Serbija imasi veiksmų paleisti parlamentą ir surengti pirmalaikius rinkimus
Politika Rinkimai Protestai Korupcija
Belgradas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA).
Serbijos vyriausybė pirmadienį pasiūlė paleisti parlamentą, pranešė ministras pirmininkas; taip būtų sudarytos sąlygos spalio mėnesį surengti pirmalaikius rinkimus, kurių jau seniai reikalauja studentų vadovaujamas protesto judėjimas.
Parlamento rinkimai turėjo vykti tik 2027 m. gruodį, tačiau prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad po beveik dvejus metų trukusių antivyriausybinių protestų rinkimai bus surengti spalio pabaigoje.
Studentų inicijuotas kovos su korupcija judėjimas prasidėjo po to, kai 2024 m. lapkričio 1 d. Novi Sado geležinkelio stotyje sugriuvo stoginė, dėl to žuvo 16 žmonių, o dėl šio įvykio plačiai buvo kaltinama giliai įsišaknijusi korupcija.
Pirminiai reikalavimai atlikti skaidrų tyrimą vėliau išsiplėtė iki raginimų surengti pirmalaikius rinkimus, kurie dabar, po mėnesius trukusio atidėliojimo, numatomi spalio 25 d.
„Siūlau, kad Serbijos Respublikos vyriausybė, vadovaudamasi konstitucija, paprašytų Respublikos prezidento paleisti Nacionalinę Asamblėją ir paskelbti parlamento rinkimus“, – per neeilinį vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Džuro Macutas.
„Serbija susidūrė su protestais, blokadomis, giliais nesutarimais, problemomis švietimo srityje ir dideliu spaudimu institucijoms“, – ministrams sakė Dž. Macutas.
„Jau kurį laiką dalis visuomenės reikalauja surengti pirmalaikius parlamento rinkimus“, – sakė jis, pridurdamas, kad „atsakinga vyriausybė niekada neignoruoja tokių reikalavimų“.
A. Vučičius, valdžioje esantis nuo 2012 m., dabar turi 72 valandas priimti šį pasiūlymą ir paleisti parlamentą.
Anksčiau jis buvo užsiminęs, kad tai padarys rugsėjo 9 arba 10 d., t. y. iki galutinio termino, kada turi būti paskelbti spalio mėnesio rinkimai.
Universitetų blokadas organizuojantys studentai reikalauja pirmalaikių rinkimų nuo 2025 m. gegužės.
Vyriausybės pareigūnai ne kartą teigė, kad skelbs rinkimus, tačiau taip ir nenustatydavo datos.
A. Vučičius birželio pabaigoje pareiškė, kad atsistatydins iš prezidento pareigų dar prieš pasibaigiant jo kadencijai 2027 m. balandžio mėnesį, kad galėtų dalyvauti rinkimų kampanijoje.
Jo dešiniosios pakraipos populistinė Serbijos pažangos partija savaitgalį įvykusiame susirinkime nusprendė prašyti jo vadovauti partijos rinkimų sąrašui ir kandidatuoti į ministro pirmininko postą.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
JAV derybininkai per savaitgalį Kyjive vykusių derybų metu pareiškė Europos atstovams, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis dėl karo Ukrainoje, nurodė Prancūzijos prezidentūra. Derybininkai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, siekdami atgaivinti diplomatiją. Amerikiečiai informavo, kad Rusija rodo naują norą derėtis po Valstybės Dūmos rinkimų ir turėtume ruoštis naujai derybų pradžiai, sakė prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas.arrow_forward
Suomija paskelbė užbaigusi 200 km ilgio tvoros statybą palei sieną su Rusija, siekdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų srautų panaudojimo šaliai destabilizuoti. Šalis uždarė savo sieną su Rusija 2023 m. gruodžio mėnesį, po to, kai į šalį atvyko daugiau nei 1 300 migrantų be vizų. Nuo tada padėtis yra rami, tačiau Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen įspėja, kad padėtis gali pasikeisti labai greitai.arrow_forward
Pagrindinis JAV derybininkas Steve‘as Witkoffas pirmadienį pagyrė savaitgalį Maskvoje ir Kyjive surengtas derybas, paminėdamas padarytą esminę pažangą ir galimybę suplanuoti naujas trišales taikos derybas.
S. Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris savaitgalį lankėsi Rusijoje ir Ukrainoje, pateikdami naujus ir "veiksmingesnius" pasiūlymus karui užbaigti.
Nepaisant to, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad kovos žiemą gali tęstis, o Kremlius pirmadienį neatmetė galimybės deryboms su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina.arrow_forward