Vokietijoje ši vasara buvo antra šilčiausia istorijoje
Berlynas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA).
Vokietijoje ši vasara, preliminariais duomenimis, buvo antra šilčiausia istorijoje. Tai pirmadienį pranešė Vokietijos meteorologijos tarnyba (DWD).
Vidutinė temperatūra šalyje siekė 19,6 laipsnio.
„Preliminariais skaičiavimais, šiltesnė buvo tik 2003 m. šimtmečio vasara, kai temperatūra buvo 19,7 laipsnio“, – teigiama pranešime.
2026 m. vasarą temperatūra Vokietijoje 3,3 laipsnio viršijo 1961–1990 m. lyginamojo laikotarpio rodiklį.
„2026 m. karščio dažnumas buvo beprecedentis“, – rašo Vokietijos meteorologijos tarnyba. Vidutiniškai šalyje fiksuotos maždaug 22 karštos dienos, kai temperatūra siekė bent 30 laipsnių, ir maždaug penkios labai karštos dienos, kai termometrų stulpeliai kopė iki mažiausiai 35 laipsnių padalos ir aukščiau.
Preliminariais duomenimis, Mėkern Drevice Saksonijos–Anhalto žemėje birželio 27 d. išmatuotas naujas temperatūros rekordas – 41,8 laipsnio. Labai karšta buvo ir naktis iš birželio 27 d. į 28-ąją, kai Kubšiūce Saksonijoje žemėje temperatūra nenukrito žemiau 29,4 laipsnio – tai yra aukščiausia kada nors Vokietijoje išmatuota nakties temperatūra.
Vokietijos meteorologijos tarnybos duomenimis, vasara buvo labai sausa – iškrito maždaug 171 litras kritulių į kvadratinį metrą. Saulė švietė ypač ilgai – 779 valandas; preliminariais duomenimis, 2026 m. vasara buvo viena iš penkių labiausiai saulėtų nuo šio rodiklio stebėjimo pradžios 1951 m.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį griežtai sukritikavo žvalgybos tarnybas už per vėlai gautą informaciją apie dezinformacijos kampaniją, kuria siekta sukiršinti čekus ir lenkus. Užsienio žvalgybos tarnyba (UZSI) negebėjo atlikti savo darbo, teigė jis. Kampanija, sukurta internete, siekė sudaryti įspūdį, kad Lenkija nori aneksuoti dalį Čekijos teritorijos.arrow_forward
Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal į ją, skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. NATO oro policijos misijas Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.arrow_forward
Dėl Ukrainos dronų atakų Juodojoje ir Azovo jūrose, Rusijos grūdų eksportuotojai nukreipia vis daugiau krovinių į Baltijos jūrą ir Baltijos šalių uostus.
Prekyba Juodąja jūra patyrė didžiausių sutrikimų nuo karo pradžios, todėl eksportuotojai svarsto galimybę naudotis Baltijos šalių, ypač Latvijos, uostais.
Rusijos grūdų sąjungos vadovas teigė, kad šį sezoną per Baltijos šalis gali būti išgabenta 5–6 mln. tonų grūdų, o atsiradus galimybei naudotis Estijos uostais – net 10 mln. tonų.arrow_forward