Latvija planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdams iš Rusijos bei Baltarusijos ir jų perdirbimui
Politika Tarifai Ekonominės sankcijos Geopolitika Latvija Rusija Ukraina
Ryga, rugsėjo 7 d. (LETA-ELTA).
Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai vogtiems Ukrainos grūdams, pirmadienį po koalicijos posėdžio žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Planuose taip pat numatyta užtikrinti galimybę tikrinti tranzitu gabenamus krovinius ir bendradarbiauti su Ukrainos atstovais bei laboratorijomis nustatant grūdų kilmę.
A. Kulbergas pabrėžė, kad Latvija siekia suformuoti vieningą Baltijos valstybių poziciją, kad „Rusijos grūdai nesinaudotų regiono infrastruktūra“. Jis jau susisiekė su Estijos ministru pirmininku dėl šio klausimo ir taip pat planuoja surengti derybas su Lietuvos ministru pirmininku.
A. Kulbergas po kassavaitinio koalicijos posėdžio žurnalistams sakė, kad Rusija stengiasi maksimaliai padidinti savo grūdų eksportą, kartu ribodama Ukrainos galimybes naudotis Juodosios jūros eksporto koridoriumi. Remiantis Ukrainos pateikta informacija, grūdai iš okupuotų Ukrainos teritorijų taip pat gali būti sumaišyti su rusiškais.
Latvijos koalicijos partijos susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama apriboti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Latviją, teikiant pirmenybę Latvijos ūkininkų interesams ir sprendžiant galimo grūdų gabenimo iš Ukrainos okupuotų teritorijų klausimą.
Kaip buvo pranešta anksčiau, Rusijos grūdų eksportuotojai, atsižvelgdami į Ukrainos atakas prieš laivus ir uostų infrastruktūrą, pradėjo nukreipti grūdų siuntas iš Juodosios bei Azovo jūrų į Baltijos jūrą.
Per pastarąjį eksporto sezoną (nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. birželio) Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus eksportavo 46,3 mln. tonų grūdų, o tai sudarė 90 proc. viso jos eksporto apimties. Per Rusijos uostus Baltijos jūroje buvo išsiųsta tik 1 mln. tonų.
Tačiau, pasak šaltinių, kuriuos cituoja „Reuters“, nuo naujojo sezono pradžios iki 2026 m. rugpjūčio vidurio grūdų siuntų į Rusijos uostus Baltijos jūroje poreikis jau pasiekė 5 mln. tonų.
Be to, Rusijos eksportuotojai vis daugiau dėmesio skiria Baltijos valstybių, pirmiausia Latvijos, uostams, o rugsėjo mėnesį siuntų apimtis, kaip tikimasi, turėtų smarkiai išaugti.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos sunaikino daugiau nei 80 proc. Rusijos grūdų eksporto pajėgumų. Ekspertai apskaičiavo, kad rugpjūčio mėnesį kviečių eksportas sudarė tik 1,9 mln. tonų – tai mažiausias skaičius per pastaruosius 16 metų.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Per dronų ataką Ukrainos Zaporižios mieste buvo apgadintas daugiabutis ir sužeisti trys žmonės, pranešė Zaporižios srities gynybos tarybos bendrapirmininkis Ivanas Fedorovas.
Apgadintas daugiabutis - išdužo langai ir fasadas buvo smarkiai pažeistas.
Sužeistiesiems teikiama medicininė pagalba, o miesto Dnipro rajone buvo laikinai apribotas eismas.arrow_forward
Švedijos vyriausybė praneša, kad šalis ketina investuoti 7 mlrd. kronų (apie 630 mln. eurų) į JAV gamybos raketinės artilerijos HIMARS įsigijimą.
Gynybos ministras teigia, kad susitarimas apima apie 10 sunkvežimių su paleidimo įrenginiais ir daug amunicijos, o pirmieji pristatymai numatyti 2027 m.
Švedija taip pat skelbia apie bendrą deklaraciją su Suomija dėl didesnio bendradarbiavimo raketinės artilerijos sistemų srityje.arrow_forward