Ruošiamasi priimti

Šiame dokumente esama informacija apie įstatymą, kuris reglamentuoja civilinį procesą Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo srityje. Šis įstatymas numato pakeitimus įstatymo 2 straipsnyje ir priede. Pagrindinės informacijos pakeitimai: - 2 straipsnyje nurodoma, kad vykdomuosius raštus dėl Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ar Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos sprendimų, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, taip pat dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų suinteresuotos šalies prašymu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, išduoda Lietuvos apeliacinis teismas. - Įstatymo priedas papildytas 15 punktu, kuriame nurodoma, kad įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektas. Pagrindinė jo esmė yra atnaujinti ir išplėsti Lietuvos banko funkcijas ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis finansų rinkos priežiūros srityje. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad Lietuvos bankas atliks finansų rinkos priežiūrą, tačiau ji bus ribojama atvejais, kai šias funkcijas atliks Europos Centrinis Bankas arba Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija. Taip pat numatoma, kad Lietuvos bankas turės teisę sudaryti sutartis su kitų valstybių finansų rinkos priežiūros institucijomis ir kitomis institucijomis finansų rinkos priežiūros srityje. Įstatymas turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo projektas. Jame siūloma papildyti 13 straipsnį 11 punktu, pagal kurį Žemės įstatymo 13(1) straipsnyje numatyta tvarka į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą būtų įtraukta. Įstatymo įsigaliojimo straipsnyje numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. lapkričio 1 d. Be to, pabrėžiama, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės privatizavimo procedūros turėtų būti baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką ir sąlygas. Dokumentą pabaigia Lietuvos Respublikos Prezidento deklaracija, kuriame jis skelbia šio įstatymo priėmimą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris yra skirtas pakeisti tam tikras nuostatas, susijusias su pelno mokesčio lengvatomis ir jų taikymu juridiniams asmenims, kurie įgyvendina stambius projektus. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamos 58 straipsnio 16² ir 16³ dalys. Įvedama nuostata, kad juridinis asmuo, įgyvendinantis stambų projektą ir tenkinantis tam tikrus reikalavimus, gali gauti pelno mokesčio lengvatą. 2. Ši lengvata taikoma, jei ne mažiau kaip 75% juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš tam tikrų veiklų, tokių kaip duomenų apdorojimas, interneto serverių paslaugos ir apdirbamoji gamyba. 3. Lengvata taikoma tik tuo atveju, jei juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią investicijų dydį. 4. Lengvata netaikoma, jei investicijų suma sumažėja ir nebesiekia nustatytos sumos. 5. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 6. Įstatymo pakeitimai taikomi naujai pasirašytoms stambaus projekto investicijų sutartims.

Tai yra teisės akto projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio dalis. Pagrindiniai pakeitimai yra: 1. 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas pakeistas ir išdėstytas tokiu būdu, jog jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį. 2. 156 straipsnio 2 dalis papildyta 14 punktu, kuris sako, kad byla gali būti išnagrinėta nesant nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir nebėra galimybės apskųsti priimto sprendimo ar nutarties. Projektą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ir prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimų Kodekso 314 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, buvo pakeistas 314 straipsnis, kuris apibrėžia kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimo sankcijas. Pagal pakeitimą, asmenys, pažeidę kultūrinės vertės turinčių daiktų paieškos reikalavimus, gali būti nubausti bauda nuo dviejų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taip pat numatytos baudos už pakartotinį šio straipsnio pažeidimą. Taip pat buvo pakeistas 589 straipsnio 82 punktas, kuris apibrėžia savivaldybių administracijų kompetenciją dėl tam tikrų administracinių nusižengimų. Įstatymas įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos Žemės Įstatymo Nr. I-446 35¹ straipsnio papildymo įstatymas. Šiame įstatyme numatyta, kad jei prašymas ar skundas pateiktas dėl ūkinei veiklai, kuri yra svarbi viešajam saugumui, šiame straipsnyje nurodyti terminai trumpinami iki 5 dienų, o prašymas ar skundas nagrinėjamas prioriteto tvarka. Jeigu į prašymą su visais reikalingais dokumentais neatsakoma per nustatytą terminą, laikoma, kad dokumentas yra išduotas, o atitinkama institucija per 2 darbo dienas privalo įgyvendinti dokumento išdavimo procedūrą. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugsėjo 30 d. turi priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Įstatymo papildymas, kuris susijęs su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu. Įstatymas buvo pakeistas ir praplėstas 17 straipsniu, kuriame aprašytos pasekmės, kylančios dėl terminų nesilaikymo atsinaujinančių išteklių energetikos projektuose. Pagal papildytą straipsnį, jeigu dėl procedūrų vykdymo atidėliojimo atsakinga institucija, suinteresuoti visuomenės nariai ar kiti dalyviai nesilaiko nustatytų terminų, laikoma, kad jie patvirtina ir priima be pastabų visus organizatoriaus pateiktus dokumentus. Praleidus terminus, pastabos ir pasiūlymai nebera priimami. Įstatymas numato, kad vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugsėjo 30 d. turi priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. Pati įstatymo dalis įsigalios nuo 2025 m. spalio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo nariai.

Tai yra teisės aktas, kuriame pateikiami Lietuvos Respublikos puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo 13, 16 ir 17 straipsnių pakeitimai. 1 straipsnyje pakeičiamas 13 straipsnis, kuriame dabar numatyta, kad topografijas registruoja Valstybinis patentų biuras, o apie jų registravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. 2 straipsnyje pripažįstama, kad 16 straipsnio 2 dalis neteko galios. 3 straipsnyje pripažįstama, kad 17 straipsnio 2 dalis neteko galios. Šio teisės akto pakeitimus skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo pakeitimas, kuris numato keletą svarbių pokyčių: 1. Pakeičiamas 38 straipsnis, kuriame numatyta, kad su paraiškos dokumentais galima susipažinti tik gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą. 2. Pakeičiamas 48 straipsnis, kuriame apibrėžiami registro objektai, duomenų tvarkymo tikslai, duomenų valdymas ir atvėrimo pakartotiniam naudojimui sąlygos. 3. Pripažinamas netekusiu galios 49 straipsnis. 4. Nustatomas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo laikotarpis - šis įstatymas įsigalios 2027 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir Valstybinio patentų biuro direktorius priims įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gruodžio 31 d. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.