Ruošiamasi priimti

Šiame dokumente yra apibūdinamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.92 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal naujus pakeitimus, sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Pakeitimai įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šiame dokumente pateikiamas Lietuvos Respublikos Labdaros ir Paramos Įstatymo Nr. I-172 11 straipsnio pakeitimo projektas. Pagrindiniai punktai yra: 1. Projekte siūloma pakeisti 11 straipsnio 1 dalį, kurioje kalbama apie paramos teikėjus: pagal naująjį projektą, paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą ir metinius ataskaitos duomenis pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2. Taip pat siūloma pakeisti ir 11 straipsnio 2 dalį, kurioje kalbama apie paramos gavėjus: juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, privalo atskirai tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą ir taip pat pateikti metines ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai. 3. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Dokumentą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis numato pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, arba esantis jaunuoju policijos rėmėju ir besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą ar lygiavertėje švietimo įstaigoje, pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti policijos rėmėju. Taip pat nurodoma, kad šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Dokumentą pateikė Seimo narys Linas Urmanavičius.

Šis dokumentas yra įstatymas, kuris keičia ir papildo Lietuvos Respublikos Tikslinių kompensacijų įstatymą. Pagrindinės pakeitimų esmės: 1. Pakeičiamas 1 straipsnis, kuriame išdėstomas įstatymo tikslas. Pagal pakeitimą, įstatymo tikslas yra reglamentuoti tikslines individualios pagalbos teikimo išlaidų, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų ir šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacijas. 2. Įstatymas papildomas nauju V skyriumi, kuriame reglamentuojama šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacija. Skyriuje išdėstoma, kas turi teisę gauti šią kompensaciją, kaip ji skiriama ir mokama. 3. Perrenumeruojamas buvęs V skyrius ir 13 straipsnis, pakeičiamas 15 straipsnio 4 ir 5 dalis. 4. Paskutiniame straipsnyje nurodoma, kad įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d., o Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorius iki šios datos turi priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame pakeičiamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo NR. IX-1067 8 straipsnis. Pagrindinis pakeitimas susijęs su prekių ir paslaugų, skirtų asmenims nuo 18 metų, nuo 14 metų ir nuo 7 metų, reklamavimu. Įstatyme nurodoma, kad tokių prekių ir paslaugų reklama negali būti skleidžiama taip, kad būtų prieinama jaunesniems nei pristatomų ar reklamuojamų prekių ir paslaugų vartotojams. Įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda 2025 metais.

Šiame tekste kalbama apie Lietuvos Respublikos Kelių Įstatymo Nr. I-891 2, 4, 5, 7, 10, 13, 16, 18 ir 20 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹, 18¹, 20¹ straipsniais, 1, 2 ir 3 priedais Įstatymo Nr. XV-376 13 straipsnio pakeitimo Įstatymą. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 13 straipsnis, kuris dabar skelbia, kad Įstatymo trečioji dalis papildoma 20¹ straipsniu, kuris reglamentuoja mokestį už važiavimą didžiagabaritėmis ir (arba) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. 2. Įvedamas naujas 20¹ straipsnis, kuriame nustatomas mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (arba) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis ir administravimo tvarka nustatoma Vyriausybės ar jų įgaliotų institucijų, o savivaldybių tarybų - už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais. 3. Mokesčio mokėjimo išimtys: vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančių įstaigų transporto priemonės, krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonės. 4. Mokesčio pajamos eina į Valstybinio kelių fondo arba savivaldybės biudžetą, priklausomai nuo kelio reikšmės. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra projektas, skirtas keisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 14, 39 ir 40 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 14 straipsnio pakeitimas - numatoma, kad savivaldybės administracija arba kitos institucijos, kurias savivaldybė įgaliojo, priims sprendimus dėl asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo ir nustatys vertinimo tvarką. Be to, nustatomas asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis. 2. 39 straipsnio pakeitimas - pakeičiamas punktas, kuris nurodo, kas laikoma pensija. 3. 40 straipsnio pakeitimas - pakeičiamas punktas, kuris nurodo, kas laikoma piniginėmis lėšomis. Taip pat nurodoma, kad šis įstatymas, išskyrus tam tikras dalis, įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Iki 2025 metų gruodžio 31 dienos pradėtos procedūros, susijusios su socialinių paslaugų teikimu, organizavimu ir finansinių galimybių vertinimu, baigiamos pagal tada galiojusį teisinį reguliavimą. Projektą teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Tai yra teisės aktas, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XV-350 4 straipsnio pakeitimą. Pagal šį aktą, numatoma pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: - 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. - 1. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. - 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. - 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymą teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Tai yra įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnį. Šis projektas reikšmingas, nes jis reglamentuoja, kaip draudėjai, apdraustieji asmenys, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų gavėjai turi teisę gauti informaciją apie save iš Fondo valdybos informacinės sistemos. Be to, Fondo valdyba savo iniciatyva ir periodiškai teikia asmeniui informaciją apie jo socialinį draudimą, kaupiamąsias pensijų įmokas ir pensijų išmokas. Šis įstatymas, su tam tikromis išimtimis, įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Prieš tai, iki 2025 m. gruodžio 31 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius turėtų priimti įgyvendinamąjį teisės aktą. Įstatymo projektą teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kurio pirmininkas yra Kęstutis Bilius.

Šis įstatymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimu. Pagal šį įstatymą, numatomas nuotolinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų diegimas. Nuotolinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos - tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios teikiamos naudojant nuotolinio ryšio priemones. Tai reiškia, kad gydytojas ar kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas gali teikti paslaugas pacientui, net jei jie yra skirtingose vietose. Be to, šis įstatymas reglamentuoja licencijavimo procesą. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Įstatymas įsigalios 2026 m. liepos 1 d., o iki 2026 m. birželio 30 d. sveikatos apsaugos ministras turi priimti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.