„Reuters“: dėl atakų Juodojoje jūroje Rusija nukreipia grūdų krovinius į Baltijos jūrą
Ekonomika agresija prieš Ukrainą Užsienio prekyba Geopolitika Konfliktai Ukraina Rusija Baltijos šalys
Maskva, rugpjūčio 31 d. (ELTA).
Ukrainos dronų atakoms Juodojoje ir Azovo jūrose privertus Rusijos grūdų eksportuotojus ieškoti alternatyvių maršrutų, jų kroviniai nukreipiami į Baltijos jūrą ir, be kita ko, į Baltijos šalių uostus, pirmadienį naujienų agentūrai „Reuters“ teigė prekybininkai ir analitikai.
Rusija ir Ukraina ne kartą atakavo viena kitos eksporto terminalus ir grūdus gabenančius laivus, todėl prekyba Juodąja jūra patyrė didžiausių sutrikimų nuo karo pradžios.
Pasak „Reuters“, 2025 m. liepos–2026 m. birželio sezoną Rusija per Azovo ir Juodąją jūras išgabeno 46,3 mln. tonų grūdų – 90 proc. viso jūra gabenamų šalies grūdų eksporto. Per Rusijos uostus Baltijos jūroje tuo metu išgabenta apie 1 mln. tonų.
Iki rugpjūčio 18 d. paraiškų šį sezoną geležinkeliais pristatyti grūdus į Rusijos uostus Baltijos jūroje apimtis pasiekė 5 mln. tonų, palyginti su 6 mln. tonų Novorosijsko ir Tuapsės uostams, teigia „Reuters“ šaltiniai.
Nepaisydami įtemptų santykių, eksportuotojai taip pat vis dažniau svarsto galimybę naudotis Baltijos šalių, ypač Latvijos, uostais, teigia „Reuters“. Per Baltijos šalis gabenamų grūdų kiekis sumažėjo nuo 2,5 mln. tonų prieš du sezonus iki maždaug 1 mln. tonų praėjusį sezoną, tačiau prognozuojama, kad rugsėjį jis smarkiai išaugs, priduria „Reuters“.
Rusijos grūdų sąjungos vadovas Arkadijus Zločevskis naujienų agentūrai teigė, kad šį sezoną per Baltijos šalis gali būti išgabenta 5–6 mln. tonų grūdų, o atsiradus galimybei naudotis Estijos uostais – net 10 mln. tonų.
Bendrovės „Sovecon“ atstovas Andrejus Sizovas Baltijos šalių uostų potencialą įvertino 200–400 tūkst. tonų per mėnesį – dvigubai daugiau nei Rusijos terminalų Baltijos jūroje. Bendras trijų Baltijos šalių metinis grūdų krovos pajėgumas viršija 18 mln. tonų, tačiau šie pajėgumai naudojami ir Europos grūdams krauti.
Tuo metu Rusijos uostai Baltijos jūroje, pasak „Reuters“, per metus gali perkrauti tik apie 7 mln. tonų. A. Zločevskio teigimu, Rusijos uostai Baltijos jūroje negali visiškai pakeisti Azovo ir Juodosios jūrų uostų – net pasitelkus kitus Rusijos uostus ir sausumos transportą būtų galima išgabenti daugiausia maždaug pusę įprasto per šiuos uostus gabenamų krovinių kiekio.
person Marius Jakštas (ELTA)