Kauno Nemuno saloje rudenį iškils 45 metrų aukščio apžvalgos ratas
Verslas Turizmas Statybos projektai Regioninė plėtra Kaunas Nyderlandai
Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA).
Anksčiau nei planuota olandų kompanijos „SkyView Creation B.V.“ pagamintas 45 metrų aukščio apžvalgos ratas jau šį rudenį bus pastatytas Kauno Nemuno saloje. Jo montavimo darbus planuojama pradėti jau rugsėjį, pirmadienį pranešė Kauno savivaldybė.
Anot jos, iš kondicionuojamų ir šildomų gondolų lankytojai galės apžvelgti centrinę miesto dalį, Žemąją Fredą bei Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitus.
Pasak „Kaunas IN“ direktoriaus Tado Stankevičiaus, dėl anksčiau pagaminto įrenginio teko skubiai spręsti, kur jį mieste įrengti.
„Gamintojas informavo, kad ratą pagamino greičiau, nei planuota. Dėl šios priežasties reikėjo pakankamai greitai spręsti vietos klausimą. Didelę patirtį sukaupę gamintojai kaip geriausią lokaciją šiai dienai nurodė Nemuno salą. Tiek remiantis mūsų patirtimi, tiek ir po konsultacijų su kitais operatoriais prieita išvados, kad tokie objektai turi stovėti srautingose pėsčiųjų vietose“, – pranešime sakė T. Stankevičius.
Jis pažymi, kad mobilus įrenginys nebus tvirtinamas prie žemės, todėl ateityje galės būti perkeltas į kitą vietą. Viena tokių vietų – Dariaus ir Girėno stadiono prieigos.
Apžvalgos ratas turės 32 uždaras kondicionuojamas ir šildomas gondolas, o vienu metu juo galės naudotis iki 192 žmonių.
Suaugusiems bilietas kainuos 12 eurų, vaikams nuo 4 iki 15 metų, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 8 eurus. Šeimos bilietas dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams kainuos 35 eurus, o su trimis vaikais – 39 eurus.
person ELTA (ELTA)
Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal į ją, skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. NATO oro policijos misijas Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.arrow_forward
Dėl Ukrainos dronų atakų Juodojoje ir Azovo jūrose, Rusijos grūdų eksportuotojai nukreipia vis daugiau krovinių į Baltijos jūrą ir Baltijos šalių uostus.
Prekyba Juodąja jūra patyrė didžiausių sutrikimų nuo karo pradžios, todėl eksportuotojai svarsto galimybę naudotis Baltijos šalių, ypač Latvijos, uostais.
Rusijos grūdų sąjungos vadovas teigė, kad šį sezoną per Baltijos šalis gali būti išgabenta 5–6 mln. tonų grūdų, o atsiradus galimybei naudotis Estijos uostais – net 10 mln. tonų.arrow_forward
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomojo direktoriaus Vytauto Šilinsko teigimu, Lietuvos valstybė biotechnologijų sektorių laiko prioritetiniu ir planuoja didinti investicijas į šį sektorių. Šilinskas teigia, kad biotechnologijos yra sritis, kurioje Lietuva gamina aukšto lygio produkciją ir siekia, jog šis sektorius sudarytų 5 proc. šalies BVP iki 2030-ųjų. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turėtų daugiau pasinaudoti Europos Sąjungos siūloma parama šiam sektoriui.arrow_forward
Nepale dėl pražūtingo potvynio aukos laidojamos masinėse kapavietėse, kas kelia prieštaringas diskusijas, nes pagal hinduistų tradicijas mirusiuosius įprasta kremuoti. Institucijų teigimu, prieš palaidojimą paimami mirusiųjų DNR mėginiai, jie fotografuojami ir renkama kita informacija, kad artimieji vėliau galėtų atpažinti savo giminaičius. Aukų skaičius toliau auga ir iki šiol rasta daugiau nei 900 kūnų, tačiau tikrasis aukų skaičius, tikėtina, yra daug didesnis.arrow_forward