Šlėzvigo-Holšteino žemės ministras pirmininkas: Vokietijos brigados kariai žino, kaip svarbu būti Lietuvoje
Politika Gynyba Nacionalinis saugumas Tarptautiniai santykiai Vokietija Lietuva Baltijos šalys
Vilnius, balandžio 19 d. (ELTA).
Vokietijos brigados kariai žino, kad būdami Lietuvoje jie prisideda prie Baltijos šalių bei visos Europos saugumo, sako Šlėzvigo-Holšteino federalinės žemės ministras pirmininkas Danielis Giunteris.
„Žmonės, kurie čia tarnauja, žino, kodėl tai daro, (...) jie žino, kaip svarbu būti čia, padėti, kovoti ir ginti Europą bei Baltijos valstybes“, – interviu Eltai teigė D. Giunteris.
Politiko teigimu, jo viešnagės Lietuvoje metu čia dislokuoti Vokietijos brigados kariai teigė jaučiantys, kad lietuviai juos vertina palankiai.
„Jie didžiuojasi tuo, kad, kai vyksta į miestus Lietuvoje ir susitinka su Lietuvos žmonėmis, gali didžiuotis būdami vokiečių kareiviais, o Lietuvos žmonės juos vertina palankiai“, – dėstė jis.
Todėl, pasak D. Giunterio, nepaisant žinių, kad Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – iki 2027 m. pavyks surinkti visus 5 tūkst. karių savanorių.
„Mes kalbame su mūsų brigados štabu apie situaciją, ir jie buvo labai optimistiški, kad iki 2027 m. pavyks surinkti 5 tūkst. savanorių karių“, – sakė Šlėzvigo-Holšteino federalinės žemės ministras pirmininkas.
„2027 m. 45-oji brigada bus visiškai pasirengusi padėti jums užtikrinti Lietuvos saugumą“, – akcentavo jis.
– Pone Giunteri, Šlėzvigo-Holšteino federalinė žemė ribojasi su Baltijos jūra. Per pastaruosius kelerius metus girdėjome apie tam tikrus incidentus Baltijos jūroje, pavyzdžiui, kai buvo nutraukti kabeliai. Jūsų nuomone, kaip būtų galima stiprinti ir užtikrinti Baltijos jūros saugumą ir ar apskritai to reikia?
– Taip, to reikia. Būtent todėl mes pradėjome keliones iš Šlėzvigo-Holšteino į kitas draugiškas valstybes aplink Baltijos jūrą. Tai prasidėjo nuo 2024 m. lapkritį vykusios kelionės į Suomiją ir Estiją. Dabar pirmą kartą dviejų Vokietijos federalinių žemių atstovai kartu yra kitoje valstybėje ir kartu aptaria bendrų interesų turinčias temas. Šlėzvigo-Holšteino žemėje jau kelerius metus matome, kad Rusija kelia grėsmę. Danguje matosi dronai. Kartais jų būna 30: virš kariuomenės pastatų, įmonių, kritinės infrastruktūros pastatų. Būtent dėl to turime būti geriau pasiruošę ir labai daug mokomės iš jūsų apie atsparumą, kad galėtume pasikalbėti su Šlezvigo-Holšteino ir Hamburgo gyventojais bei nuspręsti, kaip padaryti Šlezvigo-Holšteiną ir Hamburgą saugesnius.
– Jūs paminėjote dronus. Ar laikote juos grėsme, jei taip – kaip spręsti šį klausimą?
– Nežinome dėl kiekvieno drono, ar tai užsienio, ar vidaus priešas, kuris kovoja prieš mus. Kita vertus, turime kariuomenę, kuri atsakinga tik už kovą su užsienio priešais, tačiau tu negali pasakyti, ar danguje skraidantis dronas yra iš Rusijos, ar jį skraidina vokiečiai. Būtent dėl to mes pradedame rengti Šlėzvigo-Holšteino policijos pareigūnus kovai su dronais. Turime daugiau policininkų, atsakingų už apsaugą nuo dronų. Turime priemonių jiems sulaikyti, taip pat turime galimybę juos numušti šaunamaisiais ginklais – to gali prireikti ateityje, ne šiandien, bet esame pasirengę tai padaryti ateityje.
– Kaip žinia, šios žemės sostinė yra vienas svarbiausių Vokietijos uostų – Kylis. Visai neseniai Lietuvos žvalgyba dalinosi informacija, kad kovą prasidėjo nauja Rusijos informacinių atakų prieš Baltijos valstybes banga. Tarp jų buvo ir Lietuvos uostamiestis – Klaipėda. Ar panašių incidentų nėra buvę Kylyje?
