Ruošiamasi priimti

Projektas Nr. XVP-643(2) yra susijęs su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 7 ir 30 straipsnių pakeitimu. Pagrindinis tikslas yra atnaujinti ir išdėstyti nauja tvarka 7 straipsnį, kuris reglamentuoja draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą. Šio registro valdytoja bus Valstybinė ligonių kasa. Įstatymas numato, kad šiame registre bus tvarkoma informacija apie asmenis, draudžiamus privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat asmenis, gaunančius valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą ir kitą sveikatos priežiūrą. Taip pat numatomi pakeitimai 30 straipsnyje, kuriame detaliau aprašoma, kaip registruojami privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys. Įstatymo pakeitimai įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o jų įgyvendinimui reikalingus teisės aktus turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki 2026 m. gruodžio 31 d. Projektą teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme yra numatytas 5 straipsnio pakeitimas, pagal kurį: 1. Anksčiau galiojusi 5 straipsnio 12 dalis yra pripažįstama netekusia galios. 2. 5 straipsnio 15 dalis yra keičiama ir išdėstoma nauja redakcija, kurioje nurodoma, kad pareiškėjų ir licencijų turėtojų asmens duomenys (įskaitant asmens kodą ir sveikatos duomenis) tvarkomi nustatyta tvarka vykdant asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijavimą, siekiant užtikrinti paslaugų kokybę. Asmens duomenys tvarkomi laikantis ES reglamento, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Įstatymas įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį, kuri įsigalioja nuo pat priėmimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o projektą teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

Šis dokumentas yra projektas, skirtas keisti Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 9 ir 15 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiama 9 straipsnio 4 dalis, kurioje reglamentuojama, kad papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto licenciją išduoda, tikslina, sustabdo ar panaikina licencijas išduodanti institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis licencijavimo taisyklėmis. 2. Pakeičiama 15 straipsnio 1 dalis, kurioje numatoma, kad kitose ES valstybėse narėse įsisteigę asmenys turi teisę laikinai ir kartais teikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, net jei jie neturi Lietuvoje išduotos atitinkamos licencijos. Prieš tai, jie privalo raštu informuoti licencijas išduodančią instituciją ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jie teisėtai verčiasi veikla, analogiška papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklai, valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę. Įstatymas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., o įgyvendinimo teisės aktai turi būti priimti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Projektą teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

Atsiprašau, tačiau neįmanoma to padaryti, nes nebuvo pateiktas konkretus teisės aktas, kurį reikėtų apibendrinti. Prašau pateikti daugiau informacijos.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeista 2 straipsnio 4 ir 16 dalys, kuriose aiškinama, kas yra burnos priežiūros praktikos ir odontologijos praktikos licencijos. 2. Pakeista 5 straipsnio 11 dalis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjų ir licencijų turėtojų asmens duomenys tvarkomi siekiant vykdyti licencijavimą ir užtikrinti paslaugų kokybę. Asmens duomenys tvarkomi laikantis (ES) reglamento 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų. 3. Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gruodžio 31 d. Projektą teikė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Radiacinės saugos įstatymo pakeitimas ir papildymas. Pagal šį teisės aktą: 1. Netekusiu galios yra pripažintas 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas. 2. Įstatymas yra papildytas 5¹ straipsniu, kuriame kalbama apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrą. Registre tvarkomi duomenys apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, apšvitą, darbuotojus ir avariją likviduojančius darbuotojus, esamas ir buvusias darbovietes, kuriose darbuotojas ar avariją likviduojantis darbuotojas patiria (patyrė) apšvitą, kitus su Registro informacinės sistemos objektais susijusius duomenis. Registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Registro informacinės sistemos duomenys tvarkomi siekiant identifikuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir su jais dirbančius darbuotojus, užtikrinti išsamios informacijos apie juos teikimą duomenų gavėjams, taip pat atlikti kitus tvarkymo veiksmus, būtinus valstybės funkcijoms šioje srityje vykdyti. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Buvo pateiktas projektas dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio pakeitimo. Šiame dokumente aptariami pokyčiai, susiję su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis, jų registravimu ir tyrimu. Pateikiama, kad šie aktai turi būti pateikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taip pat paminėta, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos turi būti registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje. Be to, įstatyme pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos profesinių ligų registrą, kuris tvarko duomenis apie profesines ligas ir asmenis, kuriems nustatyta profesinė liga. Taip pat pabrėžiama, kad šie duomenys yra saugomi ir gali būti teikiami pakartotinai naudoti pagal tam tikras nuostatas. Projektas turėtų įsigalioti 2027 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo straipsnio pakeitimo projektas. Jame siūloma pakeisti 15 straipsnį ir įvesti naują mirties atvejų ir jų priežasčių registrą, kuris būtų tvarkomas informacinėje sistemoje. Registre būtų kaupiama informacija apie mirusius asmenis Lietuvos teritorijoje ir užsienyje. Pakeitimuose taip pat numatoma, kad registrą valdytų sveikatos apsaugos ministerija, o diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalėtų pateikti duomenis apie užsienyje mirusius Lietuvos piliečius. Be to, reglamentuojama, kaip bus naudojami duomenys - jie bus vieši, tačiau asmens duomenys bus saugomi ir tvarkomi laikantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. Šis įstatymas įsigalios 2027 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projektą pateikė sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

Šis teisės aktas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 13 ir 59 straipsnių pakeitimo. Šiame projekte siūloma: 1. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį, kurioje numatoma, kad įgyvendinant elektroninės sveikatos sistemos priemones, bus steigiama valstybės elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema, kuri bus valdoma Sveikatos apsaugos ministerijos. 2. Pripažinti netekusia galios 59 straipsnio 2 dalį. Projektas numato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad iki 2026 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projektą teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

Atsiprašau, bet jūs neįtraukėte konkretaus teisės akto, kurį turėčiau apibendrinti. Galite pateikti daugiau informacijos?