Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis. Pagal šį pakeitimą, įstatyme numatyta, kad 17 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 61 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojo pagal studento praktikos darbo sutartį gautos pajamos yra nuo mokesčio atleidžiamos. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį paskelbė Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą teikė Seimo nariai Lukas Savickas, Domas Griškevičius ir Tomas Tomilinas.

Šiame teisės akte kalbama apie Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimą. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto išdėstymu. Įstatyme numatyta, kad piniginė socialinė parama skiriama asmenims, kurių pajamos gaunamos pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintus teisinius santykius, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas. Išimtys taikomos asmenims iki 18 metų, gavusiems pajamas pagal studento praktikos darbo sutartį, taip pat asmenims, dirbusiems rinkimų komisijose. Įstatymas numato įsigaliojimą nuo 2027 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija bei socialinės apsaugos ir darbo ministras turi priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gruodžio 31 d. Įstatymą pateikė Seimo nariai Lukas Savickas, Domas Griškevičius ir Tomas Tomilinas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas. Jame numatytas 11 straipsnio papildymas naujuoju 28 punktu, kuris reglamentuoja, kad darbo užmokestis, gautas pagal studento praktikos darbo sutartį, yra išskirtis iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo, mokamų pagal šį įstatymą. Įstatymas įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, socialinės apsaugos ir darbo ministras yra atsakingas už šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktų priėmimą iki 2026 m. gruodžio 31 d. Įstatymą pateikė Seimo nariai Lukas Savickas, Domas Griškevičius ir Tomas Tomilinas.

Šis teisės aktas - tai Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimas, kuris numato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojui sukanka 65 metai. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. Darbo sutartis su darbuotoju, kuriam šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra sukakę 65 metai, nutraukiama kitą darbo dieną po šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymą pateikė Seimo nariai Ruslanas Baranovas, Darius Razmislevičius, Linas Jonauskas, Algimantas Radvila, Šarūnas Šukevičius, Lilija Vaitiekūnienė ir Kęstutis Vilkauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuriame atnaujinamos taisyklės dėl Lietuvos dainų švenčių tradicijos. Pagrindiniai pokyčiai susiję su kompensacijomis meno kolektyvų nariams, kurie dalyvauja šiose šventėse, ir nuostata, kad kiekvienais metais valstybės biudžete turi būti numatomos lėšos Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nuolatiniam Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir Gaudeamus švenčių rengimui ir dainų švenčių tradicijos išsaugojimo veikloms bei kompensacijoms Lietuvos dainų šventėse dalyvaujančių meno kolektyvų nariams. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris ratifikuoja partnerystės susitarimą tarp Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių. Susitarimas buvo priimtas 2023 m. lapkričio 15 d. Apijoje, Samoje. Įstatymas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinių sutarčių įstatymu, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. lapkričio 18 d. dekretą.

Tai yra teisės akto projektas, kuriame siūloma pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Pakuočių ir Pakuočių Atliekų Tvarkymo įstatymo straipsnius. Pagrindiniai pasiūlymai: 1. Panaikinti 4 straipsnio 1 dalį. 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją nauju būdu. 3. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją nauju būdu. Siūloma, kad organizacija turėtų finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą proporcingai savo dalyvių ir jai pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai. 4. Panaikinti 7 straipsnio 4 dalį. 5. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją nauju būdu. 6. Įsigaliojimo data - 2026 m. sausio 1 d. Įstatymo projektą pateikė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, kuriuo numatomi pakeitimai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 12 straipsnio 14 punktas, kuriame numatyta, kad teisinės pagalbos gali reikalauti asmenys, siekiantys pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio dėl asmens užsiėmimo visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais veiklos. 2. Papildomas įstatymo priedas 7 punktu, kuriame nuoroda į 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų. 3. Numatomas naujojo įstatymo įsigaliojimas 2026 m. gegužės 7 d. Tačiau prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, pateikti iki 2026 m. gegužės 6 d., bus nagrinėjami pagal iki šios datos galiojusį teisinį reguliavimą. Dokumentą pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 31 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme numatoma pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 8 ir 11 punktus. Pagal šį įstatymą, skundų dėl statybos teisėtumo ar pranešimų apie statybos pradžią nagrinėjimas gali būti atsisakomas, jeigu nuo statybos darbų atlikimo ar pranešimo apie statybos pradžią praėjo daugiau nei 2 metai. Tačiau yra išimčių, pavyzdžiui, jei statybos darbai susiję su naujo statinio statyba arba statinio rekonstravimu, kai rekonstruojamo statinio tūris padidėja daugiau nei 100 procentų, ir reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d., o iki to laiko pradėtos skundų nagrinėjimo procedūros turi būti baigtos pagal iki šios datos galiojančias įstatymo nuostatas. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o jį teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis aprašo pakeitimus, kurie bus atlikti šiame kodekse. Svarbiausi pakeitimai apima: 1. Vidaus vandenų transporto valdymą. Įstatyme nurodoma, kad jį vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministerija, transporto saugos administracija, savivaldybių institucijos ir jų įgalioti viešieji juridiniai asmenys. 2. Valstybinės laivybos priežiūros atlikimą. Pakeistame straipsnyje nurodoma, kad šią priežiūrą atlieka transporto saugos administracija, savivaldybių institucijos ir jų įgalioti viešieji juridiniai asmenys. 3. Straipsnio papildymą apie savivaldybių tarnybų pareigūnų teisę tikrinti viešojo keleivinio transporto dokumentus. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d., o susisiekimo ministras turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. balandžio 30 d.