Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-627 31 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis pateikia pakeitimus, kurie buvo atlikti įstatymo 31 ir 64 straipsniuose. Pagrindiniai pakeitimai įstatymo 31 straipsnyje: 1. Garantinis elektros energijos tiekimas vartotojui užtikrinamas tam tikromis sąlygomis, tokios kaip laikotarpis, kada vartotojas gali pasirinkti kitą tiekėją, garantinio tiekimo trukmė ir kiti veiksniai. 2. Detaliai aprašoma kaip apskaičiuojama garantinio tiekimo kaina skirtingoms vartotojų grupėms. Pagrindiniai pakeitimai įstatymo 64 straipsnyje: 1. Pakeičiama 64 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad šio įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalys įsigalioja 2030 m. sausio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Dokumentas yra Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 ir jo keletos straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimas. Šiame dokumente išdėstytas 22 straipsnio 11 dalies pakeitimas, pagal kurį energetikos įmonėms išduotų elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos licencijų galiojimas bus panaikintas 2030 m. sausio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Šeimos stiprinimo įstatymo 9 ir 12 straipsnių pakeitimo. Jame siūloma: 1. Pakeisti 9 straipsnio 9 dalies 4 punktą, kuris numato, kad rengiamas ir kasmet pristatomas pranešimas apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį, įvertinant ir Šeimai palankios aplinkos indekso duomenis. 2. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu, pagal kurį vykdoma Šeimai palankios aplinkos indekso stebėsena. Įstatymas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 3 dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projektą teikė Aušrinė Norkienė.

Šis tekstas yra HTML formato dokumentas, kuriame yra įstatymo projektas Nr. XVP-. Įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį projektą, numatoma pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 29 punktą. Naujoje redakcijoje savivaldybėms bus suteiktas teisė nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas, išskyrus bilietų kainas už kultūros renginius, ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais. Taip pat numatyta, kad savivaldybės galės nustatyti centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens kainas, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifus, bilietų kainų į kultūros renginius apskaičiavimo principus įstatymų nustatyta tvarka. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

Tai yra Lietuvos Respublikos Socialinių Paslaugų Įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2357 6 straipsnio pakeitimas. Šio įstatymo esmė - papildyti 6 straipsnį 15 dalimi. Pagal naująjį pakeitimą, individualios priežiūros darbuotojai, kurie pradėjo dirbti iki 2024 m. birželio 30 d. ir kurie į pareigas buvo priimti pagal galiojusio Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 6¹ dalies 2 punktą, privalo išklausyti ne trumpesnius kaip 160 akademinių valandų mokymus iki 2027 m. liepos 1 d. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o jį skelbė Respublikos Prezidentas. Įstatymo teikėjas buvo Seimo narys Karolis Podolskis.

Šiame dokumente aprašomas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimas. Šis įstatymas susijęs su darbuotojų, auginančių vaikus, atostogomis ir kitomis lengvatomis. Pakeitimai apima: 1. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 14 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). 2. Darbuotojams, auginantiems neįgaliąją iki 18 metų arba du vaikus iki 14 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). 3. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 14 metų arba auginantiems du vaikus iki 14 metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Šis pakeitimas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Čia yra įstatymas, kuris keičia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliais kelių įstatymo 17¹ straipsnį. Pagal šį įstatymą, elektrinių mikrojudumo priemonių (pvz., dviračių, riedlentinų, paspirtukų ir pan.) vairuotojai privalo laikytis tam tikrų saugumo taisyklių. Jie privalo važiuoti tik su tvarkingu stabdžiu ir garso signalu, priekyje turi būti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas. Taip pat, priemonė turi turėti iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba priekyje ir gale turi degti atitinkami šviesos žibintai. Tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, priekyje taip pat turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas. Be to, vairuotojai privalo dėvėti šalmą. Jei priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti nuomotojas. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.

Šiame dokumente kalbama apie Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimą. Pagrindinės pakeitimų esmės yra: 1. Pakeičiama 394 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodoma, kad skrydžių taisyklių, nustatytų 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 923/2012, pažeidimas, orlaivio skrydžio draudžiamosiose, ribojamosiose arba pasienio zonose taisyklių pažeidimas, taip pat nevaldomojoje oro erdvėje vykdomų skrydžių sąlygų Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo numatytais atvejais pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Pripažįstami netekusiais galios 394 straipsnio 8 ir 9 dalys. Dokumentą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jo pagrindinės idėjos yra šios: 1. Pakeičiama 259 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad asmuo, kuris patys kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos arba į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas narkotines ar psichotropines medžiagas, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2. Papildoma 259 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, turintis teistumą. 3. Papildoma 259 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 3 dalį, per metus padarė naują nusikalstamą veiką arba nutraukė pradėtą priklausomybės gydymą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai bei Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, 212 straipsnis yra papildytas 7² punktu, kuris apima situaciją, kai įtariamasis pradeda gydytis priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų arba lankyti teisės aktų nustatyta tvarka rengiamus kursus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą. Taip pat, 217 straipsnis yra papildytas 7¹ dalimi, kuri numato, kad jeigu įtariamasis, kuriam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 212 straipsnio 7² punkte numatytų priežasčių, per metus padaro naują nusikalstamą veiką arba nepabaigia gydymo arba kursų, prokuroras privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Šį įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas. Įstatymą teikia Seimo narys.