Ruošiamasi priimti

Tai yra Lietuvos Respublikos Žmonių Palaikų Laidojimo Įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymas. Svarbiausia informacija yra: 1. 25 straipsnio 1 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip: Kapinėse kapavietės skiriamos neatlygintinai. Už savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikimą mokamas savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestis. 2. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis įstatymas buvo paskelbtas Respublikos Prezidento ir pateiktas Seimo nario.

Čia yra dokumentas, kuris yra Lietuvos Respublikos įstatymas, skirtas pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnį. Dokumente pateikiami pasiūlymai dėl sankcijų už tam tikrus administracinius nusižengimus, kurie apima konfiskavimo priemones. Pakeitimai apima naujus reikalavimus, kurie numato privalomą konfiskavimą už tam tikrus nusižengimus, ypač tuos, kurie padaro žalą žuvų ištekliams, viršijančią du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų. Šis įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Projekto tikslas yra pakeisti šio įstatymo straipsnį, kuris reglamentuoja kelių naudotojo mokestį už važiavimą magistraliniais keliais. Dokumente išdėstytos išimtys, kada kelių naudotojo mokestis yra nemokamas, tokioms transporto priemonėms kaip: - Kovinės, kovos-mokomosios, mokomosios, rikiuotės ir transportavimo grupėms priskirtos Vidaus reikalų ministerijos ir jos įstaigų transporto priemonės. - Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonės. - Specialiai asmenims su negalia vežti ir (arba) vairuoti pritaikytos transporto priemonės. - Sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliai. - Mokykliniai autobusai. - Transporto priemonės, naudojamos valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti. - Užsienio šalyse įregistruotos transporto priemonės, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos. - Krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonės. - Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančios keleivinės transporto priemonės. - Grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomi automobiliai. - Istorinės motorinės transporto priemonės. Pagal šį projektą, įstatymas turėtų įsigalioti 2025 m. rugsėjo 1 d. Taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šios datos turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris reglamentuoja švietimo įstaigų (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovų kvalifikacijos reikalavimus ir skyrimo tvarką. Pagal šį įstatymą, švietimo įstaigos vadovu gali būti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją. Be to, šis asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį. Asmuo skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taip pat įstatyme nurodoma, kad 59 straipsnio 3 dalis pripažinama netekusia galios, o buvusias 59 straipsnio 4-16 dalis reikia laikyti atitinkamai 3-15 dalimis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 30 d., o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2025 m. balandžio 15 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šiame dokumente pateikiamas teisės akto, kuris pripažįsta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymą netekusiu galios, projekto apibendrinimas. Dokumentas yra datuotas 2025 m. vasario 11 d. ir pasirašytas Vilniuje. Pagrindinė informacija yra pateikiama pirmajame straipsnyje, kuriame teigiama, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas Nr. XIV-1256 yra pripažįstamas netekusiu galios. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 m. Šis įstatymas apima keletą svarbių punktų: 1. 7 straipsnio 4 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip, kad Viešoji saugumo tarnyba saugo teismų pastatus ir užtikrina viešąją tvarką. Tarnyba taip pat konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų, taip pat saugo juos per teismo posėdžius. 2. Įstatymas, išskyrus jo 2 straipsnio dalį, įsigalioja nuo 2025 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šį įstatymą skelbė Respublikos Prezidentas ir jį teikė Seimo narys.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo Nr. I-480 130 straipsnio pakeitimo įstatymas, kurio projekto data numatyta 2025 m. Dokumente nurodyta, kad: 1. Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos saugo teismų pastatus ir užtikrina viešąją tvarką juose. 2. Teismų saugojimo tvarką ir teismų apsaugai skiriamų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų skaičių nustato vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos siūlymus. 3. Teismų apsaugą užtikrinanti Viešojo saugumo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. 4. Teismų apsaugą užtikrinančių Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų įgaliojimus nustato įstatymai. 5. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos asmenims, kuriems turėti ginklą arba kitus pavojingus daiktus ar medžiagas reikalinga atliekant tarnybines funkcijas, taip pat kai tokios medžiagos ar daiktai yra teisme nagrinėjamos bylos sudedamoji dalis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Vidaus reikalų ministras iki 2025 m. birželio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO NR. XIV-903 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS. Įstatyme aprašyti pakeitimai siejasi su asmenų vardų ir pavardžių rašymu dokumentuose. Konkrečiai, Įstatymo pakeitimai numato: 1. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. 2. Vardo ir pavardės rašymas dokumentuose, kuriuose vardas ir pavardė įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, turi laikytis tam tikrų reikalavimų, priklausomai nuo to, ar vardas ir pavardė dokumento šaltinyje yra įrašyti lotyniškos abėcėlės ar lotyniško pagrindo rašmenimis, ar nelotyniško pagrindo rašmenimis. 3. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Dokumentas yra Lietuvos Respublikos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 28 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame numatytas 28 straipsnio 4 dalies pakeitimas. Šis pakeitimas susijęs su sprendimu dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priima ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas siūlo papildyti 57 straipsnio 1 dalį nauju punktu, kuriame nurodoma, kad dėstytojo arba mokslo darbuotojo veikla gali būti įvertinta neigiamai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį paskelbė Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą teikė Seimo narė Birutė Vėsaitė.