Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris reglamentuoja Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimą civiliniame procese. Įstatyme numatytas 2 straipsnio ir priedo pakeitimas. Pagal pakeistą 2 straipsnį, vykdomuosius raštus dėl Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ar Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos sprendimų, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, taip pat dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų suinteresuotos šalies prašymu nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, išduoda Lietuvos apeliacinis teismas. Taip pat įstatymo priedas papildytas 15 punktu, kuriame įtrauktas 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Įstatymas yra apie Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimą. Pakeitimas įtraukia naują 11 punktą į 13 straipsnį, kuris numato, kad Žemės įstatymo 13 straipsnyje numatyta tvarka įtraukta į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d., o iki 2025 m. spalio 31 d. pradėtos žemės privatizavimo procedūros baigiamos pagal iki 2025 m. spalio 31 d. galiojusią tvarką ir sąlygas. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos prezidentas.

Taip pat turime atkreipti dėmesį, kad šis teisės aktas nustato, kad šios lengvatos taikomos tik tais atvejais, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jei juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia nustatytos sumos, lengvata to metu netaikoma, tačiau gali būti atnaujinta, kai investicijos vėl pasiekia nurodytą sumą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Teisės aktas, kurį pateikėte, yra projektas Nr. XVP-482, kuris yra Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas planuojamas įsigaliojusi 2025 m. liepos 1 d. Svarbiausi šio įstatymo punktai: 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 15 skyriaus pakeitimas. Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat įstatymu nustato principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių, pulkininkų, jūrų kapitonų, generolų ir admirolų skaičius. 2 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 18 skyriaus pakeitimas. Principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių, pulkininkų, jūrų kapitonų, generolų ir admirolų skaičius krašto apsaugos ministro teikimu svarsto Valstybės gynimo taryba. Valstybės gynimo tarybai pritarus, principinę kariuomenės struktūrą Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas įstatymu. 3 straipsnis. Įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Taigi, šis teisės aktas reglamentuoja krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės struktūrą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. IX-884 16¹, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo projektas. Jame numatyti šie svarbiausi pakeitimai: 1. 16¹ straipsnis: Pakeičiamas straipsnio 1 dalis, kuri dabar numato, kad energetikos įmonės, kurių paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas. Ataskaitos turi būti patikrintos per 5 mėnesius po finansinių metų pabaigos. 2. 34 straipsnis: Įstatymas papildomas nauja 10 dalimi, kuri numato, jog energetikos įmonė negali nutraukti su vartotoju sudarytos sutarties arba nutraukti energijos tiekimo vartotojo objektui, jeigu vartotojas kreipėsi į energetikos įmonę ar ginčo nagrinėjimo instituciją. Buvusi straipsnio 10 dalis laikoma 11 dalimi. 3. Įstatymo priedo pakeitimas: Pakeičiami 11 ir 12 punktai, kuriuose atnaujinama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų bei direktyvų nuoroda. 4. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. lapkričio 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuriame pateikiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo straipsnių pakeitimai. Šie pakeitimai susiję su mokesčių administravimu, baudų už administracinius nusižengimus administravimu, taip pat ekonominėmis piniginėmis sankcijomis. Įstatymo pakeitimuose yra nurodoma, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja baudas už administracinius nusižengimus ir ekonomines pinigines sankcijas, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos. Taip pat yra pateikiami konkretūs pakeitimai kiekviename įstatymo straipsnyje. Visa tai patvirtinama Respublikos Prezidento parašu.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 89 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris numato pakeitimus diplomatų važiavimo kompensacijos srityje. Svarbiausias pakeitimas yra 89 straipsnio 13 dalies pakeitimas, kuriame numatoma, kad užsienio reikalų ministras gali apmokėti ar kompensuoti diplomatui, kuris dirba diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, važiavimo išlaidas tarnybos tikslais reguliariaisiais vietinio susisiekimo maršrutais, jei toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Tačiau, jei diplomatas gauna 12 dalyje nurodytą kompensaciją, šios išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. spalio 1 d. Įstatymą skelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame numatyta: 1. Pakeisti 64¹ straipsnio 20 dalį, kurioje nurodoma, kad žvalgybos pareigūnui žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnas gauna šio straipsnio 19 dalyje nurodytą kompensaciją. 2. Įstatymas įsigalioja 2025 m. spalio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame numatoma pakeisti 61 straipsnio 18 dalį, kurioje kalbama apie profesinės karo tarnybos karių kompensacijas už važiavimą tarnybos tikslais vietinio susisiekimo maršrutais. Taip pat įstatyme nurodyta, kad jis įsigalios 2025 m. spalio 1 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos kelio priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 m. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. 6 straipsnio 3 dalies 9 punktas pakeičiamas ir dabar jis sako, kad programą finansuoja vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančios keleivinės transporto priemonės. 2. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. spalio 1 d. Įstatymas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento.