Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymui Nr. VIII-602, kuriame yra keičiami 2 ir 8 straipsniai. Pirmame straipsnyje nurodoma, kad sąvokos naudojamos pagal kitus įstatymus bei reglamentus. Antrame straipsnyje detalizuojama, kaip ir kokiais atvejais galima naudoti tam tikras medžiagas, susijusias su pluoštinių kanapių produktų gamyba bei laboratorijų veikla. Įstatymas įsigalios 2025 m. lapkričio 1 dieną, o Vyriausybė turi iki spalio 31 dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės akto pakeitimas įtvirtina naujus reikalavimus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių sektoriuje. Jame numatytos taisyklės dėl pluoštinių kanapių produktų gamybos, tiekimo, bei kontrolės. Įstatyme nustatytos taisyklės dėl THC (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekio, gaminant ir tiekiant pluoštines kanapes, taip pat numatyta baudų sistema pažeidžiant šias taisykles. Įstatymas taip pat reglamentuoja patikrinimus, tyrimus, ir kitas procedūras, grindžiamas reikalavimais dėl pluoštinių kanapių produktų ir gaminių. Šis pakeitimas sukuria tvarką ir atsakomybę už pluoštinių kanapių sektoriaus veiklą bei užtikrina atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Šis teisės akto projektas pakeis Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymą Nr. IX-325 2 ir 207 straipsnius. Jame numatyta, kad kontroliuojantis asmuo suprantamas kaip naudos gavėjas pagal pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Taip pat nustatytos priemonės kovoti su nelegalia nuotolinių lošimų veikla, tokiomis kaip nutraukti mokėjimo operacijas su nelegalios lošimų veiklos vykdytoju ar pašalinti informaciją, naudojamą vykdyti nelegalius lošimus. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o jo įgyvendinimo teisės aktus priims Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius.

Projekto tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Loterijų įstatymo 18 straipsnį ir papildyti įstatymą nauju 281 straipsniu. Naujovių tikslas yra reglamentuoti atsiskaitymus už dalyvavimą loterijose, kurių bilietai platinami internetu. Įstatymas nustato, kad mokėjimo paslaugų teikėjai turi vykdyti mokėjimo operacijas tik su subjektų, turinčių teisę organizuoti loterijas Lietuvoje, bei jų pasirinktais bilietų platintojais. Įstatymas taip pat numato, kad priežiūros institucija turi detalizuoti ribojimo tvarką dalyvavimui loterijose, kurios bilietai platinami internetu. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o įgyvendinimo aktus priims Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lošimų priežiūros tarnybos direktorius.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimų Kodekso 1884 ir 589 straipsnius. Pirmajame straipsnyje numatyta bauda juridiniams asmenims vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kurie nepaiso mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų dėl mokesčių administravimo, azartinių lošimų ir loterijų. Antrajame straipsnyje pakeistas punktas, nurodantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos veiksmus dėl administracinių nusižengimų, nurodytų kodekse. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. Respublikos Prezidento pavadinimu skelbiama šio Seimo priimto įstatymo informacija.

Šiame teisės akte pateikiami pakeitimai Lietuvos Respublikos Notariato įstatymui. Pirmame straipsnyje nurodoma, kad notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu, o fizinis asmuo gali tapti notaru, jei atitinka tam tikras sąlygas, tokiu kaip turėti aukštąjį išsilavinimą teisės srityje ir nepriekaištingą reputaciją. Taip pat nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, kad būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir galėtų būti skiriamas notaru. Kituose straipsniuose pateikiami reikalavimai notaro atestacijai, notaro biuro organizavimui, kontrolės funkcijai, drausmės bylos iškėlimui ir nagrinėjimui bei kontrolinio patikrinimo tvarkai. Pateikiami ir konkrečūs veiksmai, kurie laikomi nesąžininga profesine veikla ir už kuriuos gali būti keliama drausmės byla. Visi šie pakeitimai ir naujovės turėtų padėti užtikrinti skaidrų ir etišką notarų veiklą bei stiprinti jų atsakomybę visuomenei.

Šis teisės akto projektas pakeičia keletą straipsnių Lietuvos Respublikos Antstolių įstatyme. Įstatymo tikslas yra nustatyti, kada asmuo negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, pavyzdžiui, kai yra padaręs nusikaltimus ar piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis medžiagomis. Taip pat įtvirtinamos taisyklės dėl antstolių kontorų ir jų skyrių veiklos bei duomenų rinkimo ir saugojimo. Projektas taip pat numato antstolių atestavimo tvarką, jų vienijimą į Lietuvos antstolių rūmus ir Antstolių garbės teismo veiklą. Įstatymas įsigalios 2025 m. kovo 1 d., o jo įgyvendinimo teisės aktai bus priimti iki vasario 28 d. Teisės aktai bus taikomi nuo įsigaliojimo dienos.

Šiame teisės akte, kuris yra Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų Degalų įstatymas, numatytos įvairios pakeitimai ir papildymai. Pagrindinis tikslas yra mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai. Įstatyme nustatyta, kad iki 2030 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje turi sudaryti ne mažiau kaip 29 procentus. Taip pat apibrėžiamos sąvokos, kaip degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) ir degalų tiekėjas. Įstatyme numatyti įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, kurie turi palaipsniui didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį degaluose, kuriuos tiekia į vidaus rinką. Taip pat nurodoma, kaip skaičiuoti biodegalų dalį degaluose ir įgyvendinti šiuos įpareigojimus. Teisės aktas reglamentuoja ir DAEI apskaitos vienetų sistemą, kuri leidžia dalyviams gauti apskaitos vienetus už vidaus rinkai patiekto degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį. Šis įstatymas siekia skatinti naudojimąsi alternatyviomis degalų rūšimis ir mažinti klimato kaitą bei aplinkos taršą.

Įstatymo Nr. XIV-2755 "Dėl Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo" apibendrinimas: Šis įstatymas pakeičia alternatyviųjų degalų įstatymo 2, 17 ir 18 straipsnius. Jame numatyta, kad vieši ir pusiau vieši elektromobilių įkrovimo operatoriai bei transporto vežėjai, naudojantys elektrines transporto priemones, gali gauti apskaitos vienetus už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Taip siekiama skatinti elektros energijos naudojimą iš atsinaujinančių išteklių, o transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo naudoti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijas, kad jų tiekiama energija būtų laikoma atsinaujinančių išteklių energija.

ĮSTATYMAS DĖL ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS APŽVALGA Šis teisės aktas yra susijęs su Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais ir papildymais bei atnaujinimu. Jame yra nurodomi tikslai ir uždaviniai, susiję su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip transportas, elektros energetika ir šilumos tiekimas. Taip pat įtvirtinamos reikalavimai dėl naudojamo kuro, energijos gamybos technologijų plėtros bei kiti svarbūs aspektai, siekiant didinti atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą. Įstatyme nurodoma, kad reikia didinti atsinaujinančių išteklių dalį energijos gamyboje ir siekti didesnio skaidrumo ir efektyvumo šioje srityje. Jame taip pat aprašomi kompetentingų institucijų įgaliojimai ir atsakomybė, siekiant užtikrinti tvarų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą bei plėtrą. Įstatyme taip pat pateikiamos sąvokos ir sąlygos, susijusios su energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba, kuro tipais, energijos suvartojimu bei kitomis svarbiomis energetikos srities temomis. Be to, jame nurodomos procedūros ir reikalavimai, kuriuos privalo laikytis subjektai, atliekantys veiklą šioje srityje. Šis teisės aktas yra svarbus žingsnis siekiant tvarios energetikos plėtros ir mažinant priklausomybę nuo tradicinių išteklių. Jo tikslas yra skatinti inovacijas, plėtoti pažangias technologijas bei užtikrinti aplinkos apsaugą ir ilgalaikį energetikos sektoriaus tvarumą.