Ruošiamasi priimti

Įstatymas apima keletą svarbių Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimų. Pirmasis pakeitimas susijęs su 38 straipsnio 4 dalies pakeitimu, kuris reglamentuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimų organizavimą. Naujame pakeitime akcentuojamas lygių galimybių principas, nurodoma, kad šie patikrinimai turi būti vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, taip pat nustatoma, kad draudžiama tokius patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu. Kitas pakeitimas susijęs su 46 straipsnio 1 dalies papildymu 14 papunktčiu, kuris garantuoja vaikui teisę į jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius atitinkantį poilsį ir laisvalaikį. Trečiasis pakeitimas susijęs su 47 straipsnio pakeitimu ir išplėtimu. Joje detaliai išdėstytos teisės, kurias turi tėvai: gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas, taip pat teisė parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją ir kitos teisės. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo pakeitimo projektas, kuris numato papildyti rinkliavų įstatymo 11 straipsnį. Pagal šį projektą, numatoma įvesti rinkliavą už eismo ribojimą vietinės reikšmės keliuose, dirbant įvairius darbus keliuose, kelių juostose ar jų apsaugos zonose, rengiant įvairius masinius renginius, kai ribojamas ar uždaromas eismas. Tačiau rinkliava nenustatoma, kai darbai atliekami iš savivaldybės biudžeto lėšų, iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, ir kai įrengiamos, rekonstruojamos ar taisomos melioracijos sistemos kelių apsaugos zonoje, jeigu nepažeidžiama kelio sankasa ir (ar) kiti kelio statiniai. Šis įstatymas numatytas įsigaliojant 2025 m. liepos 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu Įstatymo Nr. XIV-3094 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai teisės akto punktai: 1. Teisės aktas siūlo pakeisti Mokėjimų įstatymo 2 straipsnį ir išdėstyti jį nauju būdu. 2. Siūlomas įstatymo papildymas 9¹ straipsniu, kuris reglamentuoja dalyvavimo nustatytose mokėjimo sistemose sąlygas. 3. Teigiama, kad mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, norinti dalyvauti mokėjimo sistemoje, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tokius kaip: turėti priemonių aprašymą, mokėjimo paslaugų teikimo ir vidaus kontrolės sistemos aprašymą, mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą. 4. Siūloma, kad priežiūros institucija detalizuotų šio straipsnio reikalavimus. 5. Teigiama, kad mokėjimo sistemos operatorius turi teisę reikalauti ataskaitos apie šių reikalavimų laikymąsi. 6. Siūloma, kad kitos valstybės narės licencijuotos mokėjimo įstaigos turi pateikti patvirtinimą, kad jos atitinka Direktyvos 35 straipsnio reikalavimus. Šis teisės aktas yra svarbus, nes jis keičia ir papildo esamus mokėjimo sistemos reguliavimo teisės aktus, siekiant užtikrinti mokėjimo sistemos stabilumą ir saugumą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimo projektas. Jame numatytas 3 ir 4 straipsnių pakeitimas. Pagal 3 straipsnio pakeitimą, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio bei jo vaikų vardai ir pavardės piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose galės būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. 4 straipsnio pakeitimas numato, kaip vardai ir pavardės turėtų būti rašomi skirtingose situacijose, kai dokumento šaltinyje jie yra įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis. Taip pat numatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu atitinka tam tikras sąlygas. Įstatymas numato įsigaliojimą nuo 2026 m. sausio 1 d., tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. spalio 1 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimo įstatymo projektas. Pagal šį projektą, siūloma pakeisti ir išdėstyti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuris reglamentuoja specialias žemės naudojimo sąlygas branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams, elektros energijos perdavimo tinklams, šilumos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms. Projektas numato, kad įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Projektą skelbia Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo narys.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo Nr.VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, buitinis gamtinių dujų vartotojas yra apibrėžtas kaip fizinis asmuo, kuris perka gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Ši sąvoka taip pat apima tradicines ir valstybės pripažintas religines bendruomenes ir bendrijas, perkančias gamtines dujas bendrosioms reikmėms. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą pateikė Respublikos Prezidentas ir Seimo nariai.

Šis dokumentas yra projektas, kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnį. Pagrindiniai pakeitimai susiję su elektros energijos kainomis ir tarifais, kurie bus taikomi tam tikroms grupėms. Pirmiausia, siūloma, kad sodininkų, individualių automobilių garažų savininkų bendrijoms, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms ir kitoms panašioms grupėms būtų taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai, kaip ir buitiniams vartotojams. Taip pat siūloma, kad bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, perkančioms elektros energiją savo dalyvių poreikiams, taip pat būtų taikomos buitinių vartotojų kainos ir tarifai. Šis įstatymas turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d. Vyriausybė turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d.

Atsiprašau, bet atrodo, kad jūs pateikėte HTML kodo fragmentą, kuris yra susijęs su tam tikru teisės akto dokumentu. Šis kodas yra skirtas apibrėžti dokumento struktūrą ir jo turinį, tačiau be konkretaus konteksto ar dokumento turinio, sunku suteikti apibendrinimą. Gal galėtumėte pateikti daugiau informacijos apie šį teisės aktą?

Šis dokumentas yra projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 10 straipsnio ir 1 priedo nuostatas. Pagrindiniai pasiūlymai yra: 1. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuris reguliuoja Seimo Pirmininko ir kitų Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų paskyrimą. Pasiūlymas yra, kad šiuos darbuotojus paskirtų Seimo kancleris ar jo įgaliotas asmuo šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Pasiūlymas yra pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą. 3. Pasiūlymas yra pakeisti Įstatymo 1 priedo 1 punktą, kuris reguliuoja teismo kanclerio, Seimo kanclerio pavaduotojo, viceministro, Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo, Seimo Pirmininko kabineto vadovo, Ministro Pirmininko biuro vadovo, ministerijos kanclerio, Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo pareigas. 4. Siūloma, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūloma iki 2025 m. balandžio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimas. Šiame teisės akte apibrėžiama, kas laikoma istorine motorine transporto priemone. Pagal pakeitimą, istorine motorine transporto priemone laikoma 40 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemone, kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. Teisės akte taip pat nurodoma, kad šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugsėjo 1 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Teisės aktą pateikė Seimo nariai Antanas Nedzinskas ir Saulius Luščikas.