Ruošiamasi priimti

Šis teisės akto pakeitimas yra susijęs su elektros energetikos įstatymu Lietuvos Respublikoje. Jame yra keičiamos nuostatos dėl susijusių įmonių, elektros energijos kaupimo įrenginių, balansavimo paslaugų ir kt. Pakeitimai įsigalios 2025 m. sausio 17 d.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnį. Pagal šį įstatymą įmonėms ir Europos juridiniams asmenims bei jų filialams Lietuvoje yra draudžiama: 1) duoti alkoholinius gėrimus kaip premiją, prekės priedą arba dovaną; 2) taikyti fiksuotas nuolaidas alkoholiniams gėrimams savininkams per išspausdintus ar kitokius kuponų būdus visuomenės informavimo priemonėse; 3) nemokamai platinant alkoholinių gėrimų pavyzdžius, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse; 4) organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, skatinančias alkoholinių gėrimų įsigijimą ir vartojimą; 5) reklaminius leidinius, skirtus alkoholinių gėrimų pardavimui, parduoti Lietuvoje ar užsienyje; 6) suteikti pirkėjui galimybę laimėti prizą, dovanų ar priedą po alkoholinių gėrimų įsigijimo; 7) skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šį įstatymą paskelbia Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Nedzinskas.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo nuostatas. Jame numatyti Europos Sąjungos išorės skrydžių ir vidaus skrydžių apibrėžimai, nustatomos taisyklės dėl asmens duomenų tvarkymo intelektinių transporto sistemų srityje bei vežėjų pareiga teikti keleivių duomenis. Taip pat numatyta bauda vežėjams, kurie neatitinka teikimo reikalavimų. Įstatyme reglamentuojamas duomenų tvarkymas, saugojimas ir perdavimas, taip pat nurodomi Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuos įgyvendina Lietuvos Respublika. Įstatymas įsigalios 2025 m. balandžio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki 2025 m. kovo 31 d.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, konkrečiai 1, 2 ir 23 straipsnius bei priedą. Įstatymas nurodo, kad kompetentingos institucijos, tokių kaip ryšių reguliavimo tarnyba, duomenų apsaugos inspekcija, vartotojų teisių apsaugos tarnyba, žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, turės įgaliojimus vykdyti ES Reglamentą 2022/65 ir 2024/1689 numatytas funkcijas. Taip pat nurodomos įstatyme naudojamos sąvokos, pagal ES reglamentus ir kitus Lietuvos teisės aktus. Be to, įstatymas papildo priedą, nurodydamas 2024 m. birželio 13 d. įsigaliojusį ES reglamentą dėl dirbtinio intelekto taisyklių. Šis įstatymas įsigalios 2025 m. balandžio 1 d. Respublikos Prezidento ir Ekonomikos komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus patvirtintas šis įstatymas.

Šis įstatymas pakeičia ir papildo Lietuvos Respublikos Technologijų ir Inovacijų įstatymą, siekiant suderinti šias nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktais. Jame numatytos naujos taisyklės ir procedūros, susijusios su valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimu, įskaitant veiklos vertinimą, finansavimą ir naujų sprendimų kūrimą. Įstatymas nustato institucijas, atsakingas už šios politikos įgyvendinimą, bei aiškina sąvokas, naudojamas įstatyme. Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka taip pat yra nustatyta.

Šis teisės aktas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymui. Jame numatyti keitimai 31, 39 ir 67 straipsniuose. Pagrindiniai punktai yra susiję su užtikrinant aukštą perdavimo ir skirstomųjų tinklų atsparumo lygį, reikalavimais dėl elektros įrenginių rezervo kaupimo ir saugojimo, bei sąnaudų apmokėjimo tvarka. Taip pat nustatomos sąlygos stambaus projektų įgyvendinimui ir tinklų plėtrai. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o vykdyti ir taikyti jį turės Energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Vartotojai, turintys jau sudarytas elektros įrenginių prijungimo paslaugos sutartis iki įstatymo įsigaliojimo, tęs mokėjimus pagal ankstesnes teisės aktų nuostatas.

Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymui, kuriame aptariamos įvairios taisyklės ir procedūros, susijusios su socialinio draudimo išmokų administravimu. Pirmame straipsnyje kalbama apie apdraustų asmenų ir išmokų gavėjų pareigas teikti reikiamą informaciją Fondo administravimo įstaigoms. Antrame straipsnyje numatoma, kad Fondo administravimo įstaigos turi nagrinėti skundus dėl jų veiksmų ir sprendimų. Trečiame straipsnyje įstatymas papildomas nauju 401 straipsniu, kuriame kalbama apie Fondo administravimo įstaigų veiklos automatizavimą ir skaitmeninės transformacijos principo įgyvendinimą. Galiausiai, ketvirtame straipsnyje nurodoma, kad įstatymas įsigalios 2025 m. spalio 1 d., o ministerijos pareigūnai turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki rugsėjo 30 d. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą, kuris buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis įstatymas yra pakeitimas ir papildymas Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo Automobilių Keliais įstatymui. Jame numatytas stacionariųjų greičio matuoklių įrengimas keliuose siekiant didinti eismo saugumą. Įstatyme nustatytos taisyklės, kaip ir kuriose vietose gali būti įrengiami greičio matuokliai, jų veikimo principai, taip pat numatytos sankcijos, jei nustatomos pažeidžiamos taisyklės. Įstatymas taip pat numato, kad stacionariosios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios duomenis apie eismo dalyvius, turi būti eksploatuojamos tik tam tikrose automagistralių ruožuose, kai kelio dangos būklė neturi įtakos saugiam eismui. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. bei numato įgyvendinimo tvarką.

Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Jame numatomos baudos arba įspėjimai už veiksmus, tokius kaip riboženklių atkūrimo priemonių nesilaikymas, valstybinio geodezinio punkto sunaikinimas arba sugadinimas, neteisėtas riboženklio veiksmai, savavališka statyba ir kiti nusižengimai. Baudos svyruoja nuo tam tikros sumos iki kitos, priklausomai nuo nusižengimo pobūdžio ir jo pakartojimo. Įstatyme taip pat nurodomos institucijos, atsakingos už administracinių nusižengimų kontrolę.

Šiame teisės akte pateiktos pakeitimų nuostatos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui apima 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straipsnius bei prideda naują 421 straipsnį. Svarbiausi pakeitimai susiję su detaliųjų planų rengimu, užstatymo tipo nustatymu, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimu ir registravimu, kompleksinių ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimu, asmens duomenų tvarkymu, teritorijų planavimo dokumentų registro informacinės sistemos veikimu bei atsakomybės už pažeidimus tvarka. Įstatymas numato baudas už procedūrų pažeidimus teritorijos planavimo sąlygų išdavimo atveju ir nustato nagrinėjimo tvarką.