– Kylyje pasitaiko panašių incidentų, matome tai pastaruosius dvejus metus. Be to, Kylio uostas ir veikiančios įmonės dirba gynybos pramonės srityje, todėl privalome užtikrinti jų saugumą, nes mums reikalingas susisiekimas su Lietuva. Tai yra pagrindinis maršrutas, kuriuo aprūpinama mūsų kariuomenė čia, Lietuvoje, ir vykdoma prekyba. Taip pat turime susisiekimą (…) su Klaipėda keleiviams, todėl privalome juos remti ir užtikrinti jų saugumą ateityje.
– Su kokiomis bendrai rizikomis susiduria Baltijos jūroje esantys uostamiečiai ir kaip jas spręsti?
– Turime Rusijos „šešėlinį laivyną“, ir tai kelia didelę problemą mūsų laivybai Baltijos jūroje. Pastebėjome keletą Rusijos laivų prie mūsų krantų, maždaug už 10 kilometrų nuo Fėmarno. Todėl turime dažniau naudoti radarus. Manau, kad per metus pavyks įdiegti radarų tinklą, apimantį visą Baltijos jūrą, ir turėsime galimybes identifikuoti Rusijos laivus bei apsaugoti savo laivus nuo bet kokios agresijos.
– Pereikime prie politinių temų. Neseniai baigėsi rinkimai Vengrijoje, kuriuos pralaimėjo ilgametis šios šalies vadovas Viktoras Orbanas. Ką šis pasikeitimas reiškia Europai ir jos valstybėms?
– Rinkimai vyko tą pačią dieną, kai pradėjome šią kelionę, ir tai buvo gera žinia Europai, Europos integracijai, taip pat svarbi mūsų Sąjungai ir bendroms vertybėms. Tai aiškus Europos signalas Rusijai, taip pat aiškus signalas Lietuvai, Baltijos valstybėms ir visoms Europos šalims, kurioms reikalinga Europos parama.
– Vertinant politinę situaciją Vokietijoje ir dalyje kitų Europos valstybių, pastebima tendencija, kad stiprėja palaikymas kraštutinių dešinių pažiūrų politinėms jėgoms, pavyzdžiui, AfD. Kokį signalą siunčia šios tendencijos?
– Manau, žinutė yra tokia, kad kraštutinių dešinių judėjimų medžiai iki pat dangaus neišauga. Tačiau taip pat reikia paminėti, kad Viktoras Orbanas 16 metų buvo Vengrijos ministru pirmininku ir per visą savo valdymo laikotarpį jo pozicijos tapo vis radikalesnės. Jo judėjimo radikalizmas stiprėjo kiekvienais metais, kol jis išlaikė valdžią Vengrijoje, o dabar jis tapo visų dešiniųjų judėjimų, taip pat ir Vokietijoje, veidu. Manau, kad tai, jog jis nebeužima šių pareigų, yra didelė netektis ir pačiai AfD. Matote, kaip jie reagavo į Vengrijos rinkimų rezultatus, tačiau mums tai vis dar kelia problemų. Jei pažvelgsite į paskutinius rinkimus Vokietijoje – ne tik Rytuose, bet ir dviejose Vakarų federalinėse žemėse (…), ten taip pat surinkta apie 20 proc. O dabar rinkimai vyks ir Vokietijos rytinėse žemėse (...), jei pažvelgsite į pastarųjų savaičių apklausas, ten gali būti 40 proc. Tai beveik dauguma parlamente, ir tai mums, Vokietijoje, yra didžiulė grėsmė, todėl tikiuosi, kad šie rinkimai Vengrijoje galbūt sustabdys pastarojo mėnesio tendencijas.
– Stebint šias tendencijas, kokių priemonių turėtų imtis tradicinės partijos, kad jos išliktų aktualios rinkėjams?
– Manau, kad Vokietijoje demokratinėms partijoms reikia daugiau bendradarbiauti. Jei esi daugumoje ir valdai Vokietiją ar federalinę žemę, turi vykdyti bendrą politiką. Spręsk problemas, o ne diskutuok apie jas, kai susiduri su krize – žmonės nori matyti Vyriausybę, kuri priima sprendimus ir imasi veiksmų. Jei tai darysi, naujosios partijos praras savo svarbą žmonių akyse (…).
– Kalbant apie politinę situaciją, Lietuvoje vis kyla politinių diskusijų ar pasvarstymų dėl dabartinės valdančiosios koalicijos sudėties. Kaip Vokietija vertina, kad valdančiojoje daugumoje esančios partijos lyderis yra nuteistas už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą?
– Galbūt geriau atsakysiu kalbėdamas apie Vokietiją. Mūsų pozicija yra griežta ir aiški: mes nebendradarbiaujame su ekstremistais ir radikaliosiomis partijomis, o mano partija, CDU, laikosi aiškios pozicijos, kad su tokiais asmenimis nebendradarbiausime. Man sunku ką nors pasakyti apie čia susiklosčiusią padėtį, nežinau, ar jiems (valdantiesiems – ELTA) yra kokia nors kita galimybė bendradarbiauti su kuo nors kitu.
– Pakalbėkime apie saugumą ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos. Po mažiau nei metų Lietuvoje turi pradėti veikti Vokietijos brigada. Matėme pranešimų, kad Vokietija susiduria su sunkumais, randant savanorių šiai iniciatyvai. Kokia dabar yra situacija ir kodėl vokiečių kariai nenori ryžtis atvykti čia?
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, tai labai svarbus ženklas, jog Vokietijos Vyriausybė nusprendė dislokuoti brigadą čia, Lietuvoje, o ne tik Vokietijoje. 2023 m. jie nusprendė ginti Europą, ginti Baltijos valstybes, padėti atidaryti koridorių tarp Lenkijos ir Baltijos valstybių, pasitelkdami savo karius iš Vokietijos. (…) dabar jie ieško daugiau žmonių, kurie tai darytų. Mes kalbame su mūsų brigados štabu apie situaciją, ir jie buvo labai optimistiški, kad iki 2027 m. pavyks surinkti 5 tūkst. savanorių karių. Žmonės, kurie čia tarnauja, žino, kodėl tai daro, (...) jie žino, kaip svarbu būti čia, padėti, kovoti ir ginti Europą bei Baltijos valstybes. 2027 m. 45-oji brigada bus visiškai pasirengusi padėti jums užtikrinti Lietuvos saugumą (...).
Jie didžiuojasi tuo, kad, kai vyksta į miestus Lietuvoje ir susitinka su Lietuvos žmonėmis, gali didžiuotis būdami vokiečių kareiviais, o Lietuvos žmonės juos vertina palankiai. Jie (lietuviai – ELTA) žino mūsų istoriją, žino apie nacių grasinimus ir žudynes ankstesniais laikais, todėl džiaugiamės, kad žmonės vokiečių kareivius vertina palankiai, nes mes esame vienoje pusėje. Mes padedame gintis nuo Rusijos. Tai puikus ženklas mūsų kariams, kad jie čia tarnauja mums ir jums.
– Kadangi kalbėjomės apie saugumą, pastaruoju metu pasigirsta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) svarstymų trauktis iš NATO. Kiek Europa turėtų nerimauti dėl tokių pareiškimų?
– Mums reikalinga NATO, ir mums labai svarbu, kad JAV ateityje liktų labai svarbi NATO dalis. Mums kelia susirūpinimą kai kurios pastarųjų savaičių Donaldo Trumpo diskusijos apie NATO valstybes, pavyzdžiui, Daniją, ir klausimas dėl Grenlandijos, tačiau manome, kad aiški ir tvirta Europos reakcija į šias diskusijas lėmė tai, jog daugelis žmonių JAV mano, kad NATO yra labai svarbi ir jiems, ir manau, kad Lietuva taip pat gali tikėtis stiprios NATO su JAV ateityje.
person Martyna Pikelytė (ELTA)
Vilniaus universiteto mokslininkė kartu su Ispanijos tyrėjais sukūrė matematinį modelį, kuris analizuoja lyčių nelygybę švietime 93 Europos regionuose ir padeda rasti efektyviausias strategijas šiai problemai spręsti. Duomenys parodė, kad moterys Europoje dažniau nei vyrai įgyja aukštąjį išsilavinimą ir aktyviau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą veiklose, tačiau moterų darbo užmokestis vis dar išlieka mažesnis nei vyrų. Atotrūkis yra didžiausias aukštojo išsilavinimo srityje, o didžiausias bendras lyčių atotrūkis švietime fiksuojamas Islandijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Lietuvoje ir kai kuriuose Lenkijos, Suomijos bei Ispanijos regionuose.arrow_forward
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo JAV sprendimą pratęsti sankcijų rusiškai naftai sušvelninimą, tvirtindamas, kad tai tiesiogiai finansuoja karą prieš Ukrainą. JAV iždo departamentas pratęsė licenciją, kuri leidžia parduoti laivuose esančią rusišką naftą ir rusiškus naftos produktus iki gegužės 16 d. Zelenskis pabrėžė, kad tai sudaro 10 mlrd. dolerių, kurie tiesiogiai finansuos naujas atakas prieš Ukrainą.arrow_forward
Vilniaus apygardos teismas šią savaitę išklausė visų baigiamųjų kalbų riaušių prie Seimo byloje.
Teismas planuoja klausyti paskutiniųjų žodžių kitame posėdyje, o po to paskelbs apie bylos išnagrinėjimą ir pradės rašyti sprendimą.
Bylos kontekste, didžioji dalis kaltinamųjų pripažinti kaltais, o Vilniaus apygardos teismas gavo daugiau negu 60 apeliacinių skundų, dauguma iš jų siekia išteisinimo.arrow_forward