Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. XVP-498(2) pakeitimas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeistas 8 straipsnis, kuriame apibrėžta Lietuvos banko funkcija atlikti finansų rinkos priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentus šią funkciją atlieka Europos Centrinis Bankas arba Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija. 2. Pakeistas 11 straipsnis, kuriame numatyta, kad Lietuvos bankas taiko įstatymų ir ES teisės aktų nustatytas poveikio priemones finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims. 3. Pakeistas 42 straipsnis, kuriame nurodyta, kad Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūrą tiek, kiek tai nepavesta Europos Centriniam Bankui arba Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijai. 4. Papildytas 43 straipsnis, kuriame nurodyta, kad Lietuvos bankas turi teisę bendradarbiauti su Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija. 5. Pakeistas 46 straipsnis, kuriame apibrėžta Lietuvos banko teisė bendradarbiauti su kitų valstybių finansų rinkos priežiūros institucijomis ir kitomis institucijomis. 6. Papildytas įstatymo 3 priedas, kuriame įtrauktas 2024 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija. Teisės akto pakeitimai priimti Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo ratifikuojamas Lietuvos Vyriausybės ir Europos Tarybos susitarimas dėl bendradarbiavimo steigiant Europos Tarybos informacijos punktą Baltarusijos žmonėms Vilniuje, Lietuvoje. Šis susitarimas buvo pasirašytas 2024 m. lapkričio 13 d. Strasbūre. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šiame teisės akte kalbama apie Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2899 2 straipsnio pripažinimą netekusiu galios. Šis aktas pripažįsta, kad 2 straipsnis yra netekęs galios. Taip pat pateikiama informacija, kad šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime.

Šis dokumentas, kuris yra HTML formato dokumentas, yra informacija apie Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.53 straipsnio pakeitimo įstatymą. Jis apima pakeitimus įstatymo 5.53 straipsnyje, dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. Pagal šį pakeitimą, įpėdinis, norėdamas priimti palikimą, turi kreiptis į notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Vykdomasis pavedimas turi būti pateiktas antstoliui per dvi savaites. Jei per dvi savaites vykdomasis pavedimas nebus pateiktas, jis bus laikomas negaliojančiu ir bet kuris įpėdinis galės kreiptis dėl naujo vykdomojo pavedimo. Be to, jei įpėdinis po turto apyrašo sudarymo sužino apie neįtrauktą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, jis privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą. Šis pavedimas turi būti pateiktas antstoliui per penkias darbo dienas. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris numato keletą svarbių pakeitimų: 1. Pakeičiamas 43 straipsnio 12 dalis, kurioje numatyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d., popierinės formos vykdomuosius dokumentus dėl nepiniginio pobūdžio išieškojimų išieškotojai antstoliams pateiks per Lietuvos antstolių rūmus. Gautas popierinės formos vykdomasis dokumentas bus skaitmeninamas, pasirašomas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu ir įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą. 2. Į 43 straipsnį įtraukta 13 dalis, kuri nurodo, kad kai išieškotojas yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga, jie patys suskaitmenins popierinės formos vykdomuosius dokumentus dėl nepiniginio pobūdžio išieškojimų, pasirašys elektroniniu parašu ir pateiks juos per Antstolių informacinę sistemą. 3. Į 43 straipsnį įtraukta 14 dalis, kurioje nurodoma, kad suskaitmenintas vykdomasis dokumentas vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas pagal Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. 4. Įstatymas, išskyrus 3 dalį, įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Dokumentas yra oficialus ir skirtas reglamentuoti civilinio proceso kodekso pakeitimus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas. Jame numatyta keletas svarbių pakeitimų: 1. Elektroninius vykdomuosius dokumentus išieškotojai antstoliams vykdyti pateikia per Antstolių informacinę sistemą, o popierinius vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo per Lietuvos antstolių rūmus, išskyrus tam tikrus atvejus. 2. Kai išieškotojas yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga arba kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, popierinius vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo suskaitmenina, pasirašo elektroniniu parašu ir per Antstolių informacinę sistemą vykdyti pateikia valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos arba valstybei atstovaujančio subjekto atsakingi darbuotojai. 3. Suskaitmenintas vykdomasis dokumentas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kaip elektroninis vykdomasis dokumentas. 4. Įstatymas įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d., išskyrus tam tikrus jo straipsnius. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Projekte numatomi šie pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį. 2. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 3 dalį. 3. Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį - teisės aktuose ir sutartyse vartojami Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimai yra tolygūs pavadinimui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 4. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 10 dalį. Įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2025 m. gruodžio 31 d. 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

Tai yra Lietuvos Respublikos projektas, kuris apima Valstybės ir tarnybos paslapties įstatymo Nr. VIII-1443 13 straipsnio pakeitimą. Šiame pakeitime yra išdėstytas pasiūlymas keisti 13 straipsnio 4 dalį, kuri nurodo, kad "Paslapčių subjektai sudaro pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą". Pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ir jį teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Atsiprašau, bet šis įstatymas yra koduotas HTML kalba, kuri yra internetinių svetainių kūrimui naudojama programavimo kalba, todėl sunku jį apibendrinti paprasta Lietuvių kalba. Tačiau pagal tai, ką galiu matyti, šis įstatymas susijęs su kelių įstatymo pakeitimais. Jame yra kalbama apie kelių kategorijų nustatymą, transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu. Taip pat minimi sutikimai naudotis keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Šis dokumentas yra teisės aktas, kuriame keičiami ir papildomi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo straipsniai. Konkrečiai, pakeičiami ir pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 1, 2, 3 ir 6 straipsniai. Taip pat įstatymas papildomas nauju 7 straipsniu. Įstatymas numato, kad įsigalios 2025 m. vasario 1 d., išskyrus keletą nuostatų, kurios įsigalios vėliau. Taip pat numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir susisiekimo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Dokumentą skelbia Respublikos Prezidentas.