Suomija prie sienos su Rusija pastatė 200 km ilgio tvorą, kad apsisaugotų nuo „hibridinio karo“
Politika Migracija Nacionalinis saugumas Tarptautiniai santykiai Suomija Rusija
Helsinkis, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA).
Suomija pirmadienį paskelbė užbaigusi 200 km ilgio tvoros statybą atskiruose ruožuose palei sieną su Rusija, taip siekdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų srautų panaudojimo šaliai destabilizuoti.
Suomija uždarė savo 1 340 km ilgio sieną su Rusija 2023 m. gruodžio mėnesį, po to, kai į šalį atvyko daugiau nei 1 300 migrantų be vizų.
Nuo tada padėtis yra rami, užfiksuota tik keletas pavienių neteisėtų sienos kirtimų.
„Šiandien padėtis rami, bet įtempta, ir mes tikrai nežinome, kas bus rytoj“, – AFP sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen per spaudos renginį netoli Nuijamos pasienio punkto pietryčių Suomijoje, kurio veikla buvo nutraukta beveik prieš trejus metus.
„Padėtis gali pasikeisti labai greitai, todėl turime būti labai gerai pasirengę“, – pridūrė ji.
Ji stovėjo šalia 4,5 metro aukščio spygliuotos vielos tvoros atkarpos – tokios buvo statomos strateginėse vietose ir aprūpintos kameromis bei jutikliais.
2023 m. Helsinkis apkaltino Maskvą „hibridiniu karu“, kuriuo siekiama nukreipti trečiųjų šalių piliečius prie Suomijos sienos – šį kaltinimą Kremlius neigė.
Tai įvyko vos keli mėnesiai po to, kai Suomija, 2023 m. balandį įstojusi į NATO, atsisakė dešimtmečius trukusios karinės neprisijungimo politikos.
„Neleisti žmonėms patekti“
„Tai viena iš mūsų sienos apsaugos dalių, kuri padeda mums vykdyti stebėjimą, bet esant reikalui taip pat neleidžia žmonėms patekti į Suomijos teritoriją“, – sakė M. Rantanen.
Pasak Suomijos sienos apsaugos tarnybos, šiame „išskirtinai didelio masto infrastruktūros projekte“ dalyvavo apie 1 000 žemės savininkų ir šimtai įmonių.
Panašios tvoros buvo pastatytos Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, prie sienų su Baltarusija, siekiant užkirsti kelią migrantų srautams.
Pasak Sienos apsaugos tarnybos projekto vadovo Erkki Matilaineno, Suomijos projektas kainavo 356 mln. eurų, o kasmetinė tvoros priežiūra kainuos 2–3 mln. eurų.
Dronų technologija sparčiai tobulėja, tačiau pasienio tvora vis dar „laikoma geriausiu sprendimu minios kontrolei“, – teigė E. Matilainenas.
Suomijos sausumos sienos perėjimo punktai į Rusiją lieka uždaryti „iki atskiro pranešimo“.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Švedijos vyriausybė praneša, kad šalis ketina investuoti 7 mlrd. kronų (apie 630 mln. eurų) į JAV gamybos raketinės artilerijos HIMARS įsigijimą.
Gynybos ministras teigia, kad susitarimas apima apie 10 sunkvežimių su paleidimo įrenginiais ir daug amunicijos, o pirmieji pristatymai numatyti 2027 m.
Švedija taip pat skelbia apie bendrą deklaraciją su Suomija dėl didesnio bendradarbiavimo raketinės artilerijos sistemų srityje.arrow_forward
Latvijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Andris Kulbergas, planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą Rusijos ir Baltarusijos grūdų kroviniams ir sukurti mechanizmus Ukrainos grūdų kilmės nustatymui. Taip pat siekiama užtikrinti galimybę tikrinti tranzitu gabenamus krovinius ir bendradarbiauti su Ukrainos atstovais. A. Kulbergas pabrėžė, kad Latvija siekia suformuoti vieningą Baltijos valstybių poziciją, kad „Rusijos grūdai nesinaudotų regiono infrastruktūra“.arrow_forward
JAV derybininkai per savaitgalį Kyjive vykusių derybų metu pareiškė Europos atstovams, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis dėl karo Ukrainoje, nurodė Prancūzijos prezidentūra. Derybininkai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, siekdami atgaivinti diplomatiją. Amerikiečiai informavo, kad Rusija rodo naują norą derėtis po Valstybės Dūmos rinkimų ir turėtume ruoštis naujai derybų pradžiai, sakė prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas.arrow_forward