Ruošiamasi priimti

Šis teisės akto projektas pakeistų Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo tam tikrus straipsnius ir skyrių. Jame numatyta, kaip tvarkyti apleistus statinius, kaip nustatyti žemės sklypų paskirtį, kaip tvarkyti žemės informacinę sistemą ir žemėtvarkos schemą. Taip pat nustatyta, kad valstybinė žemė gali būti perduota įvairioms institucijoms neatlygintinai naudotis, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Numatyta tvarka, kaip nutraukti valstybinės žemės panaudos sutartis, jeigu ji naudojama ne pagal paskirtį. Taip pat nustatyta, kad sandoriai dėl valstybinės žemės panaudos turi būti patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnį. Pagal pakeitimus, į deklaraciją turi būti įtraukti duomenys apie juridinius asmenis, kuriuose asmuo arba jo artimieji turi akcijų. Taip pat reikia deklaracijoje nurodyti sandorius, kurių vertė viršija 3 000 eurų, sudarytus su juridiniais ir fiziniais asmenimis, ir tai turi būti daroma ne tik per pastaruosius 12 mėnesių, bet ir anksčiau sudaryti sandoriai. Respublikos Prezidentas skelbia šį priimtą įstatymą.

Projekto Nr. XV-28 apibendrinimas: Įstatymo Nr. XI-242, kuris reglamentuoja mokslą ir studijas, keičiamas ir papildomas įstatymu Nr. XIV-1257. Pagal šį pakeitimą, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. valstybinių mokslinių tyrimų institutų tyrėjų pareiginės algos koeficientai bus nustatyti kaip 1,45176. Įstatymas įsigalios 2025 m. rugsėjo 1 d. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą, priimtą Lietuvos Respublikos Seimo.

Projekto XV-27 apibendrinimas: Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Mokslo ir Studijų įstatymo XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame nustatomi nauji pareiginės algos koeficientai tam tikriems instituto darbuotojams. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo pakeitimas ir papildymas. Jame pateikiami straipsniai, kurie reglamentuoja melioruotos žemės sąvoką, natūralizavimą, melioracijos darbų priežiūrą, apskaitą bei melioracijos statinių nurašymą. Įstatymas taip pat nustato, kada jis įsigalios ir numato, kad vyriausybė bei žemės ūkio ministras turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki tam tikros datos.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, kad merų sprendimai būtų įforminami potvarkiais. Įstatymas priimtas 2024 m. Vilniuje. Respublikos Prezidentas, praneša Seimo narys Domas Griškevičius.

Įstatymo apibendrinimas: Šis įstatymas siekia pakeisti Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatymą, kad būtų atnaujinti ir tobulinti šios organizacijos veiklos pagrindai. Jame numatytos naujos sąvokos, kaip garbės šaulys, jaunasis šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai ir kt. Taip pat apibrėžiamos šaulių pareigos ir teisės, jų dalyvavimas ginkluotos gynybos plane bei kariuomenės veikloje. Įstatyme nustatomos Lietuvos Šaulių Sąjungos funkcijos, kurios apima šaulių karinį rengimą, patriotinį ugdymą, pagalbą kariuomenei ir kitoms valstybės institucijoms. Taip pat įtvirtinamos bendradarbiavimo su kitomis institucijomis tvarkos bei atsakomybės sritis. Įstatyme taip pat numatoma LŠS pagalba krizių valdymo ir civilinės saugos sistemoms ekstremalių situacijų metu. Įstatyme taip pat numatoma vidaus reikalų sistemos įstaigų pagalba LŠS veiklai bei bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis.

Šiame teisės akte pateikiami pakeitimai Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymui ir įstatymui, susijusiam su šiuo klausimu. Akte numatomi reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms aplinkos teršalų matavimus ir tyrimus, bei įvestos taisyklės dėl laboratorijų akreditavimo ir leidimų gauti. Taip pat nurodoma, kad laboratorijos turi atitikti tam tikrus standartus. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Taip pat pateikiami Seimo narių, Respublikos Prezidento parašai.

Įstatymo apibendrinimas: Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 50 straipsnį, kad būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas prekėms, skirtoms paramai ir humanitarinei pagalbai. Prekės, tiekiamos labdaros ir paramos gavėjams bei humanitarinės pagalbos institucijoms, gali būti apmokestinamos 0 procentų PVM tarifu, jei jos išgabenamos už Europos Sąjungos ribų kaip parama arba humanitarinė pagalba. Įstatymas numato, kad asmenys gali atsiskaityti arba gauti grąžinamąją PVM sumą už prekes, kurias įsigijo ar importavo ir išgabeno iš ES teritorijos, jei tai yra susiję su parama arba humanitarine pagalba. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o įgyvendinimo tvarką nustatys finansų ministras.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą Nr. XII-1215 12 ir 13 straipsnių atžvilgiu. Pagrindiniai pakeitimai yra tokie: valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai gali būti refinansuojami, ir jei kreditas grąžinamas anksčiau nei per 5 metus, jis gali būti refinansuotas. Įstatymas įsigalios 2025 m. vasario 1 d., o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki sausio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo nuostatos taikomos kreditavimo sutartims, sudarytoms iki 2025 m. sausio 31 d. ar vėliau.