Ruošiamasi priimti

Tai yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimas. Įstatymas buvo priimtas Vilniuje 2025 m. Šiame įstatyme numatoma, kad Vyriausybė, ministerijos ar savivaldybės institucijos peržiūri joms pavaldžioms ar atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ar savivaldybės įmonėms iki šio įstatymo įsigaliojimo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir iki 2027 metų sausio 1 dienos parengia reikiamų teisės aktų pakeitimus. Šie pakeitimai turi užtikrinti, kad viešojo administravimo įgaliojimai būtų perduoti laikantis šiame įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Kol įsigalios viešojo administravimo įgaliojimų perdavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, viešojo administravimo įgaliojimai vykdomi vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o jį teikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič.

Šio dokumento turinys yra apie Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 11 ir 40 straipsnių pakeitimą. Pagal pakeitimą, straipsnyje Nr. 11, 5 dalies 6 punktas bus išdėstytas taip: jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais privačiais asmenimis, šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai bendraturčiams parduodami Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytais atvejais ir tvarka. Straipsnyje Nr. 40, 1 dalies 7 punktas bus išdėstytas taip: suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbė Respublikos Prezidentas, o teikė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnio pakeitimo projektas. Jame siūloma: 1. Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 11 punktu, kuriame nurodoma, kad 80 procentų valstybės biudžeto pajamų, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, bus pervestos į Valstybės gynybos fondą. 2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip, kad šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6-11 punktuose nurodytas lėšas į Valstybės gynybos fondo sąskaitą perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija finansų ministro nustatyta tvarka. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Projektą teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1 straipsnio pakeitimo. Pagal šį projektą, numatoma pakeisti 1 straipsnio 5 dalį, kuri dabar skambės taip: "Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų. Sprendimą, ar yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos aplinkybės ir yra būtina netaikyti šio įstatymo nuostatų bei kokią karinę įrangą arba kokias tiesiogiai su karine įranga susijusias paslaugas, arba kokius tiesiogiai su karine įranga susijusius darbus būtina įsigyti siekiant apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateiktą pagrindimą." Šį įstatymą teikia Seimo nariai: Robertas Kaunas, Tomas Martinaitis, Paulius Visockas, Rimantas Sinkevičius ir Orinta Leiputė.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jo turinys susijęs su 95 straipsnio 1 dalies pakeitimu, kuris numato naujas sąlygas dėl statinių ir (ar) įrenginių statymo, inžinerinių tinklų tiestimo, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus statinius ir (ar) įrenginius. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Tai įstatymo projektas, kuris numato Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 39 straipsnio pakeitimą. Pakeitimu siūloma atnaujinti 39 straipsnio 1 dalies 18 punktą, kuris susijęs su išmokomis. Šiame punkte kalbama apie išmoką vaiko priežiūrai, išmoką gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoką privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoką įvaikinus vaiką, mokamas pagal Išmokų vaikams įstatymą. Įstatymas numatytas įsigaliojus 2026 m. birželio 1 d. Taip pat numatytas, kad jeigu asmuo dėl socialinių paslaugų skyrimo kreipėsi 2026 m. birželio 1 d. ar vėliau, jo pajamos, gautos iki 2026 m. gegužės 31 d., nustatomos vadovaujantis iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusiomis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Kęstutis Bilius.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, skirtas pakeisti Ligų ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnį. Pagrindinė pakeitimo esmė - 22 straipsnio 9 dalis bus išdėstyta taip: asmeniui, kuris neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, tačiau atitinka Išmokų vaikams įstatyme nustatytas sąlygas, bus mokama išmoka vaiko priežiūrai pagal minėtą įstatymą. Pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o šį dokumentą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis tekstas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo. Projektas numato du pagrindinius pakeitimus: 1. Civilinio kodekso 4.85 straipsnis bus pakeistas ir papildytas 10 dalimi. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 340 "Dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo įamžinimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ženklo pavyzdžio patvirtinimo", pateikia savivaldybės tarybos valdybos sprendimą dėl atminimo lentų įrengimo. 2. Projektuojamas įstatymas įsigalios 2026 m. liepos 1 d. Projekto tekstas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 metais. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal naują redakciją, kriminalinė žvalgyba atliekama, kai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso konkrečiuose straipsniuose, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 18 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame numatyta, kad: 1. Papildyti 18 straipsnio 7 dalį 9 punktu, numatančiu, jog turėti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodamą leidimą vykdyti statybos darbus veikiant asbestui tampa privaloma, jeigu rangovo darbuotojai vykdo statybos darbus, kuriais ardomos ar pertvarkomos statinio konstrukcijos, kuriose yra asbesto ar asbesto turinčių medžiagų, ir (ar) pašalinamas asbestas ar asbesto turinčios medžiagos. 2. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 21 d. 3. Vykdant statybos darbus, kuriais ardomos ar pertvarkomos statinio konstrukcijos, kuriose yra asbesto ar asbesto turinčių medžiagų, ir (ar) pašalinamas asbestas ar asbesto turinčios medžiagos, pradėtus iki 2025 m. gruodžio 20 d., reikalavimas turėti leidimą vykdyti statybos darbus veikiant asbestui nėra taikomas. Įstatymą pateikė Seimo narys Darius Razmislevičius.