Ruošiamasi priimti

Šiame teisės akte pateikiami Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimai. Konkretūs straipsniai ir jų pakeitimai yra išdėstyti sudėtinga technine kalba, bet esminiai pakeitimai susiję su šiais aspektais: - Kreditų unijų veikla, ypač susijusi su tinklų ir informacinių sistemų valdymu ir tvarkymu. - Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su indėlių garantijų sistemomis ir skaitmeninės veiklos atsparumu finansų sektoriuje, įgyvendinimas. - Kredito unijų įstatymo priedo pakeitimas. Konkrečiai, pakeitimai apima: - 2 straipsnio 2 dalies pripažinimą netekusia galia. - 2 straipsnio 11 dalies pakeitimą, susijusį su kredito unijų sąvokų aiškinimu. - 3 straipsnio papildymą 6 dalimi, susijusiu su tam tikrų reikalavimų taikymu kreditų unijoms. - 61 straipsnio 1 dalies papildymą 7^1 punktu, susijusiu su tam tikrų Reglamento (ES) 2022/2554 reikalavimų pažeidimais. - Kredito unijų įstatymo priedo pakeitimą, susijusį su įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais.

Šis teisės aktas yra pakeitimai Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo straipsniuose. Pagrindinės pakeitimų sritys: - Pakeistas 2 straipsnio 15 dalis, kuriame apibrėžiamos įstatyme vartojamos sąvokos. - Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 6, 8, 10 ir 17 punktai, kurie reglamentuoja valdymo tvarkas, saugumo incidentų stebėjimą, veiklos tęstinumo procesus ir audito atlikimą. - Pakeistas 26 straipsnio 2 dalis, kuriame nurodoma, kad svarbios elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijos negali būti perduotos kitam asmeniui. - Pakeistas 28 straipsnio 1 ir 5 dalys, kuriose nurodomi reikalavimai elektroninių pinigų įstaigos finansinės apskaitos tvarkymui ir audito atlikimui. - Papildytas 40 straipsnio 1 dalis, kuriame nurodoma, kad pažeidžiami Reglamente (ES) 2022/2554 nustatyti reikalavimai. - Papildytas Įstatymo priedas nauju punktu apie 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2554. Teisės akto pakeitimai yra svarbūs, nes jie atnaujina ir precizuoja elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Tai yra teisės akto projektas, kuriame siūloma keletas pakeitimų Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai: 1. Pakeičiamas straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nurodoma, kad duomenų subjektų skundai nagrinėjami pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytą tvarką. 2. Papildoma straipsnio 9 dalis 7 punktu, kuriame nurodoma, kad nuo skunde nurodytos informacijos paskelbimo ar kitų aplinkybių atsiradimo iki skundo pateikimo dienos turi praėjti ne daugiau kaip 2 metai. 3. Papildomas straipsnis nauja 14 dalimi, kuriame nurodoma, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei nuo informacijos paskelbimo dienos praėjo ne daugiau kaip 2 metai. 4. Pakeičiama straipsnio 15 dalis, kurioje nurodoma, kad jei skundas yra pagrįstas, inspektorius gali priimti vieną iš sprendimų ir juo supažindinti skundą pateikusį asmenį, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus. 5. Pakeičiama straipsnio 17 dalis, kurioje nurodoma, kad inspektoriaus sprendimai skelbiami Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Teisės akto projektą teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis numato keletą svarbių pakeitimų: 1. Įdarbinimas viešo konkurso būdu: LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. 2. Antra kadencija be konkurso: Pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai, esant vadovo sutikimui, antrajai penkerių metų kadencijai jis gali būti skiriamas be konkurso, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė ne mažiau kaip 80 procentų tiems metams nustatytų rezultatų. 3. Įgyvendinimo laikotarpis: Šis įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., o sveikatos apsaugos ministras turi priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. 4. Taikymas esamiems vadovams: Šis įstatymas taikomas ir iki 2026 m. sausio 1 d. į pareigas priimtiems vadovams, jeigu jų pirmoji kadencija baigiasi 2026 m. sausio 2 d. ar vėliau.

Šis teisės aktas yra projektas, kuriame pateikti pakeitimai Lietuvos Respublikos Dainų švenčių tradicijos įstatyme Nr. X-1334. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 4 ir 16 straipsnių redakcijos pakeitimais. 4 straipsnyje išdėstyta, kad Lietuvos dainų šventes sudaro įvairūs renginiai, toki kaip ansamblių vakaras, dainų diena, folkloro diena, kanklių koncertas, pasaulio lietuvių diena, pučiamųjų instrumentų orkestrų diena, šokių diena, tautodailės paroda, teatro diena ir vokalinių ansamblių koncertas. Taip pat paminėta, kad Gaudeamus šventę, vykstančią Lietuvos Respublikoje, gali sudaryti vienas ar keli šio straipsnio 2 dalyje numatyti Lietuvos dainų švenčių renginiai. 16 straipsnyje pakeistas dalyvaujančių subjektų apibrėžimas. Dainų švenčių programose dalyvauja Lietuvos kultūros tradicijas palaikantys Lietuvos Respublikos ir pasaulio lietuvių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvai, pasaulio lietuvių bendruomenės. Teisės akto projektas skelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio pakeitimo įstatymo. Jo esmė yra papildyti minėtą straipsnį 417 1 dalimi, kurioje išdėstomi nauji kelio eismo taisyklių pažeidimai ir nustatoma bauda už juos. Pažeidimai apima kelio ženklų nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Pateiktame dokumente taip pat nurodoma, kad šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas. Jame pateikiamas sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimas, kuris susijęs su draudimo įmokomis. Pagal naująjį pakeitimą, asmenys, vykdydami individualią veiklą ir sumokėję gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų per verslo liudijimus (išskyrus asmenis gaunančius senatvės pensiją), kas mėnesį turi mokėti 6,98% minimaliosios mėnesinės algos dydžio sveikatos draudimo įmoką. Taip pat nurodoma, kad tokių asmenų, kaip minėta šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, įmokos yra skaičiuojamos proporcingai jų verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Dokumentą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikė Seimo narys.

Tai yra Lietuvos Respublikos Įstatymas, kuriuo siekiama papildyti Reklamos Įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnį nauju 8 punktu. Šiame įstatyme numatoma, kad draudžiama transliuoti nesveiko ir greito maisto reklamą nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos vakaro. Tačiau šis apribojimas netaikomas maitinimo įstaigoms ir 100 metrų atstumu nuo jų. Taip pat, buvusį 14 straipsnio 8 punktą siūloma laikyti 9 punktu, o buvusį 14 straipsnio 9 punktą - 10 punktu. Šis įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą pateikė Seimo narys Karolis Neimantas.

Šiame įstatyme pakeičiamos ir papildomos tam tikros Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nuostatos. Svarbiausi pakeitimai: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 3 dalis, kuri apibrėžia kas yra pareiškėjas - fizinis ar juridinis asmuo, kreipiantis į Seimo kontrolierių su skundu. 2. Papildomas 2 straipsnis 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. 3. Pakeičiama 7 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad Seimo Pirmininkas teikia Seimui 3 Seimo kontrolierių kandidatūras penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo Seimo kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Pripažinama netekusia galioję 7 straipsnio 2 dalis. 5. Pakeičiama 12 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, taip pat skundus dėl pažeidimų, padarytų teikiant viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui. 6. Pakeičiamas 24 straipsnis, kuriame apibrėžiama, kas yra Seimo kontrolierių įstaiga. 7. Pripažinama netekusia galioję 28 straipsnio 2 dalis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Seimo Pirmininkas trečiojo Seimo kontrolieriaus kandidatūrą Seimui turi pateikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo 2025 m. liepos 1 d.

Šiame dokumente kalbama apie Lietuvos Respublikos Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimą. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 32 straipsnio papildymu 6^1 dalimi, kurioje kalbama apie branduolinės energetikos objektų modifikacijas, susijusias su radioaktyviųjų atliekų, pasižyminčių pavojingosiomis savybėmis, tvarkymu. Pagal šį pakeitimą, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, gavęs aplinkos ministro įgaliotos institucijos išvadą, priima sprendimą dėl saugos pagrindimo dokumentų derinimo. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. Dokumentas baigiasi Lietuvos Respublikos Prezidento pasirašymu.