Suomijos teismas sutrumpino kalėjimo bausmę rusų karo nusikaltėliui Tordenui
Teisėsauga Karo nusikaltimai Konfliktai Teismo procesai Ukraina Rusija
Helsinkis, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA).
Suomijos teismas pirmadienį sumažino įkalinimo iki gyvos galvos bausmę, skirtą už karo nusikaltimus nuteistam Rusijos neonacistui, iki 12 metų ir šešių mėnesių už nusikaltimus, susijusius su 2014 m. pasala Ukrainoje.
Vojislavas Tordenas (tikroji pavardė Janas Petrovskis), buvęs Rusijos neonacistinės sukarintos grupuotės „Rusich“ vado pavaduotojas, praėjusiais metais Helsinkyje buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų, padarytų per pasalą rytų Ukrainos Luhansko srityje.
Per išpuolį prieš Ukrainos karių konvojų 22 ukrainiečiai žuvo, o keturi buvo sužeisti.
V. Tordenas buvo pripažintas kaltu dėl vadovavimo „Rusich“ narių veiksmams per pasalą ir dėl vieno sužeisto kario nužudymo.
Jis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl to, kad leido kovotojams suluošinti Ivaną Isyką, jam išpjausčius skruoste grupės naudotą slavišką simbolį – „kolovratą“, t. y. ratą su spygliais. I. Isykas nuo patirtų sužalojimų mirė.
V. Tordenas taip pat buvo pripažintas kaltu dėl to, kad įvykio vietoje padarė žeminančias žuvusio kario nuotraukas ir paskelbė jas socialiniuose tinkluose.
Tačiau Helsinkio apeliacinis teismas pirmadienį nusprendė, kad nepakanka įrodymų, jog V. Tordenas nužudė ar sužeidė Ukrainos karius.
Teismas pripažino, kad jis dalyvavo pasaloje ir šaudė iš lengvojo kulkosvaidžio į Ukrainos karius, o tai sudaro karo nusikaltimą.
Teismo pareiškime taip pat teigiama, kad jis neužėmė vadovaujančio vaidmens, dėl kurio būtų „atsakingas už sužeistų Ukrainos karių nušovimą“.
Tačiau apeliacinis teismas atmetė ankstesnį teiginį, kad V. Tordenas leido kovotojams supjaustyti I. Isyko skruostą, konstatuodamas, kad nors incidentas ir įvyko, jis nepasiekė karo nusikaltimo lygio.
Teismas sutiko, kad V. Tordenas yra kaltas dėl to, kad įvykio vietoje padarė žeminančias žuvusio kario nuotraukas ir paskelbė jas socialiniuose tinkluose.
V. Tordenas buvo teisiamas Suomijoje po to, kai ten buvo suimtas ir kai Helsinkis atsisakė jį išduoti Ukrainai.
Suomija taiko „universaliąją jurisdikciją“ – teisinį principą, leidžiantį jos teritorijoje kelti kaltinimus dėl įtariamų sunkių nusikaltimų, padarytų bet kur pasaulyje.
Apeliacinio teismo sprendimą galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį griežtai sukritikavo žvalgybos tarnybas už per vėlai gautą informaciją apie dezinformacijos kampaniją, kuria siekta sukiršinti čekus ir lenkus. Užsienio žvalgybos tarnyba (UZSI) negebėjo atlikti savo darbo, teigė jis. Kampanija, sukurta internete, siekė sudaryti įspūdį, kad Lenkija nori aneksuoti dalį Čekijos teritorijos.arrow_forward
Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal į ją, skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. NATO oro policijos misijas Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.arrow_forward
Dėl Ukrainos dronų atakų Juodojoje ir Azovo jūrose, Rusijos grūdų eksportuotojai nukreipia vis daugiau krovinių į Baltijos jūrą ir Baltijos šalių uostus.
Prekyba Juodąja jūra patyrė didžiausių sutrikimų nuo karo pradžios, todėl eksportuotojai svarsto galimybę naudotis Baltijos šalių, ypač Latvijos, uostais.
Rusijos grūdų sąjungos vadovas teigė, kad šį sezoną per Baltijos šalis gali būti išgabenta 5–6 mln. tonų grūdų, o atsiradus galimybei naudotis Estijos uostais – net 10 mln. tonų.arrow_forward