Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis aprašo pakeitimus, kurie bus atlikti 29 straipsnyje. Šiame straipsnyje kalbama apie Lietuvos Respublikos patentų registrą ir jo veikimą. Pagal naujus pakeitimus, patentų registro objektas yra pagal šį įstatymą išduotas patentas. Registre tvarkomi duomenų apie paraiškas, patentus, išradėjus, pareiškėjus, patentų savininkus ir jų atstovus, patentų išdavimą, naudojimą ir apsaugą rinkiniai. Duomenų tvarkymo tikslas yra užtikrinti išimtinių teisių į patentus, kaip nuosavybės objektus, apsaugą ir informuoti apie šias teises kompetentingas institucijas ir visuomenę. Valdytoju yra Valstybinis patentų biuras. Registre tvarkomi duomenys, įskaitant asmens duomenis, atveriami pakartotinai naudoti, tačiau asmens kodas pakartotinai naudoti neatveriamas. Kiti asmens duomenys (vardas, pavardė ir adresas) atveriami pakartotinai naudoti laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio patentų biuro direktorius turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Dizaino įstatymo 26 straipsnio pakeitimas, kuris numato: 1. Lietuvos Respublikos dizaino registro objektas yra šio įstatymo pagal įregistruotas dizainas. Registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie paraiškas, dizainą, dizainerius, pareiškėjus, dizaino savininkus ir jų atstovus, dizaino registraciją, naudojimą ir apsaugą. 2. Duomenų tvarkymo tikslas yra užtikrinti išimtinių teisių į dizainą apsaugą ir informuoti apie šias teises kompetentingas institucijas ir visuomenę. 3. Lietuvos Respublikos dizaino registro informacinės sistemos ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytojas yra Valstybinis patentų biuras. 4. Lietuvos Respublikos dizaino registro informacinės sistemos duomenys teikiami nustatyta tvarka, laikantis duomenų apsaugos reglamentų reikalavimų. 5. Lietuvos Respublikos dizaino registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, įskaitant asmens duomenis, atveriami pakartotinai naudoti, išskyrus asmens kodą. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio patentų biuro direktorius turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Įstatymas nustato, kad Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Jie priimami penkerių metų kadencijai, o antrajai penkerių metų kadencijai vadovas gali būti skiriamas be konkurso. 2. Šis pakeitimas taikomas ir iki 2026 m. sausio 1 d. į pareigas priimtiems vadovams, jeigu jų pirmoji kadencija baigiasi 2026 m. sausio 2 d. ar vėliau. 3. Sveikatos apsaugos ministras turi iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymas. Jame yra trys straipsniai: 1 straipsnis: Pakeičiama Įstatymo priedėlio III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio antroji pastraipa. Naujoje pastraipoje kalbama apie tai, kad Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat įstatymu nustato principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių, pulkininkų, jūrų kapitonų, generolų ir admirolų skaičius. 2 straipsnis: Pakeičiama Įstatymo priedėlio III dalies 18 skyriaus dešimtoji pastraipa. Naujoje pastraipoje teigiama, kad principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu svarsto Valstybės gynimo taryba. Valstybės gynimo tarybai pritarus, principinę kariuomenės struktūrą Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. 3 straipsnis: Nurodomas įstatymo įsigaliojimo laikas - 2025 m. liepos 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą svarbių aspektų: 1. Straipsnyje pateikiamas 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimas, kuris susijęs su įvairiarūšio vežimo operacijomis. Konkrečiai, tai apima kombinuotojo vežimo operacijas, kurias vykdant vežamas vienas arba keli konteineriai arba keičiamos talpyklos, kurių bendras didžiausias ilgis neviršija 45 pėdų. Taip pat įtraukiamos operacijos, kurios vykdomos naudojant vandens transportą, su sąlyga, kad keliu vykdomos pradinės arba paskutinės maršruto dalies atstumas Europos Sąjungos teritorijoje neviršija 150 km. 2. Įstatymas taip pat nurodo, kad šis įsigalioja 2025 m. birželio 1 d. 3. Be to, susisiekimo ministras turi iki 2025 m. gegužės 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Galiausiai, dokumente yra prezidento parašas, patvirtinantis, kad šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 12 straipsnio pakeitimo. Pagrindiniai pakeitimai susiję su kombinuotojo vežimo apibrėžimu ir sąlygomis. Pagal naująjį apibrėžimą, kombinuotas vežimas yra krovinių vežimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), taip pat keičiamoje talpykloje arba konteineryje, kurių ilgis yra 20 pėdų ar didesnis. Pradinė ir (arba) paskutinė maršruto dalis turi vykti keliu, o kita - geležinkelių linija, vidaus vandenų keliu arba jūrų keliu. Be to, geležinkelių, vidaus vandenų ar jūrų kelio dalis turi būti didesnė nei 100 km, matuojant tiesia linija. Kroviniai keliu turi būti vežami iš pakrovimo vietos iki artimiausios tinkamos geležinkelio pakrovimo stoties ir (arba) iš artimiausios tinkamos geležinkelio iškrovimo stoties iki iškrovimo vietos. Taip pat, kroviniai gali būti vežami ne didesniu kaip 150 km atstumu iš pakrovimo ar iškrovimo vidaus vandenų uosto arba jūrų uosto. Projektas numato, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. birželio 1 d.

Atsiprašau, tačiau šis kodas nėra teisės aktas, tai yra HTML dokumento struktūra, kurioje yra tekstas apie Lietuvos Respublikos teisės akto pakeitimą. Pagal šį kodą, teisės aktas susijęs su Lietuvos kariuomenės struktūra ir darbuotojų atlyginimais. Jame minimas 2 straipsnio pakeitimas, tačiau kodas nėra pilnas ir neįmanoma nustatyti viso teisės akto turinio.

Įstatymo projektas Nr. XIVP-4209(2) yra susijęs su Lietuvos Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 4, 8, 9, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimu. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. 2 straipsnio pakeitimai, kurie apibrėžia kilnojamosios kultūros vertybės konservavimą, kilnojamąjį kultūros paminklą ir kilnojamosios kultūros vertybės restauravimą. 2. 4 straipsnio pakeitimai, kurie reglamentuoja kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos politiką, organizavimą, koordinavimą ir kontrolę. 3. 8 straipsnio pakeitimai, kurie apibrėžia kilnojamosios kultūros vertybės, esančios nekilnojamajame kultūros paveldo objekte, apsaugos nuostatas. 4. 9 straipsnio pakeitimai, kurie reglamentuoja kilnojamųjų kultūros paminklų paskelbimo procesą. 5. 11 straipsnio pakeitimai, kurie reglamentuoja kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimą, konservavimą ir restauravimą. 6. 12 straipsnio pakeitimai, kurie reglamentuoja kilnojamųjų kultūros vertybių perleidimą nuosavybėn. 7. 13 straipsnio pakeitimai, kurie reglamentuoja licencijavimo procesą prekiauti antikvariniais daiktais. Įstatymas numatytas įsigaliojant 2026 m. lapkričio 1 d.

Šis teisės aktas yra projektas, kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 straipsnius. Šiame projekte siūloma: 1. Papildyti 8 straipsnio 4 dalį 3¹ punktu, kuriame nurodoma, kad tvirtina tipinį civilinės mobilizacijos institucijos valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą. 2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir 4 dalį, kuriuose nurodoma, kad priima į pareigas valstybės tarnautojus, kurie atitinka specialųjį reikalavimą ir gali dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, kad į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašomi asmenys, supažindinami su savo funkcijomis. Taip pat nurodoma, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d. ir kad Krašto apsaugos sistemos institucijos vadovas iki 2025 m. birželio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatyme atnaujinama informacija apie teatro ar koncertinės įstaigos vadovo skyrimą ir kadencijos trukmę. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pasibaigus savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo 5 metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrai 5 metų kadencijai, jeigu įstaiga pasiekė nustatytus rodiklius. 2. Nacionalinio ar valstybinio teatro ar koncertinės įstaigos vadovas gali būti skiriamas be konkurso antrajai kadencijai, jeigu įstaiga pasiekė nustatytus veiklos tikslus. 3. Pasibaigus savivaldybės ar valstybinio teatro ar koncertinės įstaigos vadovo antrajai kadencijai, kita kadencija laikoma pirmąją kadencija. 4. Buvusias 10 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 6, 7 ir 8 dalimis. Įstatymas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.