Ruošiamasi priimti

Atsiprašau, tačiau ši informacija yra techninio pobūdžio ir nesusijusi su teisės aktu. Tačiau, jei tai būtų teisės aktas, jis susijęs su Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimu. Šiame pakeitime būtų pridėtas naujas punktas, kuriame minima, kad sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Be to, seni 123 straipsnio 1 dalies 2-14 punktai taptų atitinkamai 3-15 punktais. Šis įstatymas įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Vis dėlto, norint gauti tikslią informaciją, reikėtų patikrinti šaltinį, iš kurio buvo paimtas šis kodas.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 7 straipsnio pakeitimo. Dokumente numatoma pakeisti 7 straipsnio 1 dalį. Naujajame tekste nustatoma, kad laisvės gynėjo policijos pareigūno teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie atitinka laisvės gynėjo sąvoką, prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai, tarnavo Lietuvos Respublikos policijoje, kuri reorganizavo vidaus reikalų ministerijos milicijos struktūras į Lietuvos Respublikos policijos struktūras ir įgyvendino valstybės politiką kovos su nusikalstamumu, viešosios tvarkos ir visuomenės rimties srityje. Dokumente taip pat nurodoma, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įpareigota iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Galiausiai dokumente nurodoma, kad jį pateikė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Šis dokumentas yra įstatymas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 17 straipsnis. Pagrindinės pakeitimų esmės: 1. Įvedama nauja sąvoka - Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda. Ji sudaroma Seimo rinkimuose ir skirta balsuoti kitose valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Rinkėjų skaičius nustatomas pagal paskutiniuose Seimo rinkimuose balsavusius Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje. 2. Jeigu Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų skaičius yra didesnis nei 0,9 vidutinio rinkėjų skaičiaus visose vienmandatėse rinkimų apygardose, sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda. 3. Jeigu užsienyje esančių rinkėjų skaičius viršija dviejų ar trijų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių, gali būti sudaryta antra ar trečia Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Tai yra Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme yra numatytas 2 straipsnio pakeitimas, kuris yra susijęs su domestikuotų gyvūnų apibrėžimu. Įstatyme nurodyta, kad domestikuotas gyvūnas yra gyvūnas, kuris per vykdytą selektyvaus veisimo procesą yra įgijęs genetinių pasikeitimų, modifikavusių jo išvaizdą, fiziologiją ir elgesį. Taip pat domestikuotais gyvūnais laikomi gyvūnai, veisiami nelaisvėje keturias ar daugiau kartų (iki F4 kartos), kurių elgesys ir fiziologiniai požymiai yra pritaikyti žmogaus poreikiams. Įstatymas numato, kad jis įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2025 m. sausio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą pateikė Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Tai yra įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnį. Projekte siūloma: 1) Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 10 punktu, kuris numato, kad pridėtinės vertės mokestis bus taikomas būtiniausiems maisto produktams, kuriuos sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2) Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 11 punktu, kuris numato, kad pridėtinės vertės mokestis bus taikomas maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais. Siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų liepos 1 dienos. Taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 metų balandžio 30 dienos priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projektą teikė LR Seimo narė Modesta Petrauskaitė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 41 straipsnio pakeitimo projektas. Pagal šį pakeitimą, didelės viešojo intereso įmonės ir didelės įmonių grupės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra daugiau nei 500, privalo pradėti pateikti informaciją apie tvarumą vadovybės ataskaitoje nuo 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais ataskaitiniais laikotarpiais. Toks pat reikalavimas taikomas ir kitoms didelėms įmonėms bei įmonių grupėms, kurios nėra nurodytos straipsnio 11 dalyje. Šį įstatymą pateikė Seimo narys Vytautas Sinica.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis numato keletą pakeitimų: 1. 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas yra pakeičiamas ir dabar numatoma, kad vienas ar du vaikai iki 7 metų (imtinai) gali būti vežami nemokamai. 2. 30 straipsnio 10 dalis yra pakeičiama ir dabar nurodoma, kad keleiviams, vykstantiems reguliariaisiais reisais, taikomas viešojo keleivinio transporto lengvatas ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų), patirtų dėl šių lengvatų taikymo, kompensavimo (atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymas. 3. 34 straipsnio 1 dalis yra papildoma nauju 3 punktu, kuris numato, kad reguliariaisiais reisais nemokamai gali vežtis vienas ar du vaikai iki 7 metų (imtinai), jeigu jie neužima atskiros sėdimosios vietos. 4. Buvusieji 34 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai dabar laikomi atitinkamai 4 ir 5 punktais. Įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.

Tai yra įstatymas, kuriuo yra pakeičiami Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsniai. Įstatymo pakeitimuose numatoma: - Pakeisti 3 straipsnio 52 dalį, kurioje apibrėžiamos kodekse vartojamos sąvokos. Šios sąvokos turėtų būti suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose nurodytuose teisės aktuose, tokiuose kaip Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, Konkurencijos įstatymas ir kiti. - Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatoma, jog keleiviams, vykstantiems keleiviniais traukiniais, taikomos viešojo keleivinio transporto lengvatos ir geležinkelio įmonių (vežėjų) išlaidų (negautų pajamų), patirtų dėl šių lengvatų taikymo, kompensavimo (atlyginimo) tvarka. - Papildyti 34 straipsnį 4 dalimi, kurioje numatoma, jog keleiviai turi teisę vietinio susisiekimo maršrutais nemokamai vežtis vieną arba du vaikus iki 7 metų (imtinai), jeigu jie neužima atskiros sėdimosios ar miegamosios vietos. Įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 21 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame numatoma keisti 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad vaikai iki 7 metų (imtinai) turi teisę nemokamai vežtis vieną ar du, jeigu jie neužima atskiros sėdimosios vietos, reguliariųjų reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais. Taip pat numatoma pripažinti netekusia galios 21 straipsnio 3 dalį. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2024 m. Vilniuje. Šiame įstatyme pateikiamas atnaujintas 2 straipsnio tekstas. Pagal pasiūlymą, pakeisti 2 straipsnio 8 dalį, pagal kurią įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos turi peržiūrėti institucijos ar įstaigos pareigybių sąrašą ir teikti jį tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2026 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kurio pirmininkė yra Daiva Žebelienė.