Ruošiamasi priimti

Šis tekstas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame formaliai pripažįstamas 1941 m. birželio 23 d. Laikinosios Lietuvos Vyriausybės priimtas ir paskelbtas pareiškimas dėl Nepriklausomybės atstatymo kaip Lietuvos valstybės teisės aktas. Įstatyme pripažįstama lietuvių tautos teisė priešintis sovietinei okupacijai ir siekti nepriklausomybės, atskiriamas Birželio sukilimu išreikštas lietuvių tautos nepriklausomybės siekis ir Laikinosios vyriausybės veikla nuo nacistinės okupacijos Lietuvoje prasidėjusių žydų piliečių žudynių. Įstatymas taip pat pabrėžia, kad okupuota tauta negali būti laikoma atsakinga už okupacinio režimo nusikaltimus, kviečia valstybės institucijas įamžinti Birželio sukilimą ir mokslines įstaigas atlikti išsamią šio laikotarpio analizę. Įstatymas nustato, kad 1941 m. birželio 23 d. Laikinosios Lietuvos Vyriausybės priimtas ir paskelbtas pareiškimas yra Lietuvos valstybės teisės aktas ir turi būti saugomas Lietuvos vaizdo ir garso archyve.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo Nr. I-1489 straipsnio pakeitimo projektas. Šiame projekte siūloma pakeisti ir išdėstyti kitokia tvarka šio įstatymo 60 straipsnio detales: 1. Pakeisti 60 straipsnio 2 dalį, kuri dabar skelbia, kad mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus, priima sprendimus ir daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams. 2. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį, kuri dabar skelbia, kad aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija sudaroma iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), vietos bendruomenės atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų. 3. Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį, kuri dabar skelbia, kad aukščiausiosios mokyklos savivaldos institucijos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. 4. Pakeisti 60 straipsnio 5 dalį, kuri dabar skelbia, kad kiekvienais metais aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija vertina mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. 5. Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį, kuri dabar skelbia, kad bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje pagrindinio ir (ar) vidurinio ugdymo programas, veikia mokyklos savivaldos institucija, o profesinio mokymo įstaigoje gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokinių, mokytojų ir tėvų savivaldos institucijos. Šis projektas teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo XIV-2171 5 straipsnio pakeitimo nuostatos. Pagrindinės pakeitimų esmės: 1. Ūkio subjektai, kurie vykdo komercinę veiklą, kurios tikslas yra gauti ar parduoti kailius, gali tai daryti iki 2029 m. sausio 1 d., o po šios datos - tik tol, kol jiems yra apskaičiuota ir pilnai sumokėta kompensacija. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. 3. Ūkio subjektams, nutraukusiems komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, bus skiriamos ir mokamos kompensacijos už šios veiklos nutraukimą. 4. Statinių ir įrenginių, naudojamų komercinėje veikloje, nugriovimas, sunaikinimas, atliekų sutvarkymas ir išvežimas turi būti atlikti per 6 mėnesius nuo kompensacijos sumokėjimo dienos. 5. Ūkio subjekto darbuotojams, kurie yra atleidžiami iš darbo, bus skiriama ir išmokama išeitinė išmoka iš valstybės biudžeto.

Šis yra Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 108 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis buvo priimtas 2025 m. ir įsigalioja nuo 2025 m. liepos 1 d. Šiame įstatyme pakeičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris dabar skelbia, kad skystieji tręšiamieji produktai ir kitos tręšimui naudojamos skystosios medžiagos gali būti naudojamos tręšiant augalus per lapus. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbia Respublikos Prezidentas.

Įstatyme aprašomos akcinių bendrovių, kurios yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ir jų dukterinių įmonių vadovų priėmimo į darbą taisyklės. Pagal šį įstatymą, tokių bendrovių vadovai priimami į darbą 5 metų kadencijai ir jų kadencijų skaičius nėra ribojamas. Vadovas gali būti renkamas kitai 5 metų kadencijai, jei per ankstesnę kadenciją bendrovė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus. Sprendimą dėl vadovo tinkamumo priima bendrovės valdyba arba, jei valdyba nesudaroma, stebėtojų taryba arba visuotinis akcininkų susirinkimas. Jei vadovas atšaukiamas iš pareigų arba pasibaigus su juo sudarytai darbo sutarčiai, jis taip pat atšaukiamas iš bendrovės valdybos narių. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., o iki 2025 m. gruodžio 31 d. bendrovės turi pakeisti savo įstatus atsižvelgdamos į naujas nuostatas.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Įmonės vadovas bus priimamas į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. To paties asmens skyrimo tos pačios įmonės vadovu laikotarpių skaičius neribojamas. Vadovas pradeda eiti pareigas nuo sprendime dėl jo paskyrimo nurodytos dienos arba nuo įmonės įregistravimo dienos, jei įmonė yra naujai steigiama. 2. Pasibaigus vadovo kadencijai, jis gali būti skiriamas kitai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus. Veiklos tikslų atitiktį įvertina valstybės ar savivaldybės institucija. Jei sprendžiama neskirti vadovo kitai kadencijai, organizuojamas viešas konkursas. 3. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį, kuri turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d. 4. Iki 2026 m. sausio 1 d. priimtiems įmonės vadovams taikomos anksčiau galiojusios kadencijos taisyklės. Visos valstybės ir savivaldybių įmonės turi pakeisti savo įstatus atsižvelgdamos į šiuos pakeitimus iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame nurodoma keletas svarbių dalykų: 1. Laukinės gyvūnijos, kurios yra valstybės nuosavybė, padaryta žala atlyginama šiais atvejais: medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams; eismo įvykių metu padaryta žala; griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. 2. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo pranešti apie griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atitinkamai seniūnijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pastebėjus žalą. 3. Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatoma, kaip apskaičiuojama griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padaryta žala. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., o jo įgyvendinimo teisės aktai turi būti priimti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 65 straipsnio pakeitimo projektas, kuris apima tris straipsnius. 13 straipsnyje siūloma pakeisti 65 straipsnį, kuris reglamentuoja akcizų tarifus kaitinamajam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui. Pagal pakeitimą, kaitinamajam tabakui taikomas 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas, o elektroninių cigarečių skysčiui - 1,50 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 14 straipsnyje siūloma dar kartą pakeisti 65 straipsnį ir numatyti, kad kaitinamajam tabakui taikomas 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas, o elektroninių cigarečių skysčiui - 2 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 15 straipsnyje siūloma dar kartą pakeisti 65 straipsnį ir numatyti, kad kaitinamajam tabakui taikomas 125 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas, o elektroninių cigarečių skysčiui - 2,50 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. Dokumentą teikia Seimo narė Aušrinė Norkienė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo pakeitimas, kurio tikslas yra atnaujinti 28 straipsnį. Teisės akte numatyta keletas svarbių pakeitimų: 1. Pakeičiamas 28 straipsnio pavadinimas. Naujasis pavadinimas - "Buvusių sportininkų ir trenerių rentų mokėjimo sąlygos ir tvarka". 2. Į straipsnį įtraukiama nauja 4 dalis, kurioje numatyta, kad pensinio amžiaus pasiekęs treneris, kuris parengė sportininką, gaunančią rentą, turi teisę gauti 50% tos rentos dydžio. 3. Pakeičiama 28 straipsnio 5 dalis ir ją išdėstyti taip: "Rentos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytą rentą mokančiai aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos". 4. Pakeičiama 28 straipsnio 6 dalis ir ją išdėstyti taip: "Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytoms aplinkybėms". 5. Įstatymas numato, kad Vyriausybė turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. sausio 1 d., o pats įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai yra supaprastintas teisės akto apibendrinimas. Norint gauti išsamesnę informaciją, reikėtų kreiptis į teisininką arba atidžiau išstudijuoti patį teisės aktą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis buvo priimtas 2025 m. Įstatymo esmė: 1. Pakeičiamas 1 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad šio įstatymo nuostatos, išskyrus 4 straipsnio 6 dalį, netaikomos teritorijoms, kurioms rengiami karinės infrastruktūros projektai arba specialiosios paskirties projektai stambiems projektams, kurie užtikrina valstybės saugumo ir gynybos poreikius. 2. Taip pat pakeičiamas 4 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodoma, kad krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai turi vadovautis vietovės arba savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais. Be to, nurodoma, kad neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos, kurioms parengti specialiosios paskirties projektai, vystomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, jei jie neprieštarauja specialiosios paskirties projektų sprendiniams. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 2 d.