Ruošiamasi priimti

Dokumentas yra Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas. Jame siūloma pakeisti įstatymo 21 ir 33 straipsnius. Pagal pasiūlytą 21 straipsnio pakeitimą, valstybės tarnautojams numatomos trys priemokų rūšys: už pavadavimą, už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Kiekviena priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Taip pat numatoma, kad priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 33 straipsnio pakeitimas susijęs su teise atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. Pagal pasiūlymą, teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą turėtų asmenys, kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl kitų priežasčių, taip pat atleisti iš pareigų dėl valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios pareigybės panaikinimo. Įstatymo pakeitimai siūlomi įsigalioti nuo 2025 m. liepos 1 d., o Vyriausybė turėtų iki 2025 m. birželio 30 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

Tai yra Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos įstatymo pakeitimo projektas. Jame numatoma pakeisti 7 straipsnio 7 punktą, kuriame apibrėžta, kad mobiliosios komandos saugo svarbius valstybės objektus pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Projektas turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d., o Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. birželio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projektą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ir jį pasirašo Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 ir 23 straipsnių pakeitimo. Projektas numato: 1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame kalbama apie ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybą. 2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį, kuriame kalbama apie licencijas ir ginklų dalių gamybą. 3. Pakeisti 23 straipsnį, kuriame kalbama apie ginklų, jų dalių ir šaudmenų eksportą. Projektas numato, kad jis įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. birželio 30 d. priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Teisinis dokumentas yra susijęs su Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 17¹ straipsnių pakeitimu. Dokumente išdėstyti šie pagrindiniai pakeitimai: - Elektrinė mikrojudumo priemonė yra apibrėžta kaip vienam asmeniui skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė briedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir kt.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 800 mm. - Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams leidžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas neviršijant 6 km/h greičio ir privalo nekelti pavojaus pėstiesiems ir viešojo eismo dalyviams. - Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti šaligatviais, pėsčiųjų takais, važiuojamąja kelio dalimi (išskyrus nustatytus atvejus), automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose ir kiti draudimai. - Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Dokumentą pateikė Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Įstatymo projektas Nr. XVP-145(2) numato pakeitimus Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme. Konkretūs pakeitimai yra susiję su 2 ir 7 straipsnių peržiūra. Pakeičiamas 2 straipsnio 12 dalis, kurioje apibrėžiamos įstatyme vartojamos sąvokos. Pateikiama nauja sąvokų apibrėžtis, kurioje akcentuojamas nekilnojamojo turto paskirties atitikimas pagrindinei naudojimo paskirčiai. 7 straipsnio pakeitimai susiję su nekilnojamuoju turtu, kuris registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas. Tokiam turtui siūloma taikyti mokesčio lengvatas, jeigu jis naudojamas kultūros paslaugoms teikti ir sudaryta apsaugos sutartis. Įstatymas numatytas įsigaliojus nuo 2026 m. sausio 1 d., o įgyvendinimo teisės aktai turi būti priimti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, mokiniai, besimokantys mokyklose, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pamokų ir pertraukų metu negali naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais, išskyrus specialius atvejus, kuriuos nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokyklose, kuriose vykdomos vidurinio ugdymo programos, asmeninių mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimas gali būti ribojamas, jei tokią tvarką nustato mokyklos vadovas, vadovaudamasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtomis rekomendacijomis. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2025 m. gruodžio 1 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidento ir teikiamas Seimo nario.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 X skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymas. Įstatymo esmė - nustatyti specialias žemės naudojimo sąlygas teritorijose, kuriose taikomi ūkinės ir/ar kitokios veiklos apribojimai atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus. Įstatyme nurodoma, kad šiose teritorijose draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus, tokius kaip kirsti želdinius ne miško žemėje, vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus didesnėse kaip 1,5 ha biržėse, statyti, rekonstruoti ar įrengti vėjo elektrines be Lietuvos kariuomenės vado ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pritarimo. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Tai yra Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 49 straipsnio 3 dalies 1 punktas: neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių dirvožemio našumo balas yra ne didesnis kaip 28 balai. 2. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Įstatymą teikė Seimo nariai, tarp jų Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius, Linas Urmanavičius ir kiti. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis buvo priimtas 2025 m. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 19 straipsnio 3 dalies 6 punktas buvo pakeistas ir išdėstytas taip: restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais. 2. Įstatymas įsigaliojo 2025 m. liepos 1 d. Įstatymą skelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas, o jį teikė Seimo nariai.

Įstatymo projektas, kurį apžvelgiate, susijęs su Lietuvos Respublikos ratifikavimu Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvencijos, kuri buvo priimta 1967 m. gegužės 3 d. Monake ir iš dalies pakeista 2005 m. balandžio 14 d. protokolu. Ši konvencija yra svarbi dokumentas, reglamentuojantis hidrografijos sektoriaus veiklą tarptautiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, ratifikuoja šią konvenciją. Įstatymas gali būti priimtas tik po to, kai jis yra paskelbtas. Paskelbimo procese dalyvauja Respublikos Prezidentas.