Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Įstatymo Nr. I-67 48 straipsnio pakeitimo projektas. Jame išdėstyti keturi pagrindiniai Konstitucinio Teismo teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo atvejai: 1) Teisėjas yra byloje dalyvaujančių asmenų giminaitis personalinių klausimų atveju. 2) Teisėjas viešai pareiškė, kaip turėtų būti išspręsta nagrinėjama byla. 3) Teisėjas yra pats ar kartu su Seimo narių grupe rengęs ir (arba) teikęs Seimui svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto, kurio atitiktis Konstitucijai ar įstatymui yra tiriama byloje, projekto arba pats išleidęs teisės aktą, kurio atitiktis Konstitucijai ar įstatymui yra tiriama byloje. 4) Teisėjas su byloje dalyvaujančiais asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ir (arba) buvo su jais susijęs politinio (asmeninio) pasitikėjimo ryšiais. 5) Yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Dokumentas taip pat nurodo, kad šios taisyklės turėtų būti taikomos vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Dokumentą pateikė Seimo narys ir jis buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis dokumentas yra teisės akto projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 4 straipsnį. Pakeitimu siūloma išdėstyti 4 straipsnio 2 dalį taip: "Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio ketvirtasis ketvirtadienis. Valstybės pareigūnai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras. Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas." Teisės akto projektą teikia Seimo narys Julius Sabatauskas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis detalizuotai aprašo, kaip valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai yra priimami į darbą, kokie yra jų kadencijos laikotarpiai ir kokiomis sąlygomis jie gali būti paskirti antrajai penkerių metų kadencijai. Svarbu paminėti, jog vadovai priimami į darbą per viešą konkursą, o tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos. Taip pat aprašomos situacijos, kai reikia surengti viešą konkursą dėl naujo vadovo paskyrimo.

Šis teisės aktas yra pakeitimo įstatymas, kuris reguliuoja mažmeninės prekybos įmonių veiklą Lietuvos Respublikoje. Pagrindiniai pakeitimai yra: 1. Pridedama nauja 3 straipsnio dalis, kurioje draudžiama mažmeninėms prekybos įmonėms vykdyti prekybą jų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 300 kvadratinių metrų, sekmadieniais ir Darbo kodekse nustatytomis švenčių dienomis. 2. Buvusios 3 straipsnio 2,5 dalis laikoma 3,6 dalimi. 3. Pakeičiama 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad už šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus, mažmeninės prekybos įmonėms skiriama bauda iki 0,7 procento jų praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų. 4. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra projekto, kurio tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo XIV-1165 4 straipsnį, pateikimas. Šiame projekte pateikiamas pasiūlymas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo: atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkiolikos tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d. Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2025 m. spalio 31 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pagal sandorius, sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusijų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnis. Pagrindinis šio įstatymo pakeitimas susijęs su 8 straipsnio 1 dalies redagavimu. Šiame straipsnyje kalbama apie prisipažinusiųjų asmenų apsaugą ir duomenų paskelbimo atvejus. Pakeitimai numato, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami nuo 2026 m. sausio 1 d. ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau yra išimtys: išskyrus valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovus, jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, politinių partijų narius. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme numatyta, kad asmeniui, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, bet vėliau ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, turi būti efektyviai ir tinkamai kompensuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teismo tvarka ginčijamas tik kompensacijos dydis. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kurio projektą pateikė Seimo narys Artūras Zuokas, dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71, 92 ir 97 straipsnių pakeitimo. Pagrindiniai šio įstatymo pakeitimai: 1. Pakeisti 71 straipsnio 2 dalies nuostatą, nustatant, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju ir mokėti PVM, jeigu bendra atlygio už prekes ir paslaugas suma per metus neviršija nustatytos ribos - 60 000 eurų 2026 m., 70 000 eurų 2027 m., ir 85 000 eurų 2028 m. ir vėlesniais metais. 2. Pakeisti 71 straipsnio 7 dalies nuostatą, numatant, kad asmuo, kontroliuojantis keletą juridinių asmenų, privalo pateikti prašymą įregistruoti juos PVM mokėtojais, jei bendra jų atlygio suma per metus viršija 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą. 3. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodant, kad asmuo, kuris privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, bet to nepadarė, privalo skaičiuoti ir mokėti PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis privalėtų mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. 4. Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatant, kad ūkininkas turi mokėti PVM, jei jo ir jo partnerių bendra atlygio suma per metus viršija 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą. Įstatymas numatytas įsigaliojus nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Svarbiausi pakeitimai: 1. Jei ūkio subjektas padaro šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 3 mėnesiams. 2. Jei ūkio subjektas padaro šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą, kuriuo žuvų ištekliams padaryta žala viršija 140 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams. Teisės aktas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Vyriausybė taip pat turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo. Pagal šį projektą, siūloma papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 7 punktu, kuris skelbia vasario 9-ąją kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės dieną. Be to, buvusius 1 straipsnio 2 dalies 7-9 punktus siūloma laikyti atitinkamai 8-10 punktais. Projektą teikia Seimo narys Dainius Kreivys. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.