Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra teisės aktas, kuris reglamentuoja kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Jis detaliai aprašo, kaip turi būti apibrėžti ir taikomi įvairūs stiliaus ir formatavimo standartai, kaip dokumento struktūra, šriftai, paragrafų ir eilučių stilius. Pagrindinis teisės akto tikslas yra pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo straipsnius ir priedus. Jame yra numatytas kelių rinkliavos mokėjimo reguliavimas, nustatomos kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodikos. Taip pat įstatyme numatyta, kad kelių rinkliava už naudojimąsi keliais nemokama važiuojant tam tikromis transporto priemonėmis ir nurodoma kelių rinkliavos administravimo tvarka. Šis teisės aktas yra labai svarbus ir reikšmingas, nes jis reguliuoja kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, kuris yra esminis veiksnys užtikrinant saugų ir efektyvų kelių transporto sektoriaus veikimą.

Šis tekstas yra teisės akto projektas, kurio tikslas - pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 ir 9 straipsnius. Pagal šį projektą, numatomi šie esminiai pakeitimai: 1. 6 straipsnyje numatoma pakeisti 3 dalies 9 punktą, kuris susijęs su vietinio susisiekimo maršrutais važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis. 2. 9 straipsnyje numatoma pakeisti 9 dalies 4 punktą, kuris susijęs su autobusais, skirtais keleiviams vežti reguliariaisiais reisais tolimojo ar vietinio susisiekimo maršrutais, dviračių, autocisternų, kuriomis vežami degalai į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją. Įstatymas planuojamas įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto versija. Jame siūloma pakeisti 3 straipsnio 13 dalį, kurioje kalbama apie viešojo administravimo principą "vieno langelio" sistemos taikymą, kuri reikalauja, kad asmeniui informacija būtų teikiama, prašymai ar skundai priimami ir atsakymai į juos pateikiami vienoje darbo vietoje. Taip pat siūloma papildyti įstatymą 9¹ straipsniu, kuriame kalbama apie skaitmeninių paslaugų teikimą ir institucijų vaidmenį šiame procese. Šiame straipsnyje pabrėžiama, kad valstybės ir savivaldybių institucijos turi teikti paslaugas skaitmeniniu būdu per bendras informacines platformas. Be to, siūloma papildyti įstatymą 9² straipsniu, kuriame kalbama apie procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto taikymą viešojo administravimo veikloje. Šiame straipsnyje numatoma, kad viešojo administravimo subjektai turi teisę naudoti procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto įrankius dokumentų ruošimui, asmenų užklausų analizavimui, sprendimų projektavimui ir grįžtamojo ryšio analizei. Galiausiai, dokumente paminėtas Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuris skelbia šį įstatymą.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų Turtą Deklaruojančio Įstatymo Nr. I-1338 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas numato, kad į gyventojų turto deklaraciją bus privaloma įtraukti kriptoturtą, jei jo bendra vertė viršija 1500 eurų. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., išskyrus jo 2-ąją dalį, kuri numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, jį skelbė Respublikos Prezidentas, o teikė Seimo narys Mindaugas Lingė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 29 straipsnio 6¹ dalies keitimu, kuris numato, kad nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. valstybinių mokslinių tyrimų institutų tyrėjams, priimtiems į pareigas iki 2024 m., bus nustatyti pareiginės algos koeficientai 1,62 ir 1,96. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d.

Šis dokumentas yra teisės akto projektas, kuris numato pakeitimus Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 72¹ straipsnyje. Pagal šį projektą, straipsnio 5 dalyje nurodyti pareiginės algos koeficientai bus pakeisti. Naujieji koeficientai yra šie: 1) Instituto direktoriaus - 2,143.81; 2) Instituto mokslinio sekretoriaus - 1,623.07; 3) Vyriausiojo mokslo darbuotojo - 1,843.31; 4) Vyresniojo mokslo darbuotojo - 1,622.58; 5) Mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo - 1,621.96; 6) Jaunesniojo mokslo darbuotojo - 1,531.82. Siūlomos pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Dokumentą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Mokesčių Administravimo Įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo Įstatymo Nr. XIV-2805 9 straipsnio pakeitimo Įstatymas. Įstatyme išdėstomas 9 straipsnio pakeitimas, kuriame kalbama apie mokestinės ir nemokestinės nepriemokų priverstinį išieškojimą. Įstatyme nurodomos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, tarp kurių yra nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos, prievolė laiduotojui arba garantui sumokėti mokestinę nepriemoką, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš mokesčių mokėtojo turto ir kiti. Taip pat aprašomos administracinių nusižengimų kodekso nustatytos procedūros, taikomos priverstiniam mokestinės nepriemokos išieškojimui. Įstatymas taip pat reglamentuoja mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo terminus, mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo perdavimo antstoliui tvarką, taip pat terminus, per kuriuos mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo. Įstatymas priimtas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidento.

Įstatymo esmė yra pakeisti tam tikrus Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo straipsnius. Šie pakeitimai susiję su mokesčių administravimo taisyklėmis ir funkcijomis, taip pat su mokesčių nepriemokos nurašymu ir mokesčių mokėtojo sąskaitos pinigų išdavimo nutraukimu. Įstatymas numato pakeitimus, kurie leidžia mokesčių administratoriui gauti reikiamus duomenis ir dokumentus iš įvairių asmenų ir įstaigų, taip pat nustato taisykles dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Be to, įstatymas aiškina, kaip turi būti elgiamasi atveju, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, ir nustato taisykles dėl pinigų išdavimo ir pervedimo nutraukimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Įsigaliojimas numatytas 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Kraujo Donorystės Įstatymo Nr. I-1611 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą svarbių pakeitimų: 1. Kraujo donoras dabar yra apibrėžtas kaip sveikas asmuo, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus sveikatos būklės reikalavimus ir savanoriškai duodantis kraujo ar kraujo sudėtinių dalių. 2. Kraujo donorų kraujas yra iš donorų surinktas kraujas, susidedantis iš plazmos ir ląstelinių komponentų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų, kamieninių ląstelių) ir paruoštas transfuzijai ar perdirbimui. 3. Prieš imant kraują ar kraujo sudėtines dalis, turi būti patikrinta donoro sveikata ir atlikta Kraujo donorų registro duomenų apie kraujo donorus patikra Kraujo donorų registro informacinėje sistemoje. 4. Kraujo donorų registras yra duomenų apie registro objektus - kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorus - rinkinys. 5. Įstatymas numato, kad informacija apie donorus, išskyrus asmens duomenis, yra vieša. 6. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Higienos instituto direktorius turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymo projekte XVP-644(2) siūloma keletas pakeitimų Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 21 straipsnio pakeitimas: Siūloma pakeisti leidimo-higienos paso išdavimo principus. Pagal naujus pasiūlymus, leidimas-higienos pasas būtų išduodamas neribotam laikui, tačiau už jo išdavimą, patikslinimą ar dublikato išdavimą būtų imama valstybės rinkliava. 2. 26 straipsnio pakeitimas: Siūloma pripažinti netekusia galios 26 straipsnio 4 dalį. 3. 43 straipsnio pakeitimas: Siūloma atnaujinti taisykles, reglamentuojančias informacijos apie kvalifikacijos tobulinimą teikimą. 4. Įstatymo papildymas 45^1 straipsniu: Siūloma įtraukti straipsnį apie Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registrą, kuris būtų tvarkomas informacinėje sistemoje. Įstatymas numatomas įgyvendinti nuo 2027 m. sausio 1 d., o šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras turėtų priimti iki 2026 m. gruodžio 31 d.