Ruošiamasi priimti

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuris susijęs su asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Projekte siūloma papildyti įstatymą 8¹ straipsniu, kuris reglamentuotų neprisipažinusiųjų asmenų teisinę padėtį. Įstatymo projekte teigiama, kad užregistruotų, bet neprisipažinusiųjų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos bus išviešinami nuo 2026-01-01. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas. Projektą teikia Respublikos Prezidentas.

Šiame dokumente aprašomas įstatymas, kuris keičia Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 18 ir 47 straipsnius. Įstatymas numato keletą svarbių pakeitimų: 1. Pakeičiamas 5 straipsnio 2 dalis ir nustatoma, kad įmonės, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio pelnas apmokestinamas 0 procentų tarifu, o kituose mokestiniuose laikotarpiuose taikomas 6 procentų tarifas. Taip pat nurodyta, kad 0 procentų tarifas taikomas tik tam tikroms sąlygoms atitinkantiems subjektams. 2. 5 straipsnis papildomas 2^1 dalimi, kurioje nurodoma, kad įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, bet neviršija 500 000 eurų, taikomas 10 procentų mokesčio tarifas. 3. Pakeičiama 5 straipsnio 3 dalis ir nurodoma, kada 2 dalies nuostatos netaikomos. 4. Pakeičiama 18 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad tam tikros įmonės gali patys nustatyti maksimalius nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvus. 5. Pakeičiama 47 straipsnio 5 dalis ir nurodoma, kad įmonės, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 500 000 eurų, mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Šiame Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 20¹ straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2025 m., numatoma, kad gaminantys vartotojai, kurie gamina daugiau elektros energijos nei suvartoja, turi teisę šią perteklinę elektros energiją paskirti savo sutuoktiniui, partneriui ar artimiems giminaičiams, kurie taip pat yra elektros energijos vartotojai. Paskyrimas turi vykti tiekėjo nustatyta tvarka ir būti suderintas su paskirtų vartotojų elektros energijos tiekimo sutartimis. Paskirtas elektros energijos kiekis įskaitomas kaip paskirto asmens suvartojimas per tą patį atsiskaitymo laikotarpį. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 12 ir 13 straipsnių pakeitimas. Pakeitimai apima šias sritis: 1. Pridedama 12 straipsnio 6 dalis, kuri reglamentuoja, kad valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai gali būti refinansuojami. Jeigu kreditas refinansuojamas iki subsidijos išmokėjimo, subsidija teikiama tik tuomet, kai kreditą refinansuoja tas pats kredito davėjas, kuris suteikė pradinį kreditą. 2. Papildoma 13 straipsnio 8 dalis 6 punktu, kuris nurodo, kad valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas gali būti grąžinamas refinansuojant jį su nauju kreditu, kurį suteikia tas pats kredito davėjas. Pakeitimai įsigalioja nuo 2025 m. liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turi iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šių pakeitimų įgyvendinimo teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimas. Jame pateikiami konkretūs straipsnių pakeitimai ir naujos nuostatos. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. 2 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galia. 2. 2 straipsnio 11 dalis keičiama ir išdėstyta nauja redakcija, kurioje apibrėžiamos šio įstatymo sąvokos. 3. 3 straipsnis papildomas 6 dalimi, kuri nustato tam tikrus reikalavimus kredito unijoms. 4. 61 straipsnio 1 dalis papildoma 7¹ punktu, kuris susijęs su Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu. 5. Pakeičiamas įstatymo priedas, kuriame išdėstomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas. Jame pakeičiami ir pripažįstami netekusiais galios įstatymo straipsniai, susiję su mokėjimo įstaigų veikla. Pavyzdžiui, pakeičiama informacija apie įmonių kontrolę, finansinės apskaitos tvarkymą ir auditą, taip pat apibrėžiamos sąvokos, naudojamos šiame įstatyme. Įstatymo pakeitimas įsigalioja nuo 2025 metų. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Konkrečios pakeitimų detalės yra sudėtingos ir techninės, todėl jas geriau peržiūrėti originaliame dokumente. Šis apibendrinimas yra supaprastinta versija, skirta bendram supratimui apie dokumento esmę.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas. Jis aprašo pakeitimus ir panaikinimus tam tikruose įstatymo straipsniuose. Dokumente yra daugybė nuorodų į kitus įstatymus ir reglamentus, kurie yra susiję su mokėjimo įstaigų veikla. Svarbiausi pakeitimai susiję su straipsnių pakeitimais, kurie aprašo įvairias aspektus, tokias kaip verslo dalies atskyrimas, svarbiausių operacijų ir sistemų aprašas, auditorių, teisės konsultantų, vertintojų ir kitų ekspertų vaidmuo. Be to, dokumente pateikiamas papildymas įstatymo priede dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje. Dokumentas yra gana techninis ir sudėtingas, todėl jo supratimas gali reikalauti teisės ar finansų žinių. Pakeitimai ir papildymai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbti Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimas. Jame išdėstomi pakeitimai, susiję su 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsniais, o 22 ir 25 straipsniai pripažįstami netekusiais galios. Pakeitimai apima: 1. 10 straipsnio 3 dalies pakeitimą, susijusį su draudėjų, priklausančių grupėms, finansinių ataskaitų sudarymu. 2. 22 straipsnio 4 dalies pakeitimą, susijusį su draudimo ir perdraudimo įmonių veiklos tęstinumo užtikrinimu. 3. 205 straipsnio 1 dalies papildymą 16 punktu. 4. 212 straipsnio 1 dalies pakeitimą, susijusį su priežiūros institucijos teise atlikti patikrinimus. 5. Įstatymo priedo papildymą 16 ir 17 punktais. Dokumentą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas susijęs su Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo nuostatų pakeitimu ir pripažinimu netekusiais galios. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. Įstatymo 42 straipsnio pakeitimas: papildoma 2 dalis, kurioje numatytas 19 punktas. Pagal šį punktą, atliekamos funkcijos, kurios kompetentingai institucijai priskirtos Reglamento (ES) 2022/2554. 2. Įstatymo 3 priedo pakeitimas: papildomas 23¹ punktas. Šiame punkte kalbama apie 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje. Pakeitimai įsigalios nuo 2025 metų. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šiame įstatyme keičiamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnis ir jis papildomas 40¹ straipsniu. Pakeitimai įstatymo 32 straipsnyje susiję su apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo ir kitų išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundų dėl Fondo administravimo įstaigų ar jų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų bei sprendimų nagrinėjimo. Papildomas 40¹ straipsnis reglamentuoja Fondo administravimo įstaigų veiklos automatizavimą. Jame numatyta, jog Fondo valdyba užtikrina sisteminį Fondo administravimo įstaigų veiklos optimizavimą ir automatizavimą. Taip pat nustatoma, kad automatizuotai priimtam administraciniam sprendimui turi būti taikomos tam tikros nuostatos, tokiu būdu užtikrinant jo autentiškumą ir vientisumą.