Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Įstatymas numato, kad asmuo, kuris pažeidžia tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to padaro didelę žalą, gali būti nubaustas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taip pat, šio straipsnio veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodekso priedas papildytas 40 punktu, kuriame pateikiama informacija apie 2024 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jo esmė yra tokia: 1. Šiuo įstatymu siūloma pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą, kuris reglamentuoja valstybinės žemės nuomininko teises ir pareigas. Pagal naująją redakciją, jei nuomininkas netinkamai naudoja ant valstybinės žemės esančius statinius ir (ar) įrenginius, ir nepašalina šio pažeidimo per nustatytą laikotarpį, gali būti nutraukta nuomos sutartis. Be to, nuomininkas privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 3. Vyriausybė iki 2025 m. birželio 30 d. privalo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybinės žemės patikėtiniai priima sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius. 5. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir pateiktas Respublikos Prezidentui patvirtinti.

Teisės aktas, kurį reikia apibendrinti, yra Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą: 1. Startuolis apibrėžiamas kaip labai maža ar maža įmonė, kuri turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą. Startuolis turi būti registruotas Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje ne ilgiau kaip 5 metus arba ne ilgiau kaip 10 metų, jeigu vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. 2. Įmonės gali deklaruoti esančios vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje. 3. Naujai įsteigtos įmonės, kurios metinės finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nėra patvirtinti, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis nustatoma pagal vidutinį metinį darbuotojų skaičių, finansinius duomenis (pasirinktinai balanse nurodyto turto vertę arba metines pajamas) nuo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje ir planuojamus finansinių metų duomenis. 4. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 5. Iki 2025 m. birželio 30 d. paskelbtiems kvietimams dėl valstybės paramos startuoliams teikimo taikomas iki 2025 m. birželio 30 d. galiojęs teisinis reguliavimas.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo. Pagrindinis pakeitimas susijęs su branduolinės energetikos objektų modifikacijomis, ypač susijusiomis su radioaktyviųjų atliekų, pasižyminčių viena ar keliomis pavojingosiomis savybėmis, tvarkymu. Pakeitimas nurodo, kad Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas priima sprendimą dėl saugos pagrindimo dokumentų derinimo, gavęs aplinkos ministro įgaliotos institucijos išvadą dėl šių dokumentų atitikimo aplinkos ministro kartu su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininku nustatytiems radioaktyviųjų atliekų, pasižyminčių pavojingosiomis savybėmis, tvarkymo reikalavimams dėl pavojingųjų savybių galimo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Projektuojama, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. gruodžio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai yra šie: 1. Buvo pakeistas 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kuris dabar skelbia, kad jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. 2. Papildyta 156 straipsnio 2 dalis 14 punktu, kuris skelbia, kad jeigu byla išnagrinėta nesant nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir nebėra galimybės apskųsti priimto sprendimo ar nutarties. Įstatymo pakeitimai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seime ir paskelbti Respublikos Prezidento.

Tai yra teisės aktas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 17 straipsnio 1 dalies 54 punktu. Pakeitimas reglamentuoja situacijas, kai asmuo pardavęs ar kitaip perleidęs savo gyvenamąjį būstą Europos ekonominės erdvės valstybėje, gauna pajamas. Pagal naują redakciją, jei pardavimo metu asmens gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpesnį laiką nei nustatyta 53 punkte, tai gautos pajamos yra lygios pardavimo būsto įsigijimo vertei. Ši vertė per metus nuo pardavimo gali būti panaudota naujo gyvenamojo būsto, kuriame asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą, įsigijimui Europos ekonominės erdvės valstybėje. Svarbu pažymėti, kad šis teisės aktas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 32 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis reglamentuoja traukinio mašinisto pažymėjimo išrašymo procesą ir laikotarpius. Pagal šį įstatymą, eismo saugos institucija, gavusi prašymą ir kitus nustatytus dokumentus, per 8 darbo dienas turi pateikti užsakymą Vyriausybės įgaliotai institucijai išrašyti traukinio mašinisto pažymėjimą. Įgaliota institucija, savo ruožtu, per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo privalo išrašyti pažymėjimą ir pateikti jį eismo saugos institucijai. Eismo saugos institucija, per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą nuo reikiamų dokumentų gavimo, išduoda išrašytą traukinio mašinisto pažymėjimą mašinistui. Pažymėjimo originalą saugo pats traukinio mašinistas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Šį įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, komisiją sudaro 6 atstovai: po vieną iš Tarnybos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Komisijos personalinę sudėtį, pirmininką ir darbo reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame pakeičiami kai kurie Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo straipsniai. Šiame įstatyme numatyta keletas svarbių pakeitimų: 1. 18 straipsnio 2 dalis bus pakeista ir išdėstyta naujai. 2. 18 straipsnio 4 dalis bus pakeista ir išdėstyta naujai. Įstatyme numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi priimti tam tikrus teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. 3. 18 straipsnio 6 dalis bus pakeista ir išdėstyta naujai. Įstatyme numatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2026 m. sausio 1 d. išregistruos duomenis apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančius juridinius asmenis. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos Įstatymas, kuriuo keičiamas Kriptoturto rinkų įstatymo Nr. XIV-2879 22 straipsnis. Projekto numeris yra XVP-304(2). Įstatymas buvo priimtas 2025 m. Pagrindinis šio įstatymo pakeitimas yra 22 straipsnio 3 dalies pakeitimas. Naujai išdėstyta dalis nurodo, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai netenka teisės vykdyti savo veiklos, jeigu jie nėra gavę licencijos pagal (ES) 20231114 reglamentą ir šio įstatymo nustatytą tvarką. Įstatymas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu ir Respublikos Prezidento patvirtintu.