Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo Nr. XIV-293 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, 3 straipsnio 6 dalis yra pakeičiama ir išdėstyta taip: Kiti mokesčių mokėtojai (išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus mokesčių mokėtojus) Valstybinei mokesčių inspekcijai šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Mokesčių administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis pradeda teikti 2027 m. gegužės 1 d. Įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.

Šiame įstatyme, priimtame Lietuvos Respublikos Seime, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimas. Pakeitimai susiję su baudų užtraukimu įstaigoms, organizacijoms ir asmenims, kurie nevykdo savo pareigų, susijusių su vaikų teisių apsauga. Pakeitimai įsigalioja nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos.

Pateiktas kodas yra iš Lietuvos Respublikos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo. Šiame įstatyme pateikiami pakeitimai ir papildymai, kurie susiję su įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų duomenų tvarkymu, teikimu ir naudojimu. Įstatyme pateikta, kad: 1. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro statusas, steigimo tvarka, objektai, valdytojas, duomenys, informacija ir kitos detalės turi būti nustatytos pagal šį įstatymą. 2. Keičiamas 6 straipsnio 3 ir 4 dalių turinys. 3. Įstatymas papildomas nauju 6¹ straipsniu, kuriame nurodoma, kaip turi būti tvarkomi ir naudojami registro duomenys. 4. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Svarbu paminėti, kad informacija, susijusi su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu, baudžiamojo persekiojimu, bausmių vykdymu arba nacionaliniu saugumu ar gynyba, turi būti tvarkoma pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus.

Šiame teisės akte, kuris yra Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymas, kalbama apie asmenų, kurie buvo nuteisti už seksualinius ir smurtinius nusikaltimus, apribojimus dirbti arba užsiimti kitokia veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su vaikais. Šiame įstatyme yra numatyta, kad tokie asmenys negali dirbti, atlikti praktiką, stažuotis arba užsiimti savanoriška veikla įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kurios teikia paslaugas vaikams. Be to, jie negali dirbti arba teikti paslaugas kitose įstaigose, kurios nėra išvardytos įstatyme, bet kurios veikla yra tiesiogiai susijusi su vaikais. Šis įstatymas taip pat numato, kad darbdavys, priimančioji organizacija arba juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas arba praktiką, gali tai padaryti tik gavęs informaciją, kad asmuo nebuvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios yra išvardytos šiame įstatyme.

Šiame įstatyme numatyti keletas svarbių pakeitimų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9, 32, 34 ir 35 straipsniuose. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 9 straipsnis: Pakeistas 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautoju gali būti asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 18 metų. 2. 32 straipsnis: Pakeistas 1 dalies 2 punktas, kuriame nurodoma, kad valstybės tarnautojas gali atsistatydinti iš pareigų pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktą arba būti atleistas iš pareigų pagal 14 punkte nurodytus pagrindus. 3. 34 straipsnis: Išbraukta 4 dalis ir pakeista 5 dalis, kuriame nustatyta, kad įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali atsistatydinti iš pareigų. 4. 35 straipsnis: Pakeistas 1 dalies 7 punktas, kuriame numatyta, kad valstybės tarnautojas gali atsistatydinti savo noru, kai jam sukanka 65 metai. Šis įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Teisės akto esmė: Šiame dokumente aptariamas Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimas. Pagal naująjį pakeitimą, transporto rūšys pagal šį įstatymą yra geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Kelių transportas įstatymų numatyta apimtimi apima lynines transporto priemones, jei kompetentinga institucija šią transporto rūšį įtraukia į viešojo transporto sistemą. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti krovinių ir keleivių vežimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Kelių Transporto Kodekso 2, 10 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 18³ straipsniu Įstatymas, numatytas įsigaliojimas 2025 m. gruodžio 1 d. Šis įstatymas kelia keletą pagrindinių pakeitimų: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 1 dalis, kurioje apibrėžiama, kas yra kelių transportas. Pagal naują apibrėžimą, kelių transportas taip pat apima keleivių gabenimą naudojant lynines transporto priemones, jei kompetentinga institucija priima sprendimą įtraukti šią transporto rūšį į viešojo transporto sistemą. 2. Pakeičiamas 2 straipsnio 3 dalis, kurioje apibrėžiamos keleivinės transporto priemonės. Pagal naują apibrėžimą, keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi, lyninės transporto priemonės. 3. Papildomas 2 straipsnis nauja 13 dalimi, kurioje apibrėžiamos lyninės transporto priemonės. 4. Pakeičiamas 10 straipsnio 1 dalis, kuri apibrėžia, kas sudaro kelių transporto priemonės ekipažą. 5. Papildomas kodeksas 18³ straipsniu, kuriame reglamentuojamas keleivių vežimas lyninėmis transporto priemonėmis. Įstatymo įsigaliojimas numatomas 2025 m. gruodžio 1 d., o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. lapkričio 30 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame numatoma, kad: 1. Atmintinų dienų įstatymas bus papildytas nauju 7 punktu, kuriame vasario 9-oji bus pripažinta Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. 2. Buvusieji 1 straipsnio 2 dalies 7-9 punktai bus laikomi atitinkamai 8-9-7 punktais. 3. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Šį įstatymą pateikė Seimo narys ir jį skelbia Respublikos Prezidentas.

Teisės akto apibendrinimas: Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį pakeitimą, "jaunu žmogumi" laikomas asmuo nuo 12 iki 29 metų (įskaitant). Šis pakeitimas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas. Dokumente taip pat yra informacija apie įstatymo skelbimą ir teikėją.

Šis įstatymas yra Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2 ir 7 straipsnių pakeitimo projektas. Pagrindiniai pokyčiai įstatyme yra: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 12 dalis, kuri nurodo, kaip suprasti įstatyme vartojamas sąvokas. Sąvokos suprantamos pagal jų apibrėžimus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, civiliniame kodekse, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir statybos įstatyme. 2. Keičiamas ir papildomas 7 straipsnis, kuris nurodo, kada nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas. Įvedamas naujas punktas, kuris nurodo, kad nekilnojamasis turtas, registruotas kaip kultūros paveldo objektas ir naudojamas kultūros paslaugoms teikti, yra apmokestinamas, jei jo valdytojas yra sudaręs apsaugos sutartį. 3. Nustatomas įstatymo įsigaliojimo laikas - 2026 m. sausio 1 d., išskyrus straipsnį, kuris nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. 4. Teikėjo parašas, vardas ir pavardė yra anoniminiai.