Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Teritorijų Planavimo įstatymą, konkrečiai 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straipsnius, taip pat prideda naują 421 straipsnį. Įstatyme nurodoma, kaip tvarkyti teritorijų planavimo dokumentus, įsigaliojimo tvarką, koregavimo galimybes ir duomenų viešinimą. Taip pat nustatoma baudžiamoji atsakomybė už procedūrų pažeidimus susijusius su teritorijų planavimu. Šis įstatymas siekia užtikrinti tvarkingą teritorijų planavimą ir duomenų viešumą.

Šis teisės akto projektas yra skirtas keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos įstatymą. Jame numatytos naujos taisyklės, susijusios su statybos leidimais, aplinkos apsaugos priemonėmis ūkinei veiklai, taršos kontrolės leidimais, poveikio aplinkai vertinimu bei kitomis sritimis. Taip pat numatytos naujos įpareigojimų ir kontrolės procedūros fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdančioms ūkinę veiklą, siekiant išvengti neigiamų poveikių aplinkai. Teisės aktas apima detalią informaciją apie leidimų sąlygas, būtinus veiksmus pažeidimų atveju, bei kitus reikalavimus ir procedūras, kurių privalo laikytis įstatymo subjektai.

Šis teisės akto projektas, vadinamas "LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 2, 3, 8, 11 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS", numato keisti kelis straipsnius. Šio įstatymo tikslas yra įtvirtinti taisykles, kurios reglamentuotų planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Pirmame straipsnyje kalbama apie pakeitimus 2 straipsnyje, kuriuose nustatomos sąvokos, susijusios su aplinkosauga, remiantis įvairių kitų įstatymų apibrėžimais. Antrame straipsnyje numatyta, kad asmenys, vykdydami ūkinę veiklą, kuriai reikia poveikio aplinkai vertinimo, turi atlikti atitinkamas procedūras. Trečiame straipsnyje nustatoma, kada būtina rengti poveikio aplinkai vertinimo programą, o ketvirtame straipsnyje kalbama apie poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimą. Taip pat numatyti pakeitimai įstatymo 1 priede įvardijant veiklas, kurios turi būti vertinamos pagal šį įstatymą. Galiausiai nustatomas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka bei terminai. Visas šias nuostatas rengia ir įgyvendina Aplinkos ministras atsižvelgdamas į numatytus terminus. Šis teisės aktas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. su tam tikromis išimtimis, ir bus skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Pranešėjų Apsaugos įstatymą Nr. XIII-804, pridedant naują 4 dalį 7 straipsnyje ir pakeičiant 3 dalį 10 straipsnyje. 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens duomenys, kurie nėra susiję su konkrečia informacija apie pažeidimą ar pranešimo tvarkymu, nėra renkami, o jeigu atsitiktinai surinkti, turi būti nedelsiant sunaikinti. 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama daryti neigiamą poveikį asmenims, kurie teikia informaciją apie pažeidimą, jų šeimos nariams, giminaičiams, kolegoms ar kitiems susijusiems asmenims, kurie gali patirti neigiamų padarinių dėl informacijos teikimo. Įstatymas įsigalioja nuo skelbimo dienos.

Šiame įstatyme pakeičiami Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo straipsniai 7, 8, 13, 44, 56 ir 60. Pakeitimai susiję su advokatų kvalifikacijos reikalavimais, nepriekaištingos reputacijos kriterijais, sprendimais dėl advokatų pripažinimo, informacijos gavimo iš institucijų, taip pat su Advokatų tarybos funkcijomis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Įstatymo taikymo ir įsigaliojimo datos metu vertinamos asmenų reputacijos pagal ankstesnius įstatymus, išskyrus naujų reikalavimų atvejus. Įstatymas skelbiamas priimtas.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, susijusius su pranešimų teikimu apie geležinkelių, orlaivių ir laivų avarijas bei incidentus. Be to, įstatymas nustato baudas už nepateiktus pranešimus. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pagal pakeitimą Europos arešto orderis gali būti išduotas Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui su teise gyventi Lietuvos Respublikoje, siekiant palankesnių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublika gali perimti šios bausmės vykdymą.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Teismo Ekspertizės įstatymo straipsnius, kurie reglamentuoja Teismo ekspertų veiklą bei jų kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimus. Pateikiama išsamiai, kaip turi būti nagrinėjami skundai dėl ekspertų veiklos, kokia turi būti teismo ekspertų reputacija ir kokie veiksmai laikomi nepriimtinais. Įstatyme taip pat nustatytos tvarkos, kaip valstybės institucijos turi bendradarbiauti ir teikti informaciją Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai. Įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo tvarka taip pat aiškiai apibrėžta. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, konkrečiai pakeičiant tam tikrus straipsnius. Įstatyme nurodoma, kad nuteistasis gali būti Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas gali atsisakyti perduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba užsienietį, turintį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos arešto orderį išdavusiai Europos Sąjungos valstybei narei. Įstatyme taip pat pakeičiamas Įstatymo priedas, kuriame nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Vartotojų Teisių Apsaugos įstatymo 2 ir 10 straipsnius. Pagal naująsias taisykles, įgyvendinant minimalius asmens maisto ir ne maisto poreikius per mėnesį, bus remiamasi socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliais. Be to, įstatyme numatoma, kad Vyriausybės strateginės analizės centras turi reguliariai stebėti būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas ir teikti analizės rezultatus Vyriausybei ir Seimui. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. liepos 1 d., o Vyriausybė turi parengti reikalingus poįstatyminius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d.