Ruošiamasi priimti

Teisės aktas, kurį pateikėte, yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šis projektas siūlo papildyti 34 straipsnį 8 dalimi, kuri numato, kad savivaldybės administracijos direktorius turėtų turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu "Slapta". Šis įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. ir bus taikomas tiek naujai į pareigas įeinantiems asmenims, tiek ir tiems, kurie jau dirba nurodytas pareigas įstatymo įsigaliojimo metu. Įstatymo projektą teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Atsiprašau, tačiau šis tekstas nėra teisės aktas, tai yra HTML kodas, kuris aprašo dokumento turinį ir stilistinį formatavimą. Šio teksto turinys yra susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įstatymo Nr. I-464 31 straipsnio pakeitimu, kuris numato, kad ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai - viceministrai ir ministerijos kancleris - turėtų turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu "Slapta". Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. ir taikomas ir įstatymo įsigaliojimo metu įstatymo projekte nurodytas pareigas einantiems asmenims. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Šis dokumentas yra teisės aktas, kuris papildo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnį. Pagrindinis šio pakeitimo tikslas yra reglamentuoti nuotolinio darbo laiko apskaičiavimą, taip pat darbuotojo teisę būti nepasiekiamam ne darbo metu. Svarbiausia informacija, pateikta šiame dokumente yra: - Darbuotojo dirbtas laikas nuotolinio darbo metu apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. - Darbuotojas savo darbo laiką skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. - Darbuotojas turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laikotarpiu. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas.

Dokumentas yra projekto forma ir yra susijęs su Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimu. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio bei jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. 2. Pakeičiamas 4 straipsnio 1 dalis, kurioje išdėstomi reikalavimai, kaip rašyti vardą ir pavardę, jeigu dokumento šaltinyje jie įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. 3. Pakeičiama 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri reglamentuoja, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. Įstatymas numatytas įsigaliojimo laikas yra 2026 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir kitos institucijos turi iki 2025 m. spalio 1 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Dokumentą pateikė Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas - įstatymas, kuris numato keitimus Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnyje. Šiame įstatyme yra aprašyta, kad miškų urėdija veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Įstatyme aprašyta ir kaip vykdoma prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena. Taip pat minimi reikalavimai ūkio subjektams, kurie gamina gaminius iš žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų. Įstatymas numato, kad jis įsigalios 2025 m. spalio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o teikia Seimo nariai, tarp jų - Kęstutis Mažeika.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuris keičia Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 4 straipsnį. Pagal šį įstatymą, numatoma: 1. Papildyti 4 straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis: - 6 dalis: Ūkininkas ir jo partneris (partneriai) turi teisę gauti ūkininko ūkio pelną, kai Ūkininkų ūkių registre įregistruotas ūkininko ūkis pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamųjų vienetų grupei. - 7 dalis: Ūkininkas ir jo partneris (partneriai), nurodyti šio straipsnio 6 dalyje, turi teisę gauti iš ūkio pajamas, atitinkančias darbo santykių esmę, kurios neviršija sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šios pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas. 2. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šio teisės akto esmė yra Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2 ir 13 straipsnių pakeitimas. Pagrindiniai pakeitimai yra: 1. Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 2 straipsnis yra papildytas nauja 55 dalimi, kuri apibūdina vienkartinę elektroninę cigaretę kaip elektroninę cigaretę, kuri yra iš anksto užpildyta skysčiu ir kurios negalima papildyti, nepriklausomai nuo to, ar ji turi įkraunamą bateriją. Buvusi 2 straipsnio 55 dalis laikoma 56 dalimi. 2. 13 straipsnis yra pakeistas ir išdėstytas nauju pavidalu, kuriame yra nurodyta, jog Lietuvoje draudžiama parduoti vienkartines elektronines cigaretes, oraliniam vartojimui skirtą, kramtomąjį, taip pat uostomąjį tabaką. 3. Įstatymas įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d. Įstatymą pateikė Seimo narys Saulius Čaplinskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas, kuris numatytas įsigaliojant 2026 m. sausio 1 d. Jame pateikiami keletas svarbių straipsnių pakeitimų: 1. Papildytas 9 straipsnis, kuriame numatyta, jog vaistų, vienkartinių priemonių, odontologinių ir kitų medžiagų, sunaudotų teikiant odontologinės priežiūros paslaugas, sąnaudos nekompensuojamos, išskyrus kai šios paslaugos teikiamos vaikams ir nedirbantiems asmenims, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialinę pašalpą gaunantiems asmenims. 2. Pakeistas 10 straipsnis, kuriame nurodyta, jog vaistų ir medicinos pagalbų priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 3. Pakeistas 26 straipsnis, kuriame numatyta, jog reikia užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis. Taip pat pateiktos nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimas. Teisės aktas pakeičia du sveikatos sistemos įstatymo straipsniai: 11 ir 49. Pagal teisės akto pakeitimus: 1. 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas neteko galios. 2. 49 straipsnio 5 dalis yra pakeista ir dabar skelbia, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai ir už šias paslaugas negali būti reikalaujamas papildomas mokestis. Teisės aktas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį, kuri įsigalioja 2025 m. rugsėjo 30 d. Sveikatos apsaugos ministrai privalo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Teisės aktas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atlieka poveikio vertinimą po to, kai įsigalioja šis įstatymas. Vertinimas turi būti atliktas per 3 metus nuo įstatymo įsigaliojimo ir turi būti atliktas iki 2030 m. sausio 1 d. Galų gale, teisės aktas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir patvirtintas Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindinis jo tikslas yra pakeisti 6 straipsnį ir nustatyti naują tvarką, kaip apskaičiuoti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį. Pagal naujus nustatymus, mokestis apskaičiuojamas pagal transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį. Be to, įstatymas nustato tvarką, kaip nustatyti išmetamo CO2 kiekį, kai transporto priemonė nėra registruota Kelių transporto priemonių registre. Taip pat įstatymas reglamentuoja mokesčio grąžinimo ir indeksavimo tvarką. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.