Dėl žalos aplinkai iš „Juknedos“ ir jos vadovo priteista per 5 mln. eurų
Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA).
Po daugiau nei dešimtmetį trukusių teisminių procesų Aplinkos apsaugos departamento (AAD) naudai iš bankrutavusios įmonės „Jukneda“ priteista daugiau kaip 2,5 mln. eurų žalos aplinkai atlyginimo, o iš buvusio šios įmonės vadovo – dar 2,7 mln. eurų.
Kaip pranešė AAD, Kauno apygardos teismo liepos 9 dienos sprendimas per nustatytą terminą nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.
Teisminis ginčas tarp AAD ir bendrovės kilo dėl pastarosios veiklavietėje Kauno rajone neteisėtai laikomo labai didelio kiekio pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų.
Aplinkos apsaugos pareigūnai nustatė, kad „Jukneda“ neturėjo pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijos, o turėtas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas neturėjo teisės šioje vietoje laikyti ir šalinti pavojingųjų atliekų.
Departamento duomenimis, teritorijoje buvo laikomi alyvos, naftos produktai, dažų ir lako atliekos, atliekos su sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Dalis atliekų buvo pilamos ant grunto, taip pat į duobes ir šalia esančio tvenkinio, dėl to pavojingosiomis medžiagomis buvo užterštas gruntas ir kilo žala žemei, vandeniui, gyvūnams bei augalams.
Neteisėtą pavojingųjų atliekų tvarkymą bei aplinkai padarytą žalą patvirtino AAD pareigūnų surinkti duomenys, specialistų išvados, laboratorinių tyrimų rezultatai ir ekogeologiniai tyrimai.
„Juknedos“ veikla teisėsaugos ir aplinkosaugos institucijų akiratyje atsidūrė dar praėjusio dešimtmečio viduryje. Dėl nustatytų pažeidimų vyko baudžiamasis procesas, o AAD siekė, kad už padarytą žalą atsakingi asmenys ją atlygintų.
2021 metais Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuris vėliau buvo peržiūrėtas Lietuvos apeliaciniame teisme.
2023 m. iš buvusio įmonės vadovo D. J. Teismas departamento naudai priteisė 250,2 tūkst. eurų nusikaltimu padarytai žalai aplinkai atlyginti, o dėl likusios civilinio ieškinio dalies klausimas buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pernai gegužę Kauno apygardos teismas iš D. J. priteisė 380,3 tūkst. nuostolių atlyginimo už aplinkos tvarkymą bei 2,71 mln. eurų už padarytą aplinkai žalą.
Šį sprendimą apskundus ir Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus dalį bylos nagrinėti iš naujo, šių metų liepos 9 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo likusius reikalavimus ir iš įmonės departamento naudai priteisė 2,54 mln. eurų žalos aplinkai atlyginimo.
person ELTA (ELTA)
Anksčiau nei planuota, olandų kompanijos „SkyView Creation B.V.“ pagamintas 45 metrų aukščio apžvalgos ratas bus pastatytas Kauno Nemuno saloje šį rudenį. Lankytojai iš šildomų ir kondicionuojamų gondolų galės apžvelgti miesto centrinę dalį, Žemąją Fredą bei Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitus. Bilietų kainos svyruos nuo 8 iki 12 eurų, o vienu metu ratu galės naudotis iki 192 žmonių.arrow_forward
Suomijos teismas sumažino iki gyvos galvos bausmę, skirtą už karo nusikaltimus nuteistam Rusijos neonacistui Vojislavui Tordenai, iki 12 metų ir šešių mėnesių už nusikaltimus, susijusius su 2014 m. pasala Ukrainoje. V. Tordenas buvo pripažintas kaltu dėl vadovavimo „Rusich“ narių veiksmams per pasalą ir dėl vieno sužeisto kario nužudymo. Tačiau Helsinkio apeliacinis teismas nusprendė, kad nepakanka įrodymų, jog V. Tordenas nužudė ar sužeidė Ukrainos karius.arrow_forward
Vokietijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad ši vasara preliminariais duomenimis buvo antra šilčiausia istorijoje su vidutine temperatūra siekusia 19,6 laipsnio. Buvo fiksuotos per 22 karštos dienos, kai temperatūra siekė bent 30 laipsnių, ir maždaug penkios labai karštos dienos su temperatūra mažiausiai 35 laipsnių. Vasara buvo labai sausa ir saulėta, su maždaug 171 litru kritulių į kvadratinį metrą ir 779 saulės valandomis.arrow_forward
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas po susitikimo su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi teigia, kad valstybė laiko biotechnologijų sektorių prioritetiniu ir siekia, jog jis sudarytų 5 proc. šalies BVP. V. Šilinskas pabrėžia, kad Lietuva gamina aukšto lygio biotechnologijų produkciją ir turėtų daugiau investuoti į šią sritį. Tačiau, anot jo, Lietuva iki šiol nepakankamai naudojosi Europos Sąjungos siūloma parama šiam sektoriui, todėl ateityje reikia užtikrinti, jog tai pasikeistų.arrow_forward