Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra teisės akto, kuris keičia Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo 2 ir 13 straipsnius, projektas. Šiame įstatyme numatoma: 1. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį, kurioje apibrėžiamos sąvokos, vartojamos šiame įstatyme. Sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tokiuose kaip gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, karo padėties įstatymas, krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, nepaprastosios padėties įstatymas, įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties. 2. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Šiame punkte kalbama apie valstybinės žemės sklypų rezervavimą investicijoms, privačių investicijų projekto naudingumo vertinimą, investicinio valstybinės žemės sklypo nuomą įgyvendinant privačias investicijas ir gynybos bei saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektus. 3. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2025 m. lapkričio 2 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiami Elektroninių ryšių įstatymo 3 ir 54 straipsniai. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Straipsnyje pakeista 3 straipsnio 102 dalis, kuri dabar apibrėžia, kaip šiame įstatyme suprantamos įvairios sąvokos, remiantis kitais įstatymais ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu. 2. Straipsnyje pakeistas 54 straipsnis, kuris dabar reglamentuoja aparatūros ir įrenginių naudojimą. Jame yra nurodyta, kad draudžiama naudoti ir laikyti radijo ryšio slopinimo ir perėmimo įrenginius, išskyrus tam tikras išimtis. Taip pat nurodoma, kad radijo ryšio stotis, skirtos veikti radijo dažniais, galima laikyti tik turint Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą. 3. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 2 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatoma, kaip bus baudžiami asmenys ir juridiniai asmenys už aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimus. Straipsnyje išdėstoma, kad už aparatūrai ir įrenginiams taikomų reikalavimų nesilaikymą, aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimą, neteisėtą radijo ryšio stočių laikymą, gali būti skiriamos baudos. Taip pat numatoma bauda už radijo ryšio slopinimo ir perėmimo įrenginių neteisėtą naudojimą ir laikymą. Galiausiai straipsnyje nurodoma, kad už minėtus nusižengimus gali būti skiriamas aparatūros ir įrenginių konfiskavimas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 2 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šiame dokumente pateikiami pakeitimai, susiję su slaugytojo padėjėjo profesijos įteisinimu ir profesinės kvalifikacijos apibrėžimu. Pagal šį įstatymą, slaugytojo padėjėjas yra asmuo, kuris įgijo slaugytojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją šio įstatymo nustatyta tvarka, arba asmuo, kuris universitete ar kolegijoje įgijo ne mažiau kaip 60 slaugos ir akušerijos studijų kreditų, iš kurių ne mažiau kaip 5 dalyko (modulio), suteikiančio slaugos įgūdžių, kreditus. Slaugytojo padėjėjo profesinė kvalifikacija gali būti įgyta baigus slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo modulinę programą, įgyjus bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio profesinę kvalifikaciją, arba užsienyje įgyta slaugytojo padėjėjo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Slaugos paslaugos teikiamos sveikatos priežiūros, socialinės globos ir kitose įstaigose, taip pat namuose. Slaugą teikia slaugytojai, o jas teikiant dalyvauja slaugytojų padėjėjai.

