Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Statybos įstatymo 27 straipsnis. Pagrindinės pakeitimų esmės: 1. Statybą leidžiantis dokumentas turi turėti galiojimo terminą ir jo pratęsimo tvarką. 2. Galiojimo laikotarpiai yra skirtingi priklausomai nuo statinio tipo. 3. Statybą leidžiančio dokumento galiojimas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, jeigu statybos darbai pradėti, bet nebaigti dėl nuo statytojo nepriklausančių priežasčių. 4. Jeigu statybos darbai tęsiami be dokumento galiojimo pratęsimo, tokia statyba laikoma savavališka. 5. Statybą leidžiančių dokumentų galiojimo priežiūrą vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 6. Aplinkos ministras nustato statybą leidžiančių dokumentų galiojimo terminų pratęsimo ir priežiūros tvarką. 7. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Dokumente taip pat nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos statybą leidžiantiems dokumentams, išduotiems po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Statybą leidžiantys dokumentai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja neterminuotai.

Tai yra Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 1, 2, 4, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą svarbių pakeitimų: 1. 1 straipsnyje pakeičiama, kas yra šio įstatymo subjektai. Įtraukiami ne tik asmenys, nesukakę 18 metų, bet ir vyresni asmenys, kuriems nustatytas tam tikras dalyvumo lygis arba neįgalumo lygis. 2. 2 straipsnyje pakeičiama, kas gali kreiptis dėl išmokų. Įtraukiami ne tik tėvai, su kuriais nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bet ir vyresni asmenys, atitinkantys tam tikrus kriterijus. 3. 4 straipsnyje numatyta kompensacija už išmokų administratoriaus veiklą. 4. 6 straipsnyje nustatyta, kad išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 2,5 bazinės socialinės išmokos dydžio. 5. 8 straipsnyje pakeičiama, kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis dėl išmokų. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir yra įgyvendinamas iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Atsiprašau, bet informacija, kurią pateikėte, yra HTML kodo dalis, o ne teisės aktas. Šis kodas apima tam tikrus stilius ir formatavimą, tačiau nėra konkretaus teisės akto teksto. Jei turite konkretaus teisės akto tekstą, kurį norėtumėte apibendrinti, būčiau dėkingas, jei galėtumėte jį pateikti.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 499 ir 502 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame aprašomi keletas svarbių pakeitimų: 1. Pakeičiamas 499 straipsnio 1 punktas, kuriame dabar aiškiau nurodoma, kada ir kaip prašoma taikyti globos ar rūpybos formas, kas yra vaiko globėjas ar rūpintojas, ir kokie veiksmai buvo imtasi siekiant užtikrinti vaiko globą ar rūpybą šeimoje, globos centre ar šeimynoje. 2. Pakeičiamas 499 straipsnio 3 punktas, kuriame dabar numatoma galimybė kitiems asmenims, kurie pareiškia norą, tapti vaiko globėjais ar rūpintojais. 3. Pakeičiamas 502 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kada ir kaip pranešama apie bylos nagrinėjimą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, prokurorui ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d., o iki 2026 m. balandžio 30 d. pradėtos nagrinėti bylos turi būti baigtos nagrinėti pagal senas nuostatas. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 78 straipsnio pakeitimo įstatymo. Pagrindinis šio dokumento tikslas yra pakeisti 78 straipsnį, kuris reglamentuoja energetinių gėrimų, nealkoholinio vyno, alaus ir sidro pardavimą, nupirkimą ar kitoks perdavimą asmenims, kurie yra jaunesni nei 18 metų. Pagal siūlomas pataisas, pardavimas jaunesniems nei 18 metų asmenims bus baudžiamas nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų bauda. Be to, energetinių gėrimų, nealkoholinio vyno, alaus ar sidro nupirkimas ar kitoks perdavimas jaunesniems nei 18 metų asmenims bus baudžiamas nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų bauda. Įstatymas numatytas įsigaliojant 2026 m. gegužės 1 d. Projektą teikė Seimo narys Darius Razmislevičius.

Tai yra įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 6^1 straipsnį. Pagal šį siūlomą pakeitimą, būtų draudžiama parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus, nealkoholinį vyną, nealkoholinį alų, nealkoholinį sidrą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Pardavėjai turėtų teisę reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jei asmuo tokio dokumento nepateiktų, pardavėjai privalėtų atsisakyti parduoti jam minėtus gėrimus. Siūlomas įstatymas įsigaliotų nuo 2026 m. gegužės 1 d. Įstatymą teikia Seimo narys Darius Razmislevičius.

Tai yra Lietuvos Respublikos Įstatymo projektas, skirtas pakeisti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedą. Šiame projekte siūloma papildyti įstatymo priedą 6 punktu, kuris yra susijęs su 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Projektą pateikė Lietuvos Respublikos Seimas, o jį skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tekstas kuriame pateikiamas projektas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 6¹ straipsnis. Šiame projekte siūloma pakeisti 6¹ straipsnio 9 dalį, kurioje aprašoma Etninės kultūros globos tarybos sudarymas. Pasak pakeitimo, Tarybą, kurią tvirtina Seimas, sudaro 21 narys. Juos deleguoja su etninės kultūros globa ir plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje. Tarybos kadencija yra 4 metai. Naujos kadencijos Taryba pradedama sudaryti Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki senosios sudėties Tarybos kadencijos pabaigos. Projektą pateikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Teisės akto apibendrinimas yra toks: Šis yra Lietuvos Respublikos Kelio priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo projektas. Jame numatoma keletas svarbių pakeitimų: 1. Pakeičiama 9 straipsnio 5 dalis, kurioje išdėstyta, kad 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma: 2025 metais 62 procentai, nuo 2026 metų 52,7 procento Programos finansavimo lėšų. Nuo 2027 metų 5 procentai Programos finansavimo lėšų, skiriamų šio straipsnio 1 dalyje numatytoms veikloms, Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstomi atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriuos savivaldybių institucijos sutinka perimti savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais, objektams finansuoti. 2. Pakeičiama 9 straipsnio 6 dalies nuostata. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma: 2025 metais 38 procentai, nuo 2026 metų 47,3 procento Programos finansavimo lėšų, iš jų iki 9 procentų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi lėšų dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, akcinės bendrovės Via Lietuva paskirstoma taip. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis tekstas yra HTML kodas, kuris aprašo Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimą. Tekstas aprašo, kad įstatymo pakeitimas buvo priimtas 2025 metais ir įsigalios 2027 metų sausio 1 dieną. Pakeitimas susijęs su 2 straipsniu, bet konkrečios pakeitimo detalės nėra nurodytos. Tekstą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.