Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 17, 18 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jo tikslas - pakeisti ir papildyti kai kurias viešųjų pirkimų procedūrų taisykles. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Papildomas 17 straipsnis, kuriame sakoma, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimus, privalo įvertinti sprendimų kaštus ir naudą, siekdama geriausio rezultato ilguoju laikotarpiu. 2. Papildomas 27 straipsnis, kuriame nurodoma, kad prieš inicijuodama pirkimą, kurio numatoma vertė su PVM viršija 150 000 eurų, perkančioji organizacija privalo atlikti kaštų ir naudos analizę su alternatyvų palyginimu. Atliekamos analizės turinį ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Įgyvendinimo nuostatos: Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina sprendimų pagrįstumo principo taikymo tvarką. Įstatymą teikė Seimo nariai Artūras Zuokas, Raimondas Kuodis ir Artūras Skardžius.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai yra: 1. Pridėtas naujas 9 punktas prie 4 straipsnio, kuriame nurodoma, kad viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti grindžiami kaštų ir naudos analize, alternatyvų palyginimu ir ilgalaikio poveikio įvertinimu. Taip pat nurodoma, kad šio principo taikymo sritį ir įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Įtrauktos įgyvendinimo nuostatos, kuriose nurodoma, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina sprendimų pagrįstumo principo taikymo tvarką. Įstatymą teikė Seimo nariai Artūras Zuokas, Raimondas Kuodis ir Artūras Skardžius.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo įstatymas. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra reguliuoti nuotolinio darbo laiko apskaičiavimą ir darbuotojo teises. Pagal šį įstatymą, nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Darbuotojas gali savo nuožiūra skirstyti savo darbo laiką, tačiau jis turi laikytis maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Be to, darbuotojas turi teisę būti nepasiekiamas darbdaviui ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jeigu darbo pobūdis to nereikalauja. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos Valstybės Skolos Įstatymo Nr. I-1508 1, 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo projektas. Jo tikslas - atnaujinti ir papildyti įstatymo nuostatas, susijusias su valstybės skola ir valstybės garantijomis. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Aiškiau apibrėžta įstatymo paskirtis, nurodant, kad jis nustato Vyriausybės skolinimąsi valstybės vardu, prisiimtų įsipareigojimų valdymą, kitų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimąsi, valstybės garantijų teikimą ir kitus susijusius santykius. 2. Pakeistas 2 straipsnio 30 dalis, kurioje apibrėžiamos sąvokos, naudojamos įstatyme. 3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuriose reglamentuojamas valstybės skolinimosi procesas ir limitai. 4. Pakeistos ir papildytos 4 straipsnio nuostatos, susijusios su valstybės garantijų suteikimu. 5. Pakeistas 6 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo klausimus. Projektas numato, kad jis įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d. Be to, šis įstatymas bus taikomas rengiant 2026-2028 metų ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus.

Tai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 137 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindinis įstatymo tikslas yra atnaujinti kodekso nuostatas, susijusias su alkoholinių gėrimų gamyba, laikymu ir gabenimu. Įstatyme pateikiami šie pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 137 straipsnio pavadinimas ir jo turinys. Straipsnyje dabar kalbama apie neteisėtą stiprių alkoholinių gėrimų, raugalo, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą arba naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą. 2. Pakeičiama 137 straipsnio 1 dalis, kurioje pateikiamas apibrėžimas, kas laikoma gyvenamųjų ar kitų patalpų suteikimu naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams, raugalui, nedenatūruotam etilo alkoholiui, denatūruotam etilo alkoholiui ir jų skiediniams (mišiniams) gaminti ar laikyti. 3. Pakeičiama 137 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodomos baudos už naminių stiprių alkoholinių gėrimų, raugalo, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą. 4. Pakeičiama 137 straipsnio 7 dalis, kurioje numatoma, kad už šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti naminių stiprių alkoholinių gėrimų, raugalo, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių), taip pat jų gamybos įrangos konfiskavimą. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbtas Respublikos Prezidento.

Atrodo, kad jūs nukopijavote HTML kodą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 14 straipsnio pakeitimo įstatymą. HTML kodas yra skirtas puslapio struktūros ir dizaino kūrimui, todėl jis gali atrodyti sudėtingas ir nesuprantamas žmogui, kuris nėra susipažinęs su programavimu. Įstatymas, kuris pateiktas HTML kode, yra susijęs su asociacijų veiklos garantijomis. Jo esminiai punktai yra: 1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus, jei ši veikla nėra nustatyta įstatymuose. 2. Asociacijos ir jos narių dalyvavimas konsultuojantis su visuomene teisėkūros procese negali būti laikomas pakankamu pagrindu persekioti juos už konkurencijos teisės normų pažeidimus. 3. Administracinius įgaliojimus turintys viešojo administravimo subjektai, konsultuodamiesi su visuomene, negali reikalauti iš asociacijų informacijos ar duomenų, kurių centralizuotas surinkimas ir atskleidimas galėtų būti laikomas nesuderinamas su konkurencijos teisės normomis. Šis įstatymas yra paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo projekto, kuriame siūloma keisti 31 straipsnį, apibendrinimas. Projekte siūloma pakeisti nuostatas, susijusias su skundų dėl statybos teisėtumo nagrinėjimu. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 5 metus iki skundo pateikimo, skundo nagrinėjimas nebūtų atliekamas, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. 2. Skundas nebūtų nagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų. 3. Skundas dėl pranešimų apie statybos pradžią nebūtų nagrinėjamas, jeigu nuo pranešimo apie statybos pradžią iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Šis įstatymo projektas siūlomas įsigalioti 2025 m. rugsėjo 1 d. Skundų nagrinėjimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų baigiamos vadovaujantis šio projekto nuostatomis. Projektą teikia Seimo nariai: Linas Jonauskas, Aistė Gedvilienė, Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, Tomas Tomilinas, Audrius Radvilavičius, Alvydas Mockus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Įstatymas, kuriuo keičiamas Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų Įstatymo Nr. I-2044 10 straipsnis. Pagrindinės pokyčių esmės: 1. Papildomas 10 straipsnis naująja 3 dalimi, kuri rekomenduoja privačioms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 25 asmenys, taikyti dirbančių asmenų su negalia skaičiaus kriterijų, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, 4 punkte. 2. Buvusi 10 straipsnio 3 dalis laikoma atitinkamai 4 dalimi. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo narys.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame pateikiama informacija apie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimą. Jame yra du straipsniai. Pirmajame straipsnyje nurodoma, kad 3 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galios. Antrajame straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymo pakeitimas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Dokumentą baigia Respublikos Prezidentas, skelbdamas šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai momentai: 1. 15 straipsnis yra papildytas naujuoju 7 punktu, kuris yra išdėstytas taip: draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis nei 25, apdraustųjų asmenų su negalia skaičius procentais, apskaičiuotas nuo bendro darbuotojų skaičiaus. 2. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuriam dokumentą pateikė Seimo nariai. Tai yra techninis dokumentas, kuris reglamentuoja socialinio draudimo įstatymo pakeitimą, konkrečiai susijusį su apdraustųjų su negalia skaičiumi.