir jų įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos, kurios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos, geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos. Geležinkelio želdiniams nustatomos geležinkelio želdinių apsaugos zonos. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2025 metų birželio 1 dienos. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Šis teisės aktas apima Lietuvos Respublikos Lygių Galimybių Įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimus. Svarbiausi pakeitimai: 1. 2 straipsnis: įtrauktas naujas punktas apie tinkamą sąlygų pritaikymą asmenims su negalia, siekiant užtikrinti jų žmogaus teises ir laisves. 2. 5 straipsnis: viešojo administravimo subjektai ir administracinių bei viešųjų paslaugų teikėjai privalo užtikrinti lygias galimybes visiems, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. 3. 6 straipsnis: švietimo įstaigos ir mokslo institucijos privalo imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas ugdymosi procese. 4. 7 straipsnis: darbdaviams privalu užtikrinti tinkamas sąlygas asmenims su negalia gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis. 5. 8 straipsnis: gaminių ir prekių pardavėjai, gamintojai ar paslaugų teikėjai privalo imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas. 6. 9 straipsnis: organizacijos ir asociacijos privalo imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas dalyvauti jų veikloje. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme pateikiamas 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pakeitimas. Naujame tekste išdėstoma, kad sveikatos draudimas taikomas užsieniečiams, kuriems Lietuvoje suteikta laikinoji apsauga, ir kurie yra iki 18 metų, aukštųjų mokyklų studentai, mokiniai, studijuojantys nuolatinės studijų formos programas, mokiniai, kurie mokosi bendrojo ugdymo programomis, ir kiti nurodyti asmenys. Taip pat įstatyme nurodoma, kad jis, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymas yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento. Įstatymą teikė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimų Kodekso 137 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami koregavimai, susiję su stiprių alkoholinių gėrimų, raugalo, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) bei naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ir realizavimu. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. 137 straipsnio pavadinimas ir jo turinys yra pakeisti, dabar jame kalbama apie neteisėtą stiprių alkoholinių gėrimų ir kitų nurodytų medžiagų gamybą, įgijimą, laikymą, gabenimą ir gamybos įrangos gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą. 2. Pakeičiama 137 straipsnio 1 dalis, kuri dabar kalba apie gyvenamųjų ar kitų patalpų suteikimą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams, raugalui, nedenatūruotam etilo alkoholiui, denatūruotam etilo alkoholiui ir jų skiediniams (mišiniams) gaminti ar laikyti. Už tai skiriamas įspėjimas gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkams. 3. Pakeičiama 137 straipsnio 3 dalis, kuri dabar kalba apie naminių stiprių alkoholinių gėrimų, raugalo, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą. Už tai skiriama bauda nuo 180 iki 780 eurų. 4. Pakeičiama 137 straipsnio 7 dalis, kuri dabar kalba apie privalomą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, raugalo, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių), taip pat jų gamybos įrangos konfiskavimą už šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris reglamentuoja Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimą. Pagal šį dokumentą, yra pakeistas 1 straipsnio 2 dalies 47 punktas ir jis išdėstytas taip: "Birželio 14-oji - Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena, Pasaulinė kraujo donorų diena." Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o jį teikė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Tai yra Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 12 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris buvo pakeistas ir išdėstytas taip: 4 dalis: Žuvų išteklių atkūrimą valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, organizuoja ir vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šie darbai atliekami pagal Žemės ūkio ministerijos parengtas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas, panaudojant visas įmokėtas šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytas lėšas. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą teikė Seimo nariai: Bronis Ropė, Kęstutis Mažeika, Tomas Domarkas, Viktoras Pranckietis, Linas Jonauskas.

Šiame dokumente aptariamas Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 ir 64 straipsnių pakeitimas. Pagrindinės pakeitimų temos yra: - Projektas Nr. XVP-191 (2) pateiktas. - 31 straipsnio 1 dalis bus pakeista ir išdėstyta kitaip, susijusi su garantiniu elektros energijos tiekimu. - 44 straipsnio 2 dalis bus pakeista ir išdėstyta kitaip, susijusi su garantiniu elektros energijos tiekimu ir jo sąlygomis. - 31 straipsnio 3 dalis bus pakeista ir išdėstyta kitaip, susijusi su garantinio tiekimo laikotarpiu. - 64 straipsnio 3sup1sup dalis bus pakeista ir išdėstyta kitaip, susijusi su įstatymo įsigaliojimo data. Visos šios pakeitimai yra susiję su garantiniu elektros energijos tiekimu ir jo sąlygomis. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2030 m. sausio 1 d.