Ruošiamasi priimti

Šis yra Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas. Svarbiausia informacija šiame dokumente yra: 1. 19 straipsnis buvo papildytas 4 punktu, kuris reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje parduodamiems šviežiems vaisiams, daržovėms, uogoms taikomas pridėtinės vertės mokestis. 2. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo nariai.

Tai įstatymas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymas. Pakeitimai susiję su 4 straipsniu. Pirmiausia, 4 straipsnio 1 dalis papildoma 7 punktu, kuriame nurodoma, kad į Valstybės gynybos fondą bus skiriama valstybės biudžeto pajamų dalis, gauta iš Lietuvos banko pelno įmokos, viršijanti 14 milijonų eurų. Antra, keičiama 4 straipsnio 3 dalis. Naujoje redakcijoje teigiama, kad valstybės gynybos fondo lėšas, nurodytas 1 dalies 1, 3, 4-7 punktuose, į fondą perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija finansų ministro nustatyta tvarka. Taip pat nurodoma, kad šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto lėšos 2025 metais bus naudojamos vadovaujantis Valstybės gynybos fondo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas yra apie Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimą. Pagal šį įstatymą, Lietuvos banko nuostolio padengimas ir pelno paskirstymas yra reguliuojami taip: 1. Patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinį, metų pelnas skirstomas arba nuostolis dengiamas nustatyta tvarka. 2. Jei atsiranda nuostolis, jis dengiamas turimu Lietuvos banko atsargos kapitalu. Jei atsargos kapitalo nepakanka nuostoliui dengti, likęs nepadengtas nuostolis dengiamas paskesnių finansinių metų pelnu. 3. Pelno paskirstymas vyksta šia tvarka: pirma, jis naudojamas ankstesnių metų nuostoliams dengti; antra, panaudojamas įstatiniam kapitalui; trečia, skiriamas atsargos kapitalui; galiausiai, likusi suma skiriama Lietuvos banko pelno įmokai į valstybės biudžetą. Šis įstatymas taikomas skirstant 2024 metų ir vėlesnių finansinių metų Lietuvos banko pelną ir dengiant nuostolį.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 26 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame pateikiama informacija apie 26 straipsnio pakeitimus. Pagrindiniai punktai yra: 1. Pakeičiama 26 straipsnio 1 dalis. Naujame tekste paaiškinama, kas atlieka valstybinę laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūrą. Tai yra Transporto saugos administracija, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų priežiūros tarnybos, ir kitos priežiūros institucijos, kurioms įstatymų suteikta valstybinės laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūros teisė. 2. Papildomas 26 straipsnis 2 dalimi. Čia paaiškinama, kad savivaldybių tarnybų pareigūnai turi teisę savo savivaldybės teritorijoje tikrinti vidaus vandenų transporto priemonių, kuriomis vykdoma viešojo keleivių vežimo už atlygį veikla, keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus. 3. Įstatymas įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2025 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis įstatymas yra oficialiai paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Jis aprašo pakeitimus, kurie bus atlikti 3 straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai pakeitimai yra šie: 1. 3 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 11 punktu, kuriame kalbama apie tarptautinės sankcijos arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą ar apėjimą. 2. Buvęs 3 straipsnio 2 dalies 11 punktas laikomas 12 punktu. Be to, šiame įstatyme taip pat pakeičiamas ir įstatymo priedas. Priede išdėstomi Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuos įgyvendina Lietuva: 1. 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos. 2. 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, kuria iš dalies keičiama direktyva (ES) 2018/1673. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Kriminalinės Žvalgybos Įstatymo pakeitimas ir papildymas priedu. Jo esmė yra du straipsniai: 1 straipsnis: 8 straipsnio pakeitimas. Jis detaliai aprašo, kurios informacijos apie nusikaltimus ir nusikaltėlius gali būti rinkti ir naudojami kriminalinėje žvalgyboje. Išdėstymas yra labai specifinis, nurodant konkrečius baudžiamojo kodekso straipsnius ir dalis, kurie gali būti taikomi. 2 straipsnis: Įstatymo papildymas priedu. Priedas yra susijęs su įgyvendinamu Europos Sąjungos teisės aktu - 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šiame įstatyme taip pat yra formalių elementų, tokių kaip Prezidento patvirtinimas ir skelbimas.

Atsiprašau, bet man reikia žinoti, kuris konkretus teisės aktas turi būti apibendrintas? Be to, prašau nepamiršti, kad aš esu dirbtinio intelekto asistentas ir negaliu teikti profesionalios teisinės konsultacijos. Tačiau aš galiu padėti suprasti teisės akto esmę paprasta kalba.

Tai yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 m. Šiame įstatyme pateikiami esminiai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 123¹ straipsnis, kuris reglamentuoja tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Straipsnio esmė yra ta, kad asmenys, kurie pažeidžia arba apeina tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir padaro didelę žalą, arba sudaro sąlygas kitiems asmenims pažeisti sankcijas arba ribojamąsias priemones, gali būti baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Įstatymas taip pat nustato, kad šios veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 3. Šiame straipsnyje numatytą veiką atlieka ir juridinis asmuo. 4. Kodekso priedas papildomas 40 punktu, kuriame nurodoma, kad 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, kuria iš dalies keičiama direktyva (ES) 2018/1673. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šiame dokumente pateikiamas Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 14, 31 straipsnių ir 7 priedo pakeitimas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Papildytas 14 straipsnis: suteikiančioji institucija turi siekti, kad vykdant koncesijos sutartis būtų daromas kuo mažesnis neigiamas poveikis aplinkai. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato suteikiančiosioms institucijoms keliamus rodiklius ir (ar) jų koncesijose taikytinus reikalavimus, taip pat jų taikymo tvarką. 2. Papildytas 31 straipsnis: įtrauktas naujas punktas dėl energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų. 3. Papildytas įstatymo 7 priedas: pridėtas nuoroda į 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo. 4. Nustatytas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas: įstatymas įsigalioja 2025 m. spalio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos koncesijų suteikimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias koncesijų suteikimo procedūras.

Tai yra pakeitimas Lietuvos Respublikos įstatyme, susijusiame su pirkimais atliekamais vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse. Įstatyme numatoma, kad: 1. Įstatymo 8 priedo 5 punktas pripažįstamas netekusiu galios. 2. Įstatymo 8 priedas papildomas 8 punktu, kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. spalio 1 d. Pakeitimą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pastaba: šis apibendrinimas yra supaprastintas ir gali trūkti detalės. Norint gauti visą informaciją, reikėtų perskaityti visą įstatymą.