Ruošiamasi priimti

Svarbiausia informacija šiame dokumente yra susijusi su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimais. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 1 straipsnyje: Valstybės ir savivaldybių investavimas reglamentuojamas kituose įstatymuose, tokiuose kaip Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir kituose. 2. 2 straipsnyje: Nurodoma, kaip suprantamos kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos. 3. 10 straipsnyje: Užsienio valstybės turi teisę įsigyti nuosavybėn žemę Žemės įstatymo nustatyta tvarka. 4. 15 straipsnyje: Nurodoma, kaip teikiamos paraiškos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo, kaip atliekamas šių sąlygų vertinimas ir kaip atliekama stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra. 5. 15 straipsnyje: Papildyta nuostata, kad šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytas penkerių metų terminas išimtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas iki dvejų metų. 6. 15 straipsnyje: Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja koordinatorius. 7. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas: Nurodoma, kada įsigalioja šis įstatymas ir kada Vyriausybė turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Visi pakeitimai įsigalios 2025 m. gegužės 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23¹, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis apima šiuos pagrindinius pakeitimus: 1. 23¹ straipsnyje pakeičiamas pavadinimas ir išdėstoma apsauga nuo smurto ir kitų žalingų veiksnių švietimo įstaigose. Įtraukta nauja dalis, kurioje draudžiamas informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu, išskyrus išimtinius atvejus, kurie nustatyti mokyklos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje. 2. 59 straipsnyje pakeičiamas 8 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad mokyklos vadovas organizuoja švietimo įstaigos veiklą, įgyvendina strateginį švietimo įstaigos valdymą, vadovauja rengiant švietimo įstaigos strateginį ir metinį planus, užtikrina jų įgyvendinimą, tvirtina informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo mokykloje tvarką ir kt. 3. 60 straipsnyje pakeičiama 5 dalis, kurioje nurodoma, kad mokyklos taryba vertina mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą, teikia pasiūlymus dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo mokykloje tvarkos ir vykdo kitas funkcijas. Šį įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 2 ir 46 straipsnių pakoregavimu. Pagal naują 2 straipsnio redakciją, įvedama nauja sąvoka - "savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė". Tai yra savivaldybė, kurios didelę teritorijos dalį užima ekonominės veiklos koncentracijos karštoji teritorija, nėra reikšmingų vidinių netolygumų ir kurios plėtrą lemia vienas iš šių išorinių veiksnių - metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas arba transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinių uostų grupei priklausančio uosto veikla. 46 straipsnyje nurodoma, kad apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Taip pat pateikiami išsamūs reikalavimai, kuriuos atitinkant, galima sumažinti apmokestinamąjį pelną. Pakeitimai taip pat numato ir kitus detalius, susijusias su ilgalaikio turto naudojimu ir apmokestinimo sąlygomis. Dokumentą pateikė ir pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. 4 straipsnis papildytas 14 dalimi, kurioje nustatoma, kad valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai, jei jie yra 10 ha ir mažesni. Tokie sklypai gali būti esantys valstybinės reikšmės miškuose arba ribotis su jais, arba ribotis su žemės ūkio paskirties žeme. 2. Tokie valstybinių miškų sklypai, esant miškų urėdijos atsisakymui juos perimti, gali būti parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 3. Buvusią 4 straipsnio 14 dalį reikia laikyti 15 dalimi. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Tai yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuriame pateikiamas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 7 straipsnio pakeitimas. Įstatyme nurodomi būtini pakeitimai, kurie susiję su informacijos teikimu kredito gavėjui nuotolinės kredito sutarties metu ir balso telefonijos ryšiu. Pirma, pakeičiama 7 straipsnio 9 dalis, kuri dabar teigia, kad nuotolinės kredito sutarties sudarymo metu reikalavimai dėl informacijos teikimo kredito gavėjui laikomi įvykdytais, jei prieš sudarant sutartį kredito gavėjui buvo pateikta standartinė kredito informacija. Antra, pakeičiama 7 straipsnio 10 dalis, kurioje dabar nurodoma, kad jei su kredito gavėju kalbama balso telefonijos ryšiu, jam turi būti pateikta bent jau pagrindinė informacija apie kredito ypatumus, palūkanų normą, kitas išlaidas, mokėjimo periodiškumą ir skaičių bei kiekvienos kredito įmokos sumą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Mokėjimų Įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis apima pakeitimus, susijusius su mokėjimo paslaugų teikimu. Pagal šį pakeitimą, kai mokėjimo paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas naudojant nuotolinio ryšio priemones, ir taikomas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, keičiami tam tikri informacijos reikalavimai. Įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra projektas, kuris siūlo pakeitimus Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 50 straipsnio redakcijai. Pakeitimai numatyti šiose srityse: 1. Siūloma papildyti 50 straipsnio 9 dalį 7 punktu, kuris numato, kad nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų įvykdymo dienos iki skundo pateikimo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai. 2. Siūloma papildyti 50 straipsnį nauja 14 dalimi, kuri nurodo, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 3. Siūloma buvusias 50 straipsnio 14-19 dalis laikyti atitinkamai 15-20 dalimis. Projektas numato, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Projektą teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Šis tekstas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20 straipsnį. Konkrečiai, siūloma pakeisti straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip: 20 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo paskirstomi taip: 1/3 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/3 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas šio Įstatymo 72^1 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo projektą teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Atsiprašau, bet šiame tekste nėra konkretaus teisės akto, pateikto tik HTML kodo struktūra. Tačiau pagal tai, ką galima suprasti, tai yra projektas apie Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo keitimą, kuris numato pakeisti ir papildyti tam tikrus įstatymo straipsnius. Taip pat minimas 25 straipsnio pakeitimas, kurio metu 8 ir 9 dalys pripažįstamos netekusiomis galios. Dokumentą skelbia Respublikos Prezidentas ir teikia LR Seimo nariai. Dėl tam tikrų informacijos trūkumų, tikslesnė informacija nebūtų galima be viso dokumento turinio.

Šis HTML dokumentas yra įstatymo projektas, kuriame siūloma keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatymo 9 ir 81 straipsnius bei priedą. Projekte numatomi pakeitimai susiję su mokėjimų sistemos dalyvavimo sąlygomis. Projekte pabrėžiama, kad mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, norėdama dalyvauti mokėjimo sistemoje, turi laikytis nustatytų reikalavimų, kaip apsaugoti vartotojų lėšas, mokėjimo paslaugų veiklos valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, taip pat turi būti parengtas veiklos nutraukimo planas. Taip pat numatoma, kad priežiūros institucija detalizuoja šiuos reikalavimus, o mokėjimo įstaiga privalo pateikti ataskaitą apie jų laikymąsi. Be to, išdėstyti reikalavimai, kurių turi laikytis kitoje ES valstybėje narėje licencijuota mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga. Projektą pateikia Lietuvos Respublikos Prezidentas.