Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimas. Pakeitimai susiję su užsieniečių, gyvenančių ir dirbančių Lietuvos Respublikoje, teisėmis. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai, kurie susiję su Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių teisėmis gyventi Lietuvos Respublikoje. 2. Pakeista 1 straipsnio 3 dalis, susijusi su užsieniečių, dirbančių aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, teisėmis. 3. Pripažintas netekusiu galios Įstatymo priedo 3 punktas. 4. Įstatymo priedas papildytas 6 punktu, susijusiu su 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1233. 5. Nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 22 d. Šis teisės aktas yra svarbus, nes jis reglamentuoja užsieniečių, gyvenančių ir dirbančių Lietuvos Respublikoje, teises.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Išmokų Vaikams Įstatymo Nr. I-621 1 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame dokumente pateikiami įstatymo pakeitimai, susiję su leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Konkretūs pakeitimai apima: 1. 1 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimą, susijusį su užsieniečių, dirbančių Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, teisėmis. 2. 1 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimą, susijusį su užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, teisėmis. 3. 1 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimą, susijusį su užsieniečių, perkeltų įmonės viduje, teisėmis. 4. 1 straipsnio 2 dalies 10 punkto pakeitimą, susijusį su Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečių ir jų šeimos narių teisėmis. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 22 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo projekto tekstas. Jame numatytas tam tikras 27 straipsnio 8 dalies pakeitimas. Pagal pakeitimą, jei ne visi statybą leidžiantiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai pateikti, ar nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, ar nesumokėta atitinkama įmoka, ar asmuo negali įgyvendinti nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija apie žyminio mokesčio sumokėjimą, tuomet įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nenagrinėjamas. Prašymą teikusiam asmeniui apie tai pranešama per 3 darbo dienas, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis. Įstatymas numatytas įsigaliojant 2026 m. sausio 1 d. Projektą teikė Seimo nariai Ruslanas Baranovas ir Linas Jonauskas.

Tai yra teisės aktas, kuriuo pakeičiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 23(1) straipsnis. Pagrindiniai pokyčiai yra susiję su valstybės ir savivaldybės įmonių, valdomų bendrovių ar jų dukterinių bendrovių kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nepriklausomų narių atranka ir reikalavimais jiems. Šiame teisės akte išdėstytos taisyklės ir kriterijai, kurių reikia laikytis renkant ir vertinant kandidatus. Be to, nustatoma, kad šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigaliojimas yra nuo 2026 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos turi iki 2026 m. vasario 28 d. priimti teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

Tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XVP-860(2), kurį teikė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Pagrindinis šio įstatymo pakeitimo tikslas yra keisti 16 straipsnio 2 dalį. Naujame pakeitimų variante numatyta, kad nuo 2026 metų draudimo įmokos už vieną apdraustąjį, kuriam draudimą finansuoja valstybė, nebus mažesnės nei 6,98 procentai nuo praėjusių metų 12 minimalių mėnesinių algų dydžio. Įstatymas įsigalios 2026 metų sausio 1 dieną.

Šis dokumentas yra teisės akto projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 24 straipsnį. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 24 straipsnio 3 punktu, kuriame nurodyta, kad Vyriausybė nustato tvarką, kaip parenka vaikui globėją arba rūpintoją ir teikia rekomendaciją dėl globėjo arba rūpintojo paskyrimo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įgaliotam teritoriniam skyriui. Įstatymo pakeitimas įsigalios 2026 m. gegužės 1 d. Iki šios datos pradėtos vaiko laikinosios globos arba rūpybos nustatymo procedūros baigiamos pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą. Projektą teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, kuriuo siūloma keisti Vaikų išmokų įstatymo 17 ir 21 straipsnius. Pagrindiniai pasiūlymai: 1. 17 straipsnyje siūloma pakeisti taisykles, kurios reglamentuoja išmokų mokėjimą vaikams, kurie laikinai apgyvendinti pas kitus asmenis. Pakeitimai numato, kad jei vaikas grąžinamas tėvams ar kitiems atstovams, neišmokėta suma bus išmokėta vaiko tėvams ar kitiems atstovams ir mokėjimas tęsiamas nuo vaiko grąžinimo dienos. 2. 21 straipsnyje siūloma pakeisti taisykles, kurios reglamentuoja išmokų mokėjimą vaikams, kuriems nustatyta laikinoji arba nuolatinė globa. Taip pat siūloma pakeisti taisykles, kurios reglamentuoja išmokų mokėjimą vaikams, kurie grąžinami tėvams, bei asmenims, kuriems teismo sprendimu apribota tėvų valdžia arba atleidžiami nuo globėjo pareigų. Įstatymas numato įsigaliojimą 2026 m. gegužės 1 d. Taip pat aprašyta, kaip bus elgiamasi su iki šio įsigaliojimo pradėtomis išmokų skyrimo, mokėjimo, sustabdymo ar nutraukimo procedūromis. Dokumentą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o pasirašė Kęstutis Bilius.

Įstatymas keičia Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 32 straipsnio 3 dalį. Pagal naują straipsnio redakciją, jei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priėmimo dienos paskirti atsakingą darbuotoją, kuris vykdys nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. Iki 2026 m. balandžio 30 d. pradėtos nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo skyrimo procedūros baigiamos pagal Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2026 m. balandžio 30 d. Įstatymą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 42 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 m. Projektas Nr. XVP-628(2) yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Straipsnyje pateikiamas 42 straipsnio pakeitimas, kuris reglamentuoja, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą užregistravimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje dienos raštu teikia nurodymą globos centrui parinkti vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją). 2. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d., o iki 2026 m. balandžio 30 d. pradėtos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procedūros baigiamos pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2026 m. balandžio 30 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o dokumentą teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šiame įstatyme yra numatytos pataisos, susijusios su Lietuvos Respublikos Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 4, 5 ir 17 straipsniais. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 4 straipsnio pakeitimas: siekiant įsteigti šeimyną, asmuo turi ne trumpiau kaip 3 metus vykdyti vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas. 2. 5 straipsnio pakeitimai: numatomi reikalavimai, susiję su dokumentų pateikimu ir išvadų dėl pasirengimo vykdyti šeimynos veiklą gavimu. Taip pat numatomi reikalavimai dėl šeimynos dalyvių sutikimų. 3. 17 straipsnio pakeitimas: numatoma galimybė skiriant šeimynos globojamų (rūpinamų) vaikų turto administratorių. 4. Įstatymas numato, kad šie pakeitimai įsigalios 2026 m. gegužės 1 d., o Socialinės apsaugos ir darbo ministras turi iki 2026 m. balandžio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.