Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra projektas, kuris siūlo pakeitimus Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 14 ir 17 straipsniuose. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai: 1) 14 straipsnyje pakeičiamas punktas, kuris apibrėžia, koks turimas piniginis turtas bankuose ir kitose kredito įstaigose neleidžia gauti socialinės paramos. Pasiūlymas yra, kad jei bendra suma viršija 580 eurų, asmuo negaus socialinės paramos, išskyrus atvejus, kai tai yra vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteista konkrečia pinigų suma arba pensijų fonde sukaupta pensija. 2) 17 straipsnyje siūlomas pakeitimas, kuris apibrėžia, kokių pensijų gavimas neleidžia gauti socialinės paramos. Pasiūlymas yra, kad socialinio draudimo našlių pensijos, senatvės, negalios, netekto darbingumo arba invalidumo pensijų priemokos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal atitinkamus įstatymus, taip pat pensijų fonde sukaupta pensija) neleidžia gauti socialinės paramos. Projektas, išskyrus tam tikrus punktus, turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Energetikos chartijos sutarties denonsavimo. Šis įstatymas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą. Pagal šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Seimas denonsuoja 1995 m. Briuselyje pasirašytą Energetikos chartijos sutartį. Šį priimtą įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai projektas dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7, 15 ir 39 straipsnių pakeitimo. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 7 straipsnio 2 dalis, kuri dabar skelbia, kad asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę savo pačių pasirinkimu sudaryti pensijų kaupimo sutartį ir kaupiamąsias pensijų įmokas. 2. Pakeičiamas 15 straipsnio 1 dalis, kuris skelbia, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai turi teisę gauti apie save Fondo valdybos informacinėje sistemoje sukauptą informaciją. Taip pat, Fondo valdyba privalo teikti informaciją apie asmenų socialinį draudimą, kaupiamąsias pensijų įmokas ir pensijų išmokas. 3. Papildomas 39 straipsnis nauju 4 punktu, kuris nurodo, kad Fondo valdybai turi būti pateikiami duomenys apie pensijų kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose kiekvieno dalyvio vardu sukauptą pensijų turtą informavimo tikslais. Įstatymo pakeitimai įsigalios 2028 m. sausio 1 d., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius turi priimti įgyvendinamąjį teisės aktą iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Socialinio Draudimo Pensijų Įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis numato keletą svarbių pakeitimų: 1. Pakeičiama 11 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 ir 3¹ dalyse nustatytas išimtis. 2. Papildomas 12 straipsnis 3¹ dalimi. Šioje dalyje kalbama apie pensijų kaupimo nutraukimą ir su juo susijusius lėšų pervedimus. 3. Nurodomas įstatymo įsigaliojimo laikas - 2026 m. sausio 1 d. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatoma papildyti 739 straipsnį 11 punktu, kuris liečia pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išmokėtą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais. Įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Paskutinėje dalyje dokumento Respublikos Prezidentas skelbia šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl ribojančių priemonių, susijusių su karine agresija prieš Ukrainą, keitimo. Pagal šį įstatymą, numatoma sustabdyti Rusijos Federacijos piliečių, kurie turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, teisę įsigyti nekilnojamojo turto, esančio šalia svarbių nacionalinio saugumo objektų arba karinių poligonų. Tačiau ši priemonė netaikoma, jei yra gautas patvirtinimas, kad toks sandoris nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Be to, buvusias 3 straipsnio 7-8 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 8-9 dalimis. Įstatymas, išskyrus jo 2 straipsnio dalį, turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d. Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris buvo sukurtas 2025 m. Vilniuje. Pirma, 18 straipsnio 1 dalis yra papildyta nauju 13 punktu, kuris įpareigoja Konkurencijos tarybą teikti metodinę pagalbą ūkio ir viešojo administravimo subjektams, konsultuoti juos konkurencijos priežiūros klausimais, taip pat imtis kitų prevencinių veiksmų, kurie padeda užtikrinti konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi ir pažeidimų prevenciją. Antra, buvęs 18 straipsnio 1 dalies 13 punktas dabar laikomas 14 punktu. Toliau, 33 straipsnio 3 dalis yra pakeista ir dabar skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, padavimas sustabdo pusės paskirtosios baudos ir atitinkamos palūkanų dalies priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Ir jis yra paskelbtas Respublikos Prezidento.

Atsiprašau, bet tai nėra teisės aktas, tai yra HTML kodas, kuris yra naudojamas internetinėms svetainėms kurti. Tačiau iš jo galima išskirti tam tikrą informaciją: 1. Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, susijęs su pranešėjų apsaugos įstatymu. 2. Įstatymas numato 3 straipsnio pakeitimus, kuriuose minimos tarptautinės sankcijos ir ribojamosios priemonės. 3. Taip pat pakeičiamas įstatymo priedas, kuriame minimi Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Priede minimi du Europos Sąjungos teisės aktai: 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos ir 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, kuria iš dalies keičiama direktyva (ES) 2018/1673. 5. Pabaigoje minimas Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuris skelbia priimtą įstatymą.

Tai yra Lietuvos Respublikos Kriminalinės Žvalgybos Įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymas. Šiame įstatyme numatoma pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame kalbama apie tai, kokia informacija turi būti turima apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Taip pat įstatymas numato papildyti įstatymą priedu, kuriame pateikiami įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.

Teisės akto tekstas yra susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso priedo pakeitimu. Joje minimas projektas Nr. XVP-245(2) ir teigiama, kad šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo. Pagrindinis šio įstatymo straipsnis yra susijęs su Kodekso priedo pakeitimu. Jame siūloma papildyti Kodekso priedą 122 punktu, kuris remiasi 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šiame įstatyme taip pat pabrėžiama, kad jį skelbia Lietuvos Respublikos Seimo priėmimas. Tekste minimas Respublikos Prezidentas, tačiau nėra aišku, ar jis tiesiogiai susijęs su šiuo įstatymu.