Žiniasklaida: Izraelis Pietų Libaną suskirstė į tris sektorius
Politika karas Artimuosiuose Rytuose Konfliktai Geopolitika Artimųjų Rytų politika Izraelis Libanas Hezbollah
Tel Avivas/Beirutas, balandžio 19 d. (dpa-ELTA).
Izraelio kariuomenė savo tebekontroliuojamą Pietų Libano dalį, anot žiniasklaidos, po paliaubų suskirstė į tris sektorius. Vadinamoji „raudonoji linija“ žymi pirmąją kaimų eilę prie pat Izraelio ir Libano sienos, rašo Izraelio laikraštis „Jediot Achronot“. Čia dauguma pastatų jau sugriauta, teritorijoje nebėra Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės kovotojų. Keliose vietovėse Izraelio sausumos pajėgos tvirtai užėmė pozicijas. Papašyta komentaro, kariuomenė kol kas pranešimo nekomentavo.
„Geltonoji linija“ driekiasi 6–10 km nuo sienos, rašo toliau laikraštis. Šioje zonoje, kurioje yra dešimtys kaimų, siekiama užkirsti kelią Izraelio šiaurėje esančių gyvenviečių apšaudymui, daugiausiai – raketomis. Šioje zonoje Izraelio sausumos pajėgos dar vykdo operacijas – „Hezbollah“ bastiono Bint Džubailo regione, pavyzdžiui, vis dar vyksta pavieniai mūšiai.
Trečioji linija eina iki Litani upės – maždaug 30 km nuo sienos. Čia kariuomenė savo kontrolę nori įgyvendinti pirmiausiai pasitelkdama „ugnies galią ir stebėjimo postus“.
Ketvirtadienį paskelbdamas apie dešimties dienų paliaubas, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad Izraelio kariuomenė liks „sustiprintoje saugumo zonoje“ Pietų Libane. Ši driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Sirijos sienos ir yra maždaug dešimties kilometrų pločio. Tai esą svarbu Izraelio šiaurėje esančių gyvenviečių apsaugojimui nuo „Hezbollah“ atakų.
Libane tvyro nerimas dėl ilgalaikės pietinės dalies okupacijos. Jau po pirmojo Libano karo 1982 m. Izraelis Libano pietuose nustatė vadinamąją „saugumo zoną“. Tik 2000 m. paskutinieji Izraelio kariai po nesibaigiančių nuostolių pasitraukė iš teritorijos. Įžengimas 1982 m. ir po to sekusi okupacija, kurios tikslas taip pat buvo pažaboti Šiaurės Izraelio apšaudymą, daug prisidėjo prie „Hezbollah“ atsiradimo.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Vilniaus universiteto mokslininkė kartu su Ispanijos tyrėjais sukūrė matematinį modelį, kuris analizuoja lyčių nelygybę švietime 93 Europos regionuose ir padeda rasti efektyviausias strategijas šiai problemai spręsti. Duomenys parodė, kad moterys Europoje dažniau nei vyrai įgyja aukštąjį išsilavinimą ir aktyviau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą veiklose, tačiau moterų darbo užmokestis vis dar išlieka mažesnis nei vyrų. Atotrūkis yra didžiausias aukštojo išsilavinimo srityje, o didžiausias bendras lyčių atotrūkis švietime fiksuojamas Islandijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Lietuvoje ir kai kuriuose Lenkijos, Suomijos bei Ispanijos regionuose.arrow_forward
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo JAV sprendimą pratęsti sankcijų rusiškai naftai sušvelninimą, tvirtindamas, kad tai tiesiogiai finansuoja karą prieš Ukrainą. JAV iždo departamentas pratęsė licenciją, kuri leidžia parduoti laivuose esančią rusišką naftą ir rusiškus naftos produktus iki gegužės 16 d. Zelenskis pabrėžė, kad tai sudaro 10 mlrd. dolerių, kurie tiesiogiai finansuos naujas atakas prieš Ukrainą.arrow_forward
Vilniaus apygardos teismas šią savaitę išklausė visų baigiamųjų kalbų riaušių prie Seimo byloje.
Teismas planuoja klausyti paskutiniųjų žodžių kitame posėdyje, o po to paskelbs apie bylos išnagrinėjimą ir pradės rašyti sprendimą.
Bylos kontekste, didžioji dalis kaltinamųjų pripažinti kaltais, o Vilniaus apygardos teismas gavo daugiau negu 60 apeliacinių skundų, dauguma iš jų siekia išteisinimo.arrow_forward
Šlėzvigo-Holšteino federalinės žemės ministras pirmininkas Danielis Giunteris teigia, kad Vokietijos brigados kariai, dislokuoti Lietuvoje, prisideda prie Baltijos šalių ir Europos saugumo. Jis nurodo, kad kariai didžiuojasi tarnaudami Lietuvoje ir jaučia lietuvių palankumą. Nepaisant sunkumų rasti savanorius būsimai brigadai, D. Giunteris optimistiškai teigia, kad iki 2027 metų pavyks surinkti visus 5 tūkst. karių savanorių.arrow_forward