Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų registro įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeitimas 9 straipsnyje: įvedamas naujas punktas, kuriame numatyta, kad gyventojų registras turėtų fiksuoti informaciją apie asmenis, kurie yra sudarę partnerystės sutartį, taip pat partnerystės sutarties patvirtinimo ir partnerystės pabaigos datas. 2. Pakeitimas 11 straipsnyje: keičiama informacijos apie giminystės ir svainystės ryšius teikimo tvarka. Konkretizuojama, kada ši informacija gali būti teikiama teisėtvarkos, žvalgybos subjektams, mokesčių administravimo institucijoms, Seimo komisijoms, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, notarams, asmenims spręsti pilietybės klausimus, konsuliniams pareigūnams, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. 3. Įgyvendinimas: įstatymas, išskyrus 2 straipsnio dalį, įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo pakeitimas ir papildymas, kuris reglamentuoja notaro veiksmus susijusius su partneryste. Pagrindiniai pakeitimai ir priedai susiję su: 1. Notaro veiksmų apribojimais: Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniui ar partneriui ir jų vardu, sutuoktinio ar partnerio ir savo giminaičiams. 2. Notarinių sandorių tvirtinimu: Notaras tvirtina sandorius, susijusius su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar bendrąja daline partnerių nuosavybe. 3. Duomenų apie partnerystę perdavimu: Notaras perduoda duomenis apie užsienio valstybėje įregistruotą partnerystę, kuri užsienio valstybėse įregistruota nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų partnerystės sudarymo sąlygų. 4. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas: Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o Teisingumo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis tekstas yra Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 15, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jo esmė yra ši: 1. 15 straipsnio 2 dalis keičiama taip, kad norintys susituokti asmenys turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos santuokos sudarymo sąlygos ir nėra sudaryta partnerystė su kitais asmenimis. 2. 19 straipsnio 1 dalis keičiama taip, kad prieš santuokos registravimą civilinės metrikacijos įstaiga privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos santuokos sudarymo sąlygos ir nėra sudaryta partnerystė su kitais asmenimis. 3. 21 straipsnis keičiamas taip, kad pažymas, patvirtinančias kliūčių sudaryti santuoką ar partnerystę nebuvimą, išduoda civilinės metrikacijos įstaigos nustatyta tvarka. 4. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o iki 2026 m. gruodžio 31 d. Teisingumo ministras turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Apibendrinimas: Čia pateikiamas Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo nr. xi-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas numato keisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris reglamentuoja informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skirtinguose straipsniuose, rinkimą ir apdorojimą. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o jį teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris papildo Baudžiamąjį kodeksą 282¹ straipsniu, susijusiu su transporto eismo saugumo sutrikdymu. Pagal šį įstatymą, baudžiama asmuo, kuris neteisėtai panaudodamas valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, sukėlė grėsmę saugiam transporto eismui. Baudos gali būti skirtingos, priklauso nuo padarytos žalos ir jos padarinių: nuo baudos ar laisvės apribojimo iki laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Teisės aktas taip pat numato, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikė Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48 ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai šio įstatymo pokyčiai: 1. 48 straipsnis. Papildomas nauju 27 punktu, kuriame nurodoma, kad yra teisė duoti privalomus nurodymus socialinių tinklų paslaugų teikėjams, taip pat kitiems prieglobos paslaugų teikėjams, kaip šie subjektai apibrėžti 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2065 (Skaitmeninių paslaugų akte). Buvusi 48 straipsnio 1 dalies 27 punktas iš dalies pakeistas ir laikomas 28 punktu. 2. 50 straipsnis. Papildomas 13 punktu, kuris taip pat nurodo teisę duoti privalomus nurodymus socialinių tinklų paslaugų teikėjams ir kitiems prieglobos paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2022/2065. Pakeitimai priimti Lietuvos Respublikos Seimo.

Šiame teisės akto projekte yra keletas svarbių pakeitimų, susijusių su profesionalaus scenos meno Lietuvoje: 1. Įvedamas naujas terminas - "Profesionaliojo scenos meno įstaigos meno vadovas". Tai gali būti įstaigos vadovo pavaduotojas, struktūrinio padalinio vadovas ar jo pavaduotojas, ar vadovaujančiam darbuotojui prilygintas darbuotojas, atsakingas už šios įstaigos repertuaro formavimą. 2. Keičiamas Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos statusas ir funkcijos. Taryba dabar bus kolegialus organas, turintis patariamojo balso teisę. Ji atliks eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. 3. Keičiamas IV skyriaus pavadinimas į "Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas, jų vadovų ir kūrybinių darbuotojų darbo santykių ypatumai". 4. Atsiranda naujos nuostatos dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo su kūrybiniais darbuotojais. Dabar su jais gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis ar kelios paeiliui einančios terminuotos darbo sutartys, kurios (-ių) maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip treji metai. Išimtis taikoma nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pavaduotojams, šių įstaigų struktūrinių padalinių, kurie vykdo kūrybinę veiklą, vadovams ir meno vadovams - jų sutarčių maksimalus terminas gali būti penkeri metai.

Tai yra teisės aktas, kuriame pateikiama Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 43 straipsnio pakeitimo projekto versija. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris reglamentuoja akcizų mokesčio taikymą kuro ir tepalų atveju. Pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2026 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris keičia Civilinio kodekso 3.204 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, valstybės teikiamo išlaikymo dydis ir teisės į išlaikymą atsiradimo sąlygos bus nustatomos įstatymuose. Dokumentas buvo priimtas 2025 metais ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymo Nr. I-671 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame numatomi šie pagrindiniai pakeitimai: 1. Papildomas 2 straipsnis 36 dalimi, kurioje aiškinamos šiame įstatyme vartojamos sąvokos. 2. Pakeičiamas 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad miško žemė gali būti pakeista kitomis naudmenomis tam tikrais atvejais, tokiomis kaip valstybei svarbūs projektai, gynybos ir saugumo pramonės projektai ir kiti. 3. Pakeičiama 11 straipsnio 6 dalis, kuri nustato sąlygas, kada galima paversti miško žemę kitomis naudmenomis. 4. Pakeičiama 11 straipsnio 13 dalis, kuri nustato sąlygas, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis be kai kurių šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., o Vyriausybė turi iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.