Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymas. Įstatymas dėl pensijų kaupimo bendrovių reglamentavimo ir jų veiklos sąlygų. Pagrindiniai pakeitimai ir papildymai: 1. Pakeičiamas 20 straipsnis, kuris reglamentuoja investavimą į išvestines finansines priemones. Investavimas leidžiamas tik rizikai valdyti ir kiekviena išvestinė finansinė priemonė turi būti pagrįsta konkrečiu investiciniu sandoriu. 2. Pakeičiamas 21 straipsnis, kuris reglamentuoja pensijų turto investavimo ypatumus. Pabrėžiama, kad pensijų turtas gali sudaryti tik perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės. 3. Įstatymas papildomas 26¹ straipsniu, kuris nurodo, kad pensijų kaupimo bendrovių pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 eurų ir nuolat turi būti ne mažesnis už didesnį iš minimalaus pradinio kapitalo ar 1/4 praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., o Lietuvos bankas turi priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Pateiktas kodas yra teisinio teksto, konkretžiai - Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo, atvaizdavimui internetiniame puslapyje naudojamas HTML kodas. Viso šio įstatymo pakeitimo esmė yra: 1. Papildyti 1 straipsnį naujomis atmintinomis dienomis: birželio 11-oji bus Lietuvos oreivių diena, o lapkričio 14-oji - Pasaulinė diabeto diena. 2. Pakeisti birželio 14-ąją: tai bus Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena ir Pasaulinė kraujo donorų diena. 3. Pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio 2 dienos. Šis įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento. Komiteto pirmininkė, teikianti šį pakeitimą, yra Vaida Aleknavičienė.

Tai yra Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse perkančiųjų subjektų įstatymo Nr. XIII-328 29, 38, 39, 48 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą pagrindinių pakeitimų: 1. 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas pakeičiamas ir dabar numato, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų planuojamos ir naudojamos racionaliai, įskaitant kaštų ir naudos analizę. 2. 38 straipsnis papildomas 3 dalimi, kurioje nurodoma, kad prie kiekvieno pirkimo, išskyrus mažos vertės pirkimus, turi būti nurodyta, ar pasirengimo pirkimui etape atlikta kaštų ir naudos analizė. 3. 39 straipsnis papildomas 6 dalimi, kuri numato, kad pasirengimo pirkimui etape, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimo vertė viršija supaprastinto pirkimo vertės ribą, perkančioji organizacija atlieka kaštų ir naudos analizę. 4. 48 straipsnio 2 dalis papildoma 36 punktu, kuriame numatoma informacija apie kaštų ir naudos analizės atlikimą. 5. Gyvendinant šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo Nr. VIII-1968 Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio papildymo ir 170 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymas. Įstatyme pateikiami šie pokyčiai: 1. Kodeksas papildytas 145 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibrėžiamas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas. Numatoma, kad asmuo, grasinantis per visuomenės informavimo priemones, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Numatyta, kad asmuo atsako už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalies numatytas veikas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 3. Pakeisti Kodekso 170 straipsnio 3 dalis, kurioje apibrėžiamas kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Numatoma, kad asmuo, kuris viešai kurstė smurtauti, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 17, 26, 27, 35 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris numato keletą pakeitimų: 1. 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas pakeičiamas taip, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų planuojamos ir naudojamos racionaliai, atliekant kaštų ir naudos analizę. 2. 26 straipsnis papildomas 3 dalimi, kuri nustato, kad prie kiekvieno pirkimo, išskyrus mažos vertės pirkimus, turi būti nurodyta, ar atlikta kaštų ir naudos analizė. 3. 27 straipsnis papildomas 6 dalimi, kuri nustato, kad perkančioji organizacija atlieka kaštų ir naudos analizę, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimo vertė viršija supaprastinto pirkimo vertės ribą. 4. 35 straipsnio 2 dalis papildoma 36 punktu, kuriame numatyta informacija apie kaštų ir naudos analizės atlikimą. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d., o Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priims įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šiame dokumente pateikiamas Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 ir 13 straipsnių pakeitimo projektas. Pagal šį projektą, planuojama atlikti keletą svarbių pakeitimų: 1. Pakeisti 4 straipsnio 4 punktą, kuris dabar skelbia, kad viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus. 2. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija nustato pažangos priemonių ir (arba) projektų finansinės, ekonominės ir socialinės naudos, įskaitant kaštų ir naudos analizę, efektyvumo vertinimų vykdymo bei metodinės pagalbos teikimo tvarką. 3. Šis įstatymas numatytas įsigaliojus 2026 m. sausio 1 d. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą teikia Seimo nariai: Artūras Zuokas, Raimondas Kuodis, Artūras Skardžius.

Apibendrinimas: Šiame teisės akto projekte, kurį pateikė Seimo narys Andrius Bagdonas, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo XII-1519 6 straipsnį. Pagrindinis pakeitimas susijęs su tuo, kad Migracijos departamentas turės pranešti asmenims apie jų asmens tapatybės kortelės ar paso galiojimo pabaigą likus 2 mėnesiams iki galiojimo laiko pabaigos. Be to, siūloma, kad šio straipsnio 9 ir 15 dalys būtų laikomos atitinkamai 10 ir 16 dalimis.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindiniai pakeitimai apima 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimą. Pagal naują redakciją, fiziniams asmenims, kurių šeimose nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0,40 procentų dalyvumų lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Šiuo atveju fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, laikomi vienu žemės sklypu. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Šį įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiami Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 10 straipsniai. Pagal 1 straipsnį, keičiama 2 straipsnio 6 dalis, kurioje apibrėžiamos Statute vartojamos sąvokos. Jos suprantamos taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, karo policijos įstatyme, krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme ir 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotajame reglamente. Pagal 2 straipsnį, papildomas 10 straipsnis 2¹ dalimi, kurioje nurodoma, kad Karinė jėga gali būti panaudota prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, jeigu jų skrydžiai vykdomi nesilaikant kariuomenės vado nustatytos tvarkos. 3 straipsnyje nurodoma, kad įstatymas įsigalioja 2025 m. spalio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18, 18¹ ir 18² straipsnius. Projekte numatyta: 1. Papildyti 18 straipsnį 10¹ dalimi, kurioje nurodoma, kad su pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami tik iš tokių pajamų. 2. Papildyti 18¹ straipsnį 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš veiklos, iš kurios uždirbtoms pajamoms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos veiklos pajamomis. 3. Pakeisti 18² straipsnį, kurio 4 dalis pripažįstama netekusia galios, o straipsnis papildomas 5-9 dalimis, kuriose detaliau reguliuojamas pajamų mokesčio kreditas ir jo taikymas. Projektas turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d., tačiau kai kurios nuostatos – 2027 m. sausio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d.