Ruošiamasi priimti

Čia yra įstatymas, kuris keičia Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnį. Pagal šį įstatymą, miško žemėje yra draudžiama statyti įvairius statinius ir įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus siauras iki 10 metrų pločio žemės juostas, taip pat miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir įrenginius. Be to, miško žemė negali būti paverčiama kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o jį skelbė Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 383, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, bei 384 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Įstatymas buvo priimtas 2025 m. Vilniuje. Pagrindinės nuostatos: 1. 383 straipsnis pakeičiamas. Jame kalbama apie geležinkelių keleivių teisių pažeidimus ir kitų įpareigojimų nevykdymą pagal ES reglamentą (2021/782). Tai taikoma geležinkelio įmonėms, stoties valdytojams, viešosios infrastruktūros valdytojui, bilietų pardavėjams ir kelionių operatoriams. Už pažeidimus bauda juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims gali siekti nuo 300 iki 860 eurų. 2. 384 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios. 3. Pakeičiamas 589 straipsnio 63 punktas. Jame nurodoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija atsakinga už administracinius nusižengimus pagal šio kodekso straipsnius. 4. Kodekso priedas keičiamas. Pripažįstamas netekusiu galios 31 punktas, papildomas nauju 1171 punktu, kuris susijęs su 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. Buvęs 1171 punktas laikomas 1172 punktu. Įstatymas skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šio dokumento esmė yra Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo Nr. IX-2152 4 straipsnio pakeitimas. Šis pakeitimas įsigalios nuo 2025 m. liepos 1 d. Pagal pakeitimą, geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, geležinkelių transporto rinkos priežiūros, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Tačiau vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/782 2 straipsnio 2 dalimi, geležinkelių transporto kodeksas, išskyrus šio kodekso 10^1, 19 straipsnius ir 33 straipsnio 2 dalį, netaikomas siauriesiems geležinkeliams (750 mm pločio vėžė).

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Įstatymo Nr. I-67 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame yra numatyti kai kurie svarbūs pakeitimai, įskaitant: - Konstitucinio Teismo sudėtis kas treji metai atnaujinama vienu trečdaliu. - Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. - Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. - Valstybės pareigūnai, teikiantys teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras. - Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną. - Jei naujo teisėjo nepaskyrus laiku, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Tai yra teisės aktas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis. Šis pakeitimas papildo 6 straipsnio 4 dalį 24 punktu, kuriame nurodoma, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir privalomosios karo tarnybos kariai, paskelbus mobilizaciją pašaukti į karinius mokymus, įgyja pagrindinį karinį parengtumą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbtas Respublikos Prezidento.

Apibendrinimas: Svarstomas teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 34 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris siūlo keletą esminių pakeitimų. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Siūlomi pakeitimai susiję su 34 straipsnio pavadinimu ir jo išdėstymu. Pakeitimai numato, kad už įgyvendinant šį įstatymą nustatytus veiklos apribojimus bus mokamos kompensacijos. 2. Pakeitimai numato, kad kompensacijos gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų. 3. Taip pat siūloma pakeisti kompensacijų už įgyvendinant šį įstatymą nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. 4. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybė yra įpareigota priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. 5. Įstatymo pakeitimai taikomi kompensuojant už apribojimus, kurie nustatomi su žemės, esančios valstybės ar savivaldybių įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose, Natura 2000 tinklo teritorijose ir kitose teritorijose. Pateikiant šį teisės aktą, siekiama užtikrinti kompensacijų mokėjimą už veiklos apribojimus saugomose teritorijose ir taip skatinti jų apsaugą ir tvarų naudojimą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo ir 56 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Pagal šį įstatymą, 55 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 55 straipsnio 3 dalis pripažįstami netekusiais galios. Be to, 56 straipsnis taip pat pripažįstamas netekusiu galios. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo. Projektas skirtas pakeisti 55 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris apibūdina savivaldybių nekilnojamąjį turtą, įskaitant koncertų sales, muziejus, parodų rūmus, bibliotekas, kultūros namus, teatrus, sporto sales, maniežus, stadionus, baseinus, kurie naudojami viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti. Įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Seimas ir prezidentas.

Teisės aktas, kurį mums reikia apibendrinti, yra Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme yra du svarbiausi punktai: 1. 4 straipsnio 9 dalis yra panaikinama. 2. Buvusias 4 straipsnio 10-14 dalis laikyti atitinkamai 9-13 dalimis. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbtas Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeista 17 straipsnio 1 dalies 46 punkto nuostata, kuri dabar apima iš pensijų kaupimo bendrovės gautą pensijų išmoką ar išmoką iš pensijų fondo dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pagal Pensijų kaupimo įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių analogiškas pensijų kaupimo nuostatas. 2. Į 17 straipsnio 1 dalį įtrauktas 46¹ punktas, kuris apima pajamas, gautas iš pensijų kaupimo bendrovės pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 straipsnius. 3. Pakeistas 21 straipsnio 1 dalies 2¹ punktas, kuris dabar apima pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje turimus pensijų fondus. 4. Pakeista 21 straipsnio 5 dalis, kuri dabar nurodo, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.