Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame išdėstyti pakeitimai, susiję su baudomis už nusižengimus, kurie susiję su vaikų teisėmis ir jų apsauga. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeisti 72 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta bauda už socialinių, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą vaikams be atitinkamų leidimų ir reikalavimų laikymosi. Bauda siekia nuo 300 iki 500 eurų. 2. Pakeisti 72 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta bauda už teikimą paslaugų vaikams asmenims, kurie yra nuteisti už nusikaltimus, susijusius su vaikų teisių pažeidimais, seksualiniu išnaudojimu ir pan. Bauda šiuo atveju siekia nuo 3000 iki 5000 eurų. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime ir skelbtas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 36³, 36⁴, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymas. Šis įstatymas keičia 10 straipsnio 4 dalį, kurioje teigiama, kad darbdaviai, priimančiosios organizacijos, taip pat juridiniai asmenys, pasitelkiantys asmenis teikti paslaugas ar priimantys asmenis atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis tekstas yra Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 10³ straipsniu įstatymo projektas. Jame pateikiamos nuostatos, kaip ir kokiomis sąlygomis miško žemėje leidžiama statyti laikinuosius poilsinius statinius (vasarnamius). Pagrindinės nuostatos yra tokios: 1. Vasarnamiai gali būti statomi tik IV grupės (ūkiniuose) miškuose, kai jie neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams. 2. Statybai reikalingas savivaldybės leidimas, kuris išduodamas pateikus miško valdytojo ar savininko prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus. 3. Statiniai negali būti naudojami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta ir negali būti pritaikomi gyvenamajai paskirčiai. 4. Vasarnamiai turi būti statomi nepažeidžiant miško ekosistemų vientisumo, draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams. 5. Statybos leidimas gali būti panaikintas, jei nustatoma, kad pažeidžiamos aplinkos apsaugos nuostatos arba statiniai naudojami nesilaikant nurodytų reikalavimų. Įstatymas numatytas įsigaliojus 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymo, reglamentuojančio asmenų delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, pakeitimas. Įstatymo pakeitimas numato keletą esminių straipsnių pakeitimų: 1. Straipsnio, apibrėžiančio įstatymo paskirtį, pavadinimas ir tekstas bus pakeisti. 2. Įstatymas bus taikomas karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojams ir kitiems asmenims. 3. Įstatymas netaikomas asmenims, siunčiamiems į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijas žemesnėse negu misijos vadovo ar jo pavaduotojo pareigose, kai ši organizacija apmoka pragyvenimo ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis išlaidas. 4. Deleguojančiosios institucijos bus apibrėžtos aiškiau ir išsamiau. 5. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o Užsienio reikalų ministras turi priimti įgyvendinamąjį teisės aktą iki 2025 m. balandžio 30 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio Nr. X-233 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Teisės akto projekte numatyta pakeisti 9 straipsnio 3 dalį, kuri po pakeitimų skambės: "Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 3 metai." Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Šis dokumentas yra įstatymo projektas, kuriame pateikiamas Lietuvos Respublikos Valstybės ir Tarnybos Paslapties Įstatymo Nr. VIII-1443 15 straipsnio pakeitimas. Pagrindinis dokumento tikslas - pakeisti 15 straipsnio 5 dalį. Pagal pakeitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, ministerijų kancleriai, savivaldybių administracijos direktoriai, mobilizacijos sistemos subjektų vadovai turi atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu Slaptai. Be to, dėl jų turi būti gauta kompetentingos institucijos išvada, kad jiems gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymo projektas numato, kad šis pakeitimas įsigalios nuo 2025 m. liepos 1 d. ir bus taikomas ne tik naujai pareigas pradėjusiems asmenims, bet ir įstatymo įsigaliojimo metu įstatymo projekte nurodytas pareigas einantiems asmenims. Projektą pateikė Seimo nariai.

Teisės akto esminis turinys yra susijęs su Lietuvos Respublikos Ligų ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimu. Pagal šį pakeitimą, maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Tuo tarpu kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms ir neperleidžiamoms dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. rugpjūčio 31 d., o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turi iki 2025 m. liepos 31 d. parengti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra projektas Nr. XVP-55(2), kuris yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 25 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį projektą, numatoma pakeisti 25 straipsnio 5 dalį. Nauja redakcija numato, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais, kurie, jei jie yra Teisės aktų registro objektai arba jų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, skelbiami savivaldybės interneto svetainėje Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau tai neatsiranda potvarkiams, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios arba su asmens duomenimis, kurių skelbimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos. Projektą teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė.

Dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 straipsnį. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų. Taryba sudaroma iš 11 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. 2. Tarybą sudaro: du Respublikos Prezidento paskirti asmenys; du Seimo paskirti asmenys; septynis narius skiria šios organizacijos: du narius skiria Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija; po vieną narį skiria: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija. 3. Papildyti 10 straipsnio 5 dalį 5 punktų: pakeičiamas Tarybos nario paskyrimo įstatyminis pagrindas. Dokumentą pateikia Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Nacionalinio Radijo ir Televizijos Įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymas. Jame aprašoma, kad įstatymas papildomas 19¹ straipsniu, kuris susijęs su Lietuvos Nacionalinio Radijo ir Televizijos (LRT) valstybiniu auditu. Šiame straipsnyje nurodoma, kad Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka LRT valstybinį auditą ir Vidaus audito tarnybos veiklos išorinę peržiūrą. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o jį teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis.