Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuriame atnaujinamos taisyklės dėl Lietuvos dainų švenčių tradicijos. Pagrindiniai pokyčiai susiję su kompensacijomis meno kolektyvų nariams, kurie dalyvauja šiose šventėse, ir nuostata, kad kiekvienais metais valstybės biudžete turi būti numatomos lėšos Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nuolatiniam Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir Gaudeamus švenčių rengimui ir dainų švenčių tradicijos išsaugojimo veikloms bei kompensacijoms Lietuvos dainų šventėse dalyvaujančių meno kolektyvų nariams. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris ratifikuoja partnerystės susitarimą tarp Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių. Susitarimas buvo priimtas 2023 m. lapkričio 15 d. Apijoje, Samoje. Įstatymas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinių sutarčių įstatymu, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. lapkričio 18 d. dekretą.

Tai yra teisės akto projektas, kuriame siūloma pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Pakuočių ir Pakuočių Atliekų Tvarkymo įstatymo straipsnius. Pagrindiniai pasiūlymai: 1. Panaikinti 4 straipsnio 1 dalį. 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją nauju būdu. 3. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją nauju būdu. Siūloma, kad organizacija turėtų finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą proporcingai savo dalyvių ir jai pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai. 4. Panaikinti 7 straipsnio 4 dalį. 5. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją nauju būdu. 6. Įsigaliojimo data - 2026 m. sausio 1 d. Įstatymo projektą pateikė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, kuriuo numatomi pakeitimai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 12 straipsnio 14 punktas, kuriame numatyta, kad teisinės pagalbos gali reikalauti asmenys, siekiantys pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio dėl asmens užsiėmimo visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais veiklos. 2. Papildomas įstatymo priedas 7 punktu, kuriame nuoroda į 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų. 3. Numatomas naujojo įstatymo įsigaliojimas 2026 m. gegužės 7 d. Tačiau prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, pateikti iki 2026 m. gegužės 6 d., bus nagrinėjami pagal iki šios datos galiojusį teisinį reguliavimą. Dokumentą pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 31 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme numatoma pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 8 ir 11 punktus. Pagal šį įstatymą, skundų dėl statybos teisėtumo ar pranešimų apie statybos pradžią nagrinėjimas gali būti atsisakomas, jeigu nuo statybos darbų atlikimo ar pranešimo apie statybos pradžią praėjo daugiau nei 2 metai. Tačiau yra išimčių, pavyzdžiui, jei statybos darbai susiję su naujo statinio statyba arba statinio rekonstravimu, kai rekonstruojamo statinio tūris padidėja daugiau nei 100 procentų, ir reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d., o iki to laiko pradėtos skundų nagrinėjimo procedūros turi būti baigtos pagal iki šios datos galiojančias įstatymo nuostatas. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o jį teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis aprašo pakeitimus, kurie bus atlikti šiame kodekse. Svarbiausi pakeitimai apima: 1. Vidaus vandenų transporto valdymą. Įstatyme nurodoma, kad jį vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministerija, transporto saugos administracija, savivaldybių institucijos ir jų įgalioti viešieji juridiniai asmenys. 2. Valstybinės laivybos priežiūros atlikimą. Pakeistame straipsnyje nurodoma, kad šią priežiūrą atlieka transporto saugos administracija, savivaldybių institucijos ir jų įgalioti viešieji juridiniai asmenys. 3. Straipsnio papildymą apie savivaldybių tarnybų pareigūnų teisę tikrinti viešojo keleivinio transporto dokumentus. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d., o susisiekimo ministras turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. balandžio 30 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimas. Įstatymas buvo priimtas Vilniuje 2025 m. Šiame įstatyme numatoma, kad Vyriausybė, ministerijos ar savivaldybės institucijos peržiūri joms pavaldžioms ar atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ar savivaldybės įmonėms iki šio įstatymo įsigaliojimo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir iki 2027 metų sausio 1 dienos parengia reikiamų teisės aktų pakeitimus. Šie pakeitimai turi užtikrinti, kad viešojo administravimo įgaliojimai būtų perduoti laikantis šiame įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Kol įsigalios viešojo administravimo įgaliojimų perdavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, viešojo administravimo įgaliojimai vykdomi vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o jį teikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič.

Šio dokumento turinys yra apie Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 11 ir 40 straipsnių pakeitimą. Pagal pakeitimą, straipsnyje Nr. 11, 5 dalies 6 punktas bus išdėstytas taip: jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais privačiais asmenimis, šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai bendraturčiams parduodami Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytais atvejais ir tvarka. Straipsnyje Nr. 40, 1 dalies 7 punktas bus išdėstytas taip: suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbė Respublikos Prezidentas, o teikė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnio pakeitimo projektas. Jame siūloma: 1. Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 11 punktu, kuriame nurodoma, kad 80 procentų valstybės biudžeto pajamų, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, bus pervestos į Valstybės gynybos fondą. 2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip, kad šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6-11 punktuose nurodytas lėšas į Valstybės gynybos fondo sąskaitą perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija finansų ministro nustatyta tvarka. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Projektą teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1 straipsnio pakeitimo. Pagal šį projektą, numatoma pakeisti 1 straipsnio 5 dalį, kuri dabar skambės taip: "Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų. Sprendimą, ar yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos aplinkybės ir yra būtina netaikyti šio įstatymo nuostatų bei kokią karinę įrangą arba kokias tiesiogiai su karine įranga susijusias paslaugas, arba kokius tiesiogiai su karine įranga susijusius darbus būtina įsigyti siekiant apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateiktą pagrindimą." Šį įstatymą teikia Seimo nariai: Robertas Kaunas, Tomas Martinaitis, Paulius Visockas, Rimantas Sinkevičius ir Orinta Leiputė.