Ruošiamasi priimti

Atsiprašau, bet HTML kodas, kurį pateikėte, yra struktūra, o ne teisės aktas. Šis kodas yra susijęs su dokumento formatavimu (pvz., šriftų, puslapio dydžio, teksto stiliaus nustatymas), bet jis nepateikia konkrečios informacijos apie teisės aktą. Vis dėlto, remiantis pateikta struktūra, galiu pasakyti, kad tai yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, susijęs su aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimu ir papildymu. Pateiktame tekste kalbama apie tam tikrų straipsnių pakeitimą ir papildymą, taip pat numatomas naujo straipsnio įvedimas. Šis teisės aktas bus priimtas 2024 metais ir jis yra susijęs su laboratorijų, atliekančių aplinkos tyrimus, veikla. Deja, konkrečios informacijos apie teisės akto turinį nėra, todėl neįmanoma pateikti tikslesnio apibendrinimo. Jei turite teisės akto tekstą, būčiau dėkingas, jei galėtumėte jį pateikti.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame pateikiamas etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 6¹ straipsnio pakeitimas. Įstatyme pateikiami du straipsniai. Pirmajame straipsnyje numatoma keisti 6¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris susijęs su pareigūnų atleidimo nuo pareigų sąlygomis sveikatos klausimais. Antrajame straipsnyje siūloma pakeisti 6¹ straipsnio 14 dalį, kuri reglamentuoja Tarybos pirmininko rinkimus, jo darbo užmokestį, įgaliojimų trukmę ir išeitines išmokas. Įstatymas numatytas įsigalioti 2025 m. sausio 1 d.

Šio teisės akto pagrindinis tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas žmonėms su negalia dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir naudotis teisėmis. Įstatymo projektas nustato nuostatas, kurios skatina paslaugų teikėjus užtikrinti lygias galimybes asmenims su negalia. Taip pat įtvirtinama pareiga institucijoms ir įstaigoms imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas. Pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymo projekto turi būti pateikti iki tam tikro datos. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos specialistai. Įstatymo projektas yra viešai paskelbtas Seimo ir Prezidento kanceliarijos interneto svetainėse.

Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir San Marino Respublikos Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. Sutartis buvo pasirašyta 2024 m. gegužės 17 d. Strasbūre. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Konstitucija, ratifikavo šią sutartį.

Šis įstatymas atšaukia susitarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. Jis buvo pasirašytas 1995 m. ir ratifikuotas tuo pačiu metais. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas oficialiai atšaukia šią sutartį.

Projekto XVP-33(2) tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio 10 dalį. Pagal šį pakeitimą Vyriausybė, ministerijos ar savivaldybės institucijos turi peržiūrėti ir parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus, kad būtų perduoti viešojo administravimo įgaliojimai, suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, įvairioms įstaigoms ir įmonėms. Šie pakeitimai turi būti parengti iki 2026 m. sausio 1 d. Kol šie pakeitimai nebus įsigalioję, viešojo administravimo įgaliojimai turi būti vykdomi pagal dabartinę tvarką. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu. Respublikos Prezidentas teikia šį įstatymą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu, komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė.

Įstatymas, kuris keičia Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius 691, 70, 71, 711, 73, 74 ir 76 bei papildo Kodekso naujais 711 ir 713 straipsniais, nusako tvarką, pagal kurią vykdomas Europos arešto orderių išdavimas ir asmenų perdavimas tarp valstybių. Jame apibrėžiami kriterijai ir sąlygos, pagal kuriuos sprendžiama dėl asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį, įskaitant Lietuvos Respublikos piliečius ir užsieniečius. Įstatyme taip pat reglamentuojamos procedūros atvejais, kai užsienio valstybė prašo asmens perdavimo baudžiamajam persekiojimui ar bausmės vykdymui už nusikalstamą veiką. Taip pat apibrėžiamos sąlygos, kai asmuo gali būti neperduotas pagal Europos arešto orderį, įskaitant teisines garantijas ir asmens teises. Įstatyme nurodoma, kaip vykdyti arešto orderius, išduotus pagal tarptautines sutartis su užsienio valstybėmis, ir kokie yra galimi atvejai bei procedūros, susijusios su asmens išdavimu ar perdavimu.

Šis teisės akto projektas pateikia pakeitimus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso priede bei pripažįsta netekusia galios 9 ir 91 straipsnius. Įstatymas skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas, pavadinimu "LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO", yra skirtas keisti ir papildyti įvairius straipsnius bei skyrius, susijusius su Europos arešto orderio išdavimu ir asmens perėmimu pagal Europos arešto orderį. Įstatymas nustato sąlygas, tvarką ir procedūras, kaip vykdomas Europos arešto orderių perdavimas tarp valstybių narių, įskaitant asmenų išklausymą ir teisę turėti gynėją. Taip pat nustatomi Europos arešto orderio išdavimo, perdavimo ir vykdymo principai bei procedūros. Įstatyme taip pat numatyta informacijos teikimo apie teisę turėti gynėją įgyvendinimo tvarka ir asmenų išklausymo procedūra iki sprendimo dėl jų perdavimo. Šis įstatymas yra svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ir sklandų baudžiamųjų bylų sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą Europos Sąjungos valstybių narių lygmeniu.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą. Įstatyme numatytos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams bei nacionalinį saugumą. Jame nurodoma, kad elektros energetikos sistemas sujungus su Europos tinklais sinchroniniu režimu, bus galima sumažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos. Taip pat akcentuojamas Baltijos regiono energetinis saugumas bei siekiama integruoti Lietuvos elektros energetikos sistemą į Europos elektros energetikos sistemas. Įstatymas taip pat reglamentuoja elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą, balansavimo pajėgumus rinkoje ir kitas svarbias elektros energetikos srities temas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 17 d.