Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris reglamentuoja kaitinamojo tabako produktų ir elektroninių cigarečių skysčio ženklinimą banderolėmis. Pagal šį įstatymą, minėti produktai, kurie yra skirti pardavimui Lietuvos Respublikoje, turi būti paženklinti specialiais ženklais - banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir išimtis, kada ženklinimas nėra reikalaujamas, nustato Vyriausybė. Įstatymas, išskyrus jo dalį apie įgyvendinimo aktus, įsigalioja nuo 2026 m. gegužės 1 d. Vyriausybė turi iki 2026 m. kovo 31 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Dokumentą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis projektas yra Lietuvos Respublikos Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Jame siūloma papildyti minėto įstatymo 2 straipsnį 17² ir 17³ punktais, kurie reguliuoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo, narių ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo, narių atlyginimus. Taip pat įstatymo priedas siūlomas papildyti punktais 20² - 20³, kurie nustato konkrečius darbo užmokesčio dydžius. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 dieną.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gynybos ir Saugumo Pramonės Įstatymo pakeitimas. Šiame teisės akte numatoma keletas esminių pakeitimų: 1. Pakeičiamas 3 straipsnis, kuriame išdėstomi reikalavimai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, susijusiai su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų bei jų pagrindinių dalių kūrimu. Asmenys, atliekantys šiuos tyrimus ir plėtrą, privalo laikytis Vyriausybės ar ją įgaliotų institucijų nustatytų apskaitos, apsaugos ir kontrolės reikalavimų. 2. Pakeičiamas 5 straipsnio 4 dalies 1 punktas. Įstatyme numatoma, kad su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų pagrindinių dalių licencijavimo ir kontrolės politikos formavimu bus susiję tam tikri teisinio reguliavimo peržiūros aspektai. 3. Įstatyme numatoma, kad jis, išskyrus 2 dalį, įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis teisės aktas yra skirtas užtikrinti saugumą ir kontrolę gynybos ir saugumo pramonės srityje, taip pat reguliuoti su šia sritimi susijusius teisinius aspektus.

Tai yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatyta keletas esminių pakeitimų: 1) 1 straipsnio 1 dalis bus pakeista ir išdėstyta taip, kad šio įstatymo nuostatos, išskyrus 4 straipsnio 6 dalį, netaikomos teritorijoms, kurioms rengiami karinės infrastruktūros projektai arba specialiosios paskirties projektai stambiems projektams arba gynybos ir saugumo pramonės projektams. 2) 2 straipsnis bus papildytas 48 dalimi, kurioje apibrėžiama gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto sąvoka. 3) 4 straipsnio 6 dalis bus pakeista ir išdėstyta taip, kad krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais. Įstatymas įsigalios 2025 m. lapkričio 2 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 pakeitimo įstatymo projektas. Šiame projekte siūloma pakeisti Investicijų įstatymo 2 straipsnio 27 dalį ir 13 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Pagal siūlomus pakeitimus, įstatymo 2 straipsnio 27 dalis būtų išdėstyta taip: kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties. Siūlomas 13 straipsnio 1 dalies 14 punkto pakeitimas susijęs su investicijomis į valstybinės žemės sklypus, reikalavimais privačioms investicijoms, darbo vietų kūrimu ir išlaikymu, darbo užmokesčiu, žemės sklypų rezervavimu gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams. Įstatymas įsigalios 2025 m. lapkričio 2 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių Įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 54 straipsnių pakeitimo projektas. Pagrindiniai šiame projekte numatyti pakeitimai: 1. 3 straipsnyje siūloma pakeisti 102 dalį. Naujoje dalyje pateikiamas apibrėžimų sąrašas, kurie reikalingi šio įstatymo aiškinimui. Šiame sąraše paminėti įvairūs Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Parlamento reglamentai. 2. 54 straipsnyje siūloma įvesti tam tikrus apribojimus dėl radijo ryšio slopinimo ir perėmimo įrenginių naudojimo ir laikymo. Draudžiama naudoti ir laikyti šiuos įrenginius, tačiau yra numatytos išimtys, pavyzdžiui, valstybės institucijoms, mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems nustatytiems atvejams. 3. Įstatymas numatytas įsigaliojant 2025 m. lapkričio 2 d. Dokumentas baigiasi Respublikos Prezidento parašu.

Tai yra teisės akto projektas, skirtas keisti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 ir 7 straipsnius. Projektas numato pakeisti straipsnių formulavimus, taip pat pridėti naujų punktų. Pagrindinis pakeitimas susijęs su nekilnojamojo turto, kuris yra registruotas kaip kultūros paveldo objektas, mokesčio apskaičiavimu. Projektas numato, kad toks turtas (arba jo dalis), kuris naudojamas kultūros paslaugoms teikti ir kurio valdytojas yra sudaręs apsaugos sutartį, būtų atleistas nuo mokesčio. Šis projektas turėtų įsigalioti nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Taip pat numatoma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 metų gruodžio 31 dienos priims įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymas yra dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimo. Jis buvo priimtas 2025-ųjų rugsėjo 23 dieną Vilniuje. Pagrindinis pakeitimas susijęs su piktnaudžiavimu. Straipsnyje nurodoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taip pat nurodoma, kad asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, bus baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Be to, straipsnyje numatyta, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Įstatymą skelbė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šis įstatymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 ir 30 straipsnių pakeitimais. Pagal šį įstatymą: 1. 12 straipsnio pakeitimas apima turto vertės padidėjimo pajamų mokesčio lengvatą akcijų perleidimui, jei perleidžiantis subjektas turėjo daugiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų ne trumpiau kaip 2 arba 3 metus priklausomai nuo atvejo. Tačiau lengvata netaikoma, jei turtas perkeliamas arba jei perleidžiamos akcijos grąžinamos išleidusiam subjektui. 2. 30 straipsnio pakeitimas susijęs su nuostoliais dėl vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Pagal šį pakeitimą, nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus, tačiau tik jei jie dengiami pajamomis iš vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos. Tačiau, jei perleidžiamos akcijos, į kurias perleidžiantis subjektas turėjo daugiau nei 10 procentų balsų suteikiančių akcijų ilgiau nei 2 arba 3 metus, nuostoliai iš šių pajamų neatskaitomi ir į kitus metus neperkeliami. 3. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. ir bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2027 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris reglamentuoja puslaidininkių gaminių topografijų teisinę apsaugą. Šiame įstatyme numatomi pakeitimai 13, 16 ir 17 straipsniuose. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 13 straipsnis pakeičiamas ir išdėstomas taip: topografijos registruoja Valstybinis patentų biuras. Informacija apie topografijų registravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. 2. 16 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galia. 3. 17 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galia. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbia Respublikos Prezidentas.