Atsiprašau, tačiau pateiktas kodas nėra teisės aktas, tai yra HTML kodas, kuriame yra užkoduotas teisės aktas. Šio dokumento esmė yra: - Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 383, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, bei 384 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. - 383 straipsnio pakeitimas: pateikiamas naujas straipsnio tekstas, kuriame kalbama apie geležinkelių keleivių teisių pažeidimus ir kitų įpareigojimų nevykdymą. Už tai numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. - 384 straipsnį pripažįstama netekusiu galios. - 589 straipsnio pakeitimas: pateikiamas naujas straipsnio 63 punkto tekstas. - Kodekso priedo pakeitimas: pripažįstamas netekusiu galios 31 punktas, pridedamas naujas 1171 punktas, pakeičiamas buvęs 1171 punktas į 1172 punktą. Svarbu pastebėti, kad šis apibendrinimas yra labai supaprastintas ir neapima visų įstatymo detalių. Norint gauti visišką informaciją, reikėtų kreiptis į teisininką arba atlikti detalią analizę.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo Nr. IX-2152 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis nurodo, kad Geležinkelių transporto kodeksas yra taikomas santykiams, atsirandantiems iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, geležinkelių transporto rinkos priežiūros, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Dokumente taip pat nurodoma, kad šis įstatymas nebus taikomas siauriesiems (750 mm pločio vėžės) geležinkeliams, remiantis Reglamento (ES) 2021/782 2 straipsnio 2 dalimi. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. rugpjūčio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis buvo priimtas 2025 m. ir įsigaliojo tais pačiais metais rugpjūčio 1 d. Pakeitimai susiję su 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais. Pirmasis punktas dabar reglamentuoja leidimą atlikti kasinėjimo, inžinerinių komunikacijų klojimo, medžiagų sandėliavimo ir kitus darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje, atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje. Antrasis punktas reglamentuoja leidimą organizuoti komercinius renginius savivaldybei priklausančiose ar savivaldybės valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose, atitverti juos ar jų dalį arba apriboti eismą juose. Įstatymą paskelbė Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas yra Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimas. Šiame dokumente numatytas 4 straipsnio 3 punkto pakeitimas, kuriame išdėstytos detalės apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugą, gausinimą, medžioklėtvarkos projektų rengimą ir mokslinius tyrimus, saugomų gyvūnų monitoringą, brakonieriavimo stabdymą, medžioklės plėtros skatinimą ir kitus aspektus. Taip pat numatytas kompensavimas už žalą, padarytą griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta visus metus. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Jį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o skelbia Respublikos Prezidentas. Įstatymą teikė Seimo narys Linas Jonauskas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo Nr. I-1489 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektas. Pagrindiniai punktai: 1. Projektas siūlo papildyti 2 straipsnį nauja 7¹ dalimi, kuri apibrėžia "Kultūros pasą" kaip valstybės finansuojamą priemonę mokinių ir senjorų kultūriniam ugdymui. Kultūros pasas suteikia galimybę visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, senjorams nemokamai arba su daliniu valstybės finansavimu dalyvauti įvairiose kultūrinėse ir meninėse veiklose. 2. Siūloma papildyti Įstatymą 17¹ straipsniu, kuris apibrėžia "Kultūros pasą", jo tikslą skatinti vaikų, jaunimo ir senjorų kultūrinį sąmoningumą ir sudaryti sąlygas aktyviam dalyvavimui kultūros gyvenime. Kultūros pasas paslaugos teikiamos asmenims, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas, senjorams ir lituanistinio švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams. 3. Įstatymas įsigalios 2026 m. liepos 1 d.

Teisės akto esmė yra priimti pakeitimus į Lietuvos Respublikos Pridėtinės Vertės Mokesčio Įstatymą. Šie pakeitimai susiję su daugybe straipsnių ir detaliai reglamentuoja pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymą. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Išplečiamas "Pastato (statinio) esminio pagerinimo" apibrėžimas, apimantis kapitalinį remontą ar statinio rekonstravimą. 2. Keičiamos taisyklės, kaip atliekamas apmokestinamosios vertės perskaičiavimas į eurus, kai apmokestinamoji vertė nurodyta ne eurais. 3. Atsiliepiama į techninės pagalbos priemonių ir jų remonto PVM mokesčio taikymą asmenims su negalia. 4. Keičiamos taisyklės, susijusios su finansinių paslaugų PVM mokesčio taikymu. 5. Reglamentuojama 0 procentų PVM tarifo taikymas prekėms, tiekiamoms paramos ir humanitarinės pagalbos tikslais. 6. Detaliai aprašomas PVM sąskaitų faktūrų saugojimo procesas. 7. Keičiamos taisyklės, susijusios su importo PVM mokėjimu. Šis įstatymas numatytas įsigaliojti 2026 m. sausio 1 d., o jo įgyvendinimui reikalingi teisės aktai turi būti priimti iki 2025 m. gruodžio 31 d.