Ruošiamasi priimti

Šiame dokumente pateikiamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimas. Pagrindinis šio pakeitimo turinys yra toks: 22 straipsnio 11 dalį keičia ir išdėsto taip, kad energetikos įmonėms išduotų elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos licencijų galiojimas būtų panaikintas 2030 m. sausio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra dėl Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikrus atvejus. 2. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus tam tikrus atvejus. 3. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės taikomos nuo 2025 m. gegužės 3 d. iki 2026 m. gegužės 2 d. 4. Nustačius poreikį pratęsti nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 5. Šis įstatymas galioja iki 2026 m. gegužės 2 d. ir įsigalioja 2025 m. gegužės 3 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris reglamentuoja baudžiamojo kodekso 269 straipsnio pakeitimą. Šiame įstatyme kalbama apie narkotinės ir psichotropinės medžiagos sąvokų išaiškinimą. Pagal šį įstatymą: 1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1 priede. 2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1 priede. 3. Kokį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekį laikyti dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos, atsakingos už veiklos, susijusios su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) licencijavimą, patvirtintomis rekomendacijomis. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, jį skelbė Respublikos Prezidentas, o teikė Seimo narys Vitalijus Gailius.

Atrodo, jog tai yra teisės akto projektas, kuris pasiūlymas keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Pagal šį pasiūlymą, numatoma pakeisti 10 straipsnio 4 dalį, kurioje kalbama apie įsipareigojimus darbdaviams ir organizacijoms, kurios dirba su vaikais. Pasak projekto, šie subjektai turėtų patikrinti teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Pasiūlymas buvo pateiktas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu, o komiteto pirmininkas yra Linas Kukuraitis.

Atsiprašau, bet tai ne teisės aktas, tai HTML kodas, kuris vis dėlto aprašo tam tikrą teisės aktą. Pagal informaciją, kurią galiu interpretuoti iš šio HTML kodo, šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris pakeičia Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnį. Svarbiausi pakeitimai: 1. Papildoma 4 straipsnio 1 dalis 7 punktu, kuris numato, kad į Valstybės gynybos fondą bus skiriama dalis valstybės biudžeto pajamų, gautų iš Lietuvos banko pelno įmokos, viršijanti 14 milijonų eurų. 2. Pakeičiama 4 straipsnio 3 dalis. Dabar lėšas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 7 punktuose, į Valstybės gynybos fondo sąskaitą perves Lietuvos Respublikos finansų ministerija finansų ministro nustatyta tvarka. 3. Nurodoma, kad 2025 metais Valstybės gynybos fondo lėšos, nurodytos 1 straipsnio 1 dalyje, bus naudojamos vadovaujantis Valstybės gynybos fondo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi. Tai tiesiog bendravimas, o ne oficialus teisės akto apibendrinimas. Norėdami gauti oficialų teisės akto apibendrinimą, turėtumėte kreiptis į teisininką arba peržiūrėti oficialų dokumentą.

Teisės aktas, kurio apibendrinimas buvo paprašytas, yra Lietuvos Respublikos Lietuvos Banko įstatymo Nr. I-678 23 straipsnio pakeitimas. Šiame pakeitime aprašomos taisyklės, kaip bus skirstomas ar dengiamas Lietuvos Banko pelnas ar nuostolis. 1 straipsnis aprašo 23 straipsnio pakeitimą. Jame nurodoma, kad patvirtinus paskutinių metų finansines ataskaitas, metų pelnas bus skirstomas arba nuostolis dengiamas pagal straipsnyje nustatytą tvarką. 2 straipsnis nurodo, kad šis įstatymas taikomas skirstant 2024 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Banko pelną ar dengiant nuostolį. Iš esmės, įstatymas aprašo tvarką, kaip bus paskirstomas Lietuvos banko pelnas: pirmiausia jis bus naudojamas ankstesnių metų nuostolių padengimui, tada likusi suma bus skirta įstatiniam kapitalui, o po to - atsargos kapitalui formuoti. Galiausiai, jei likusios lėšos, jos bus pervedamos į valstybės biudžetą kaip Lietuvos banko pelno įmoka. Jeigu bankas patirs nuostolį, jis bus padengtas iš turimo atsargos kapitalo. Jei jo nepakanka, likęs nuostolis bus dengiamas iš ateities metų pelno.

Šis tekstas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6 straipsnį. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai: 1. Tarybos pirmininkas bus išrinktas konkurso tvarka iš kultūros ir meno organizacijų teiktų kandidatų, kultūros ministro teikimu 4 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, skiriamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo ir ne mažesnę kaip 3 metų veiklos kultūros ir meno srityse patirtį. Tarybos pirmininkas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarybos pirmininko konkurso tvarką nustato kultūros ministras. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o kultūros ministras turės iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymo apibendrinimas: Įstatymo projektas XVP-170(2) yra Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr.VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą pagrindinių punktų: 1. 2 straipsnio pakeitimas. Pakeistas 2 straipsnio 1 dalis, kurioje paaiškinama, kas yra buitinis gamtinių dujų vartotojas. Tai yra fizinis asmuo, kuris perka gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Ši sąvoka taip pat apima tradicines ir valstybės pripažintas religines bendruomenes ir bendrijas, perkančias gamtines dujas bendrosioms religinės paskirties objektų eksploatavimo reikmėms. 2. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, visos iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys dėl gamtinių dujų tiekimo baigiamos vykdyti pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo narys.

Įstatymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio pakeitimu. Pagrindinė šio pakeitimo esmė yra susijusi su elektros energijos kainomis ir tarifais, kurie turi būti taikomi bendruomeninėms organizacijoms, asociacijoms ir religinėms bendruomenėms. Pagal šį pakeitimą, bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, kurios perka elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų savo dalyvių fizinių asmenų poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, taip pat tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurios perka elektros energiją bendrosioms religinės paskirties objektų eksploatavimo reikmėms, turi būti taikomos tos pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip ir buitiniams vartotojams. Šis pakeitimas įsigalioja nuo 2025 m. liepos 1 d. Taip pat numatyta, kad iki šio pakeitimo įsigaliojimo sudarytos sutartys dėl elektros energijos tiekimo turi būti baigiamos vykdyti pagal teisės normas, galiojusias iki šio pakeitimo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos iki 2025 m. birželio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis tekstas yra įstatymo projektas, kuriame numatomi pakeitimai Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Šiame įstatymo projekte siūloma: 1. Papildyti 2 straipsnį 66¹ dalimi, kurioje apibrėžiamas stacionarus greičio matuoklis kaip kelyje nejudamai įtvirtintas įrenginys su programine įranga motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greičiui matuoti. 2. Papildyti įstatymą 11⁴ straipsniu, kuris reglamentuoja stacionariųjų eismo priežiūros priemonių įrengimą. Jame nurodoma, kad valstybinės reikšmės keliuose gali būti įrengiami stacionarieji greičio matuokliai, jų įrengimo ir eksploatavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taip pat straipsnyje kalbama apie tokių priemonių įrengimo kriterijus ir apribojimus. 3. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. rugpjūčio 1 d., o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi iki 2025 m. liepos 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Taip pat minima, kad akcinė bendrovė Via Lietuva turi iki 2025 m. liepos 31 d. peržiūrėti nustatytus vidutinio greičio matavimo ruožus ir įrengtus stacionariuosius greičio matuoklius, kad jų skaičius neviršytų nustatytų maksimalių skaičių.