Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti Aplinkos teršimo mokesčio įstatymo Nr. VIII-1183 4 ir 9 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai susiję su žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais. Pagal pasiūlytus pakeitimus: - Pirmą kartą Lietuvoje registruojami žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, taip pat ir tais atvejais, kai keičiasi jų valdytojas, turėtų būti įregistruoti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro informacinėje sistemoje. - Mokestis už aplinkos teršimą iš šių mechanizmų turėtų būti sumokamas prieš jų įregistravimą arba prieš registro duomenų pakeitimą. - Nesumokėjus mokesčio, mechanizmai neregistruojami ir nekeičiami registro duomenys. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2027 m. sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus.

Straipsnyje pateikiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, keičiami ir papildomi kai kurie turto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuostatai. Pagrindiniai pakeitimai ir papildymai: 1. Papildomas 2 straipsnis, kuriame vartojamos sąvokos aiškinamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme. 2. Pakeičiamas 14 straipsnis, kuriame detaliai išdėstoma, kaip gali būti perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios neturi patikėjimo ar nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kuriame viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai. 3. Taip pat keičiamos ir papildomos kai kurios kitos nuostatos, susijusios su turto perdavimu panaudos pagrindais, sprendimų dėl tokio perdavimo priėmimu ir pan. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d., o Vyriausybė įgyvendina jį iki 2025 m. spalio 31 d. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo nariai.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su: 1. 9 straipsnio 1 dalies 19 punkto pakeitimu, kuriame išdėstoma, kad asmens kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas ir fiksuotojo arba mobiliojo ryšio numeris) naudojami susisiekti su asmenimis teikiant jiems Gyventojų registro duomenis, dokumentus ar informaciją pagal pateiktus prašymus bei šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytais tikslais. 2. 11 straipsnio papildymu 8 dalimi, kuri nurodo, kad su okupacijų laikotarpiu žuvusiais, dingusiais be žinios, represuotais, persekiotais, nukentėjusiais Lietuvos gyventojais, pasipriešinimo okupacijoms dalyviais, laisvės kovotojais giminystės ir svainystės ryšiais susijusių asmenų elektroninio pašto adresas ir fiksuotojo arba mobiliojo ryšio numeris gali būti teikiami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. 3. Įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsniu, kuriame nurodoma, kad įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2025 m. birželio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Tai yra teisės aktas, kuriame Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnis keičiamas. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 1 straipsnio 2 dalies papildymu nauju 7 punktu, kuriame vasario 9-oji paskelbiama Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Taip pat 1 straipsnio 2 dalies 796 punktai dabar laikomi atitinkamai 897 punktais. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikė Komiteto pirmininkas Vaida Aleknavičienė.

Šis dokumentas yra projektinis įstatymas, kuriuo siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 9 straipsnį. Pagal šį siūlomą pakeitimą, teisę į ilgalaikio darbo išmoką turės asmuo, kurio darbo santykiai su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas iš darbo pagal LR darbo kodekso 57 ar 62 straipsnį arba darbo sutartis pasibaigia LR darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkto pagrindu. Projektą teikia Seimo narys.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą svarbių aspektų: 1. 8 straipsnis yra papildytas 2 dalies 3 punktu. Šio punkto nuostatos taikomos asmenims, kurie buvo išvykę iš Lietuvos ilgiau nei 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo, tačiau pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad per išvykimo laikotarpį jie teikė savanoriškąją pagalbą kovoje su karine agresija prieš Ukrainą. 2. Šiame punkte įvardintiems asmenims privalomasis sveikatos draudimas ir jo įsiskolinimai už laikotarpius, kai buvo teikiama savanoriškoji pagalba, yra dengiami valstybės lėšomis. 3. Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio dalį, įsigalioja 2025 m. lapkričio 3 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. lapkričio 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. 1 straipsnyje išdėstytos nuostatos taikomos iki karo Ukrainoje pabaigos asmenims, kurie į Ukrainą išvyko nuo 2022 m. vasario 24 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimas. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. Straipsnio 3 pakeitimas: Apibrėžta, kas laikoma savivaldybės tarybos opozicija ir kaip ji veikia. 2. Straipsnio 12 pakeitimas: Savivaldybės tarybos narių atlyginimas bus mažinamas proporcingai praleistų posėdžių skaičiui, nebent jie buvo praleisti dėl komandiruotės. 3. Straipsnio 22 pakeitimas: Nustatoma tvarka, kaip daromi ir viešinami garso ir vaizdo įrašai iš savivaldybės tarybos komisijų posėdžių. Taip pat nustatyta, kad kai kuri informacija, susijusi su valstybės, tarnybos ir komercine paslaptimi, nebus viešinama. 4. Įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 30 d. Dokumentas pateiktas Respublikos Prezidentui ir teikiamas Seimo nariui.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis reglamentuoja pensijų skyrimo ir mokėjimo pareigūnams ir kariams nuostatas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su pensijų mokėjimo tvarka ir sąlygomis, įskaitant pensijos dydžio apskaičiavimą ir pensijos mokėjimo atnaujinimo sąlygas. Šis įstatymas numato, kad pensijos mokama tik tiems, kurių mėnesio pajamos yra mažesnės už minimaliąją mėnesinę algą, ir nustato, kaip apskaičiuoti pensijos dydį, jei asmens pajamos yra mažesnės už minimaliąją mėnesinę algą. Įstatymas įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Tarptautinės Hidrografijos Organizacijos konvencijos ratifikavimo. Konvencija buvo priimta 1967 m. gegužės 3 d. Monake ir iš dalies pakeista 2005 m. balandžio 14 d. protokolu, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Dokumente nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis konstitucija, ratifikuoja minėtą konvenciją. Ratifikavimo procesas buvo pradėtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. kovo 18 d. dekretą. Įstatymo projekto numeris yra XVP-222(2), o dokumentas buvo pateiktas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Žygimanto Pavilionio.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindinis straipsnio pakeitimas susijęs su 394 straipsnio 7 dalimi, kurioje kalbama apie skrydžių taisyklių pažeidimus. Ši dalis pakeista ir išdėstyta taip, kad dabar pažeidimai, susiję su skrydžių taisyklių nesilaikymu, užtraukia baudą nuo 1500 iki 2750 eurų. Be to, 394 straipsnio 8 ir 9 dalys pripažintos netekusiomis galios. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.