Šiame teisės akte, kuris yra Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų Degalų įstatymas, numatytos įvairios pakeitimai ir papildymai. Pagrindinis tikslas yra mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai. Įstatyme nustatyta, kad iki 2030 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje turi sudaryti ne mažiau kaip 29 procentus. Taip pat apibrėžiamos sąvokos, kaip degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) ir degalų tiekėjas. Įstatyme numatyti įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, kurie turi palaipsniui didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį degaluose, kuriuos tiekia į vidaus rinką. Taip pat nurodoma, kaip skaičiuoti biodegalų dalį degaluose ir įgyvendinti šiuos įpareigojimus. Teisės aktas reglamentuoja ir DAEI apskaitos vienetų sistemą, kuri leidžia dalyviams gauti apskaitos vienetus už vidaus rinkai patiekto degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį. Šis įstatymas siekia skatinti naudojimąsi alternatyviomis degalų rūšimis ir mažinti klimato kaitą bei aplinkos taršą.

Įstatymo Nr. XIV-2755 "Dėl Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo" apibendrinimas: Šis įstatymas pakeičia alternatyviųjų degalų įstatymo 2, 17 ir 18 straipsnius. Jame numatyta, kad vieši ir pusiau vieši elektromobilių įkrovimo operatoriai bei transporto vežėjai, naudojantys elektrines transporto priemones, gali gauti apskaitos vienetus už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Taip siekiama skatinti elektros energijos naudojimą iš atsinaujinančių išteklių, o transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo naudoti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijas, kad jų tiekiama energija būtų laikoma atsinaujinančių išteklių energija.

ĮSTATYMAS DĖL ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS APŽVALGA Šis teisės aktas yra susijęs su Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais ir papildymais bei atnaujinimu. Jame yra nurodomi tikslai ir uždaviniai, susiję su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip transportas, elektros energetika ir šilumos tiekimas. Taip pat įtvirtinamos reikalavimai dėl naudojamo kuro, energijos gamybos technologijų plėtros bei kiti svarbūs aspektai, siekiant didinti atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą. Įstatyme nurodoma, kad reikia didinti atsinaujinančių išteklių dalį energijos gamyboje ir siekti didesnio skaidrumo ir efektyvumo šioje srityje. Jame taip pat aprašomi kompetentingų institucijų įgaliojimai ir atsakomybė, siekiant užtikrinti tvarų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą bei plėtrą. Įstatyme taip pat pateikiamos sąvokos ir sąlygos, susijusios su energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba, kuro tipais, energijos suvartojimu bei kitomis svarbiomis energetikos srities temomis. Be to, jame nurodomos procedūros ir reikalavimai, kuriuos privalo laikytis subjektai, atliekantys veiklą šioje srityje. Šis teisės aktas yra svarbus žingsnis siekiant tvarios energetikos plėtros ir mažinant priklausomybę nuo tradicinių išteklių. Jo tikslas yra skatinti inovacijas, plėtoti pažangias technologijas bei užtikrinti aplinkos apsaugą ir ilgalaikį energetikos sektoriaus tvarumą.

Šio teisės akto pagrindinis tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo IX-966 8 ir 10 straipsnius. Pagrindinės pakeitimai yra susiję su ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektų įgyvendinimu. Pirmame straipsnyje papildomas punktas, nurodantis procedūras atlikus žemės paėmimą visuomenės poreikiams projektams vykdyti. Antrame straipsnyje nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai gali netekti dalies ar viso medžioklės plotų vieneto dėl šių projektų. Taip pat įvardijamos kompensacijos medžioklės plotais. Įstatymas įsigalios 2024 m. gruodžio 1 d., o įgyvendinimo tvarka bus nustatyta iki 2024 m. lapkričio 30 d. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atsakingi už įstatymo įgyvendinimą.

Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas Lietuvos Respublikos Elektros Energetikos Įstatymui Nr. VIII-1881. Jame yra įtvirtintos naujos nuostatos dėl baterijų valdymo sistemos, buitinės baterijos, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo, energijos kaupimo įrenginių apibrėžimų, leidimų gaminti elektros energiją išdavimo sąlygų, licencijų išdavimo terminų, gamintojų ir tinklų operatorių įsipareigojimų, taip pat elektros energijos gamybos pajėgumų plėtimo sąlygų. Šio teisės akto tikslas yra užtikrinti elektros energetikos sektoriaus veiklos sąlygų skaidrumą ir saugumą bei skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą.

Šis teisės aktas yra pakeitimas LIETUVOS RESPUBLIKOS energetikos ĮSTATYMUI NR. IX-884, kuriame yra keičiami 2, 13, 131, 33 ir 37 straipsniai bei pridedamas priedas. Pagrindiniai pakeitimai apima ekstremaliosios energetikos padėties reglamentavimą, savivaldybės institucijų kompetenciją, atsinaujinančių išteklių energijos gamybos rengimo atestaciją, informacijos teikimą apie bešeimininkius energetikos objektus bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o jo įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Šis teisės aktas nustato Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono teritorijų ribas bei jų suformavimą. Įstatymas reglamentuoja žemės paėmimą viešiems poreikiams, statybą ir infrastruktūros plėtrą poligonuose. Tiek valstybės, tiek vietos savivaldybių institucijos turi bendradarbiauti ir keistis informacija, siekdamos užtikrinti poligonų veiklą. Įstatymas taip pat nurodo ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo tvarką ir finansavimą bei reglamentuoja žemės naudojimą ir veiklą poligonuose.

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 8, 11, 12 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų redagavimu. Pakeitimai apima terminų nustatymą, atsakingų institucijų teises ir pareigas, taip pat procesus, susijusius su poveikio aplinkai vertinimu. Pakeitimai taikomi nuo 2025 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikrus straipsnius, kurie įsigalios anksčiau.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nauja redakcija nustato teisinius pagrindus ir tvarką, principus bei veiklos organizavimą Lietuvos Respublikoje. Įstatymas reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros organizavimą, institucijų veiklą, pareigūnų teisės ir pareigas, bei įgaliojimus. Įstatyme apibrėžiamos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros sąvokos, principai ir pagrindinės funkcijos, susijusios su prevencija, atsakomybe, viešojo administravimo principais, bei organizavimo bei kontrolės klausimais. Įstatymas taip pat numato bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, visuomene bei informacijos mainų tvarką.

Šis teisės akto pakeitimas numato baudas už aplinkos apsaugos valstybinių priežiūros pareigūnų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Baudos gali siekti nuo penkiasdešimties iki trijų tūkstančių eurų asmenims ir nuo penkių šimtų iki keturių tūkstančių eurų juridinių asmenų vadovams. Taip pat nurodoma bauda už neteisėtą aplinkos apsaugos valstybinių priežiūros pareigūnų uniformos, pažymėjimo ar ženklo naudojimą. